Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-08-28 · Civilinė byla Nr. e2S-554-198/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-28
Bylos Nr.
e2S-554-198/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01187-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Pareiškėjas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Suinteresuotas asmuo
D. G., D. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-554-198/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01187-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.10.7.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-6836-837/2018 pagal pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl termino atnaujinimo ir papildomo sprendimo priėmimo suinteresuotiems asmenims D. G., D. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau ir – tarnyba) pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame prašė atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą D. G.. Nurodė, kad tarnyba 2018 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 2.4-(NTP-2)-18-T-216-1673 suteikė D. G. antrinę teisinę pagalbą. Teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, tačiau nepasisakė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Tarnyba bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, kadangi neturėjo žinių apie bylos nagrinėjimo eigą. Apie 2018 m. balandžio 17 d. teismo nutartį sužinojo tik 2018 m. gegužės 11 d. gavusi advokatės J. Č. prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-3529-837/2018.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atmetė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir priimti papildomą sprendimą. Teismas nurodė, kad apie priimtą 2018 m. balandžio 17 d. teismo nutartį advokatė J. Č. informuota elektroninių ryšių priemonėmis tą pačią dieną, t. y. 2018 m. balandžio 17 d. Todėl darytina išvada, kad antrinę teisinę pagalbą teikiančiai advokatei buvo žinoma apie 2018 m. balandžio 17 d. teismo nutartį. Advokatė manydama, kad byloje yra pagrindas papildomam sprendimui priimti turėjo objektyvią galimybę laiku pateikti prašymą tarnybai dėl teisinės pagalbos išlaidų, o pareiškėja laiku pateikti prašymą teismui dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismas pasisakė, kad pareiškėja nepateikė neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus jai sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės, kurios teismo galėtų būti pripažintos svarbiomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 78 straipsnio 4 dalis).Pažymėjo, kad 2018 m. balandžio 17 d. nutartyje teismas įvertinęs šalių procesinį elgesį, taikų ginčo išsprendimo būdą, iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, t. y. bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas išsprendė iš esmės.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti, įpareigoti pirmosios instancijos teismą atnaujinti praleistą terminą bei išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų civilinėje byloje Nr. e2-3529-837/2018 klausimą.Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, procesinio termino atnaujinimą. Mano, kad teismo argumentai atsisakyti atnaujinti praleistą terminą tuo pagrindu, kad tarnyba nepateikė neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad laiku įgyvendinti procesines teises ir atlikti procesinius veiksmus jai sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės nelaikytina svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti, yra nepagrįsti. Pažymi, kad tarnyba byloje nedalyvauja ir jai nėra siunčiama informacija apie teisme pradėtą bylos procesą, nėra siunčiami teismo priimti procesiniai sprendimai bei informacija apie tokių sprendimų priėmimo laiką.Nesutinka su teismo argumentais dėl advokatų pareigų ir sąsajų sprendžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimą bei netenkinant tarnybos prašymo priimti papildomą sprendimą. Nepaisant to, kad įstatyme yra įtvirtinta advokato pareiga kreiptis į tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, tačiau, ši nuostata neeliminuoja tarnybos teisės, nustačius, kad advokatas ar jo padėjėjas nesikreipė į tarnybą dėl šių išlaidų apskaičiavimo, inicijuoti šių išlaidų priteisimo klausimą per papildomo sprendimo priėmimo institutą.Akcentuoja, kad tarnyba praleido terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, kurios buvo aiškiai nurodytos teismui prašyme priimti papildomą sprendimą. Apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik gavusi advokato ar advokato padėjėjo prašymą dėl užmokesčio sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atnaujinti praleistą terminą dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo argumentais, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo motyvus dėl atsisakymo atnaujinti nustatytą terminą, sprendžia, jog atskirasis skundas yra pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką reglamentuojama CPK 99 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad valstybei atlyginamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas nebuvo išspręstas iš esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos, valstybei atstovauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.CPK 277 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Praleistas įstatymu nustatytas terminas gali būti atnaujinamas, kaip numato CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatos. Taigi, tais atvejais, kai tarnyba neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą. Pažymėtina ir tai, kad teisiniai santykiai dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo nėra savarankiški materialiniai teisiniai santykiai, o procesinių bylos, kurioje išlaidos patirtos, santykių tąsa, todėl visais atvejais turi būti sprendžiamos toje pačioje byloje.Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-18-T-216-1673 D. G. suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. P. ir D. P. dydžio pakeitimo, apmokant 100 proc. pagalbos išlaidų. Teisinę pagalbą D. G. teikė advokatė J. Č.. 2018 m. balandžio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė nutartį, kuria patvirtino ieškovės D. G. ir atsakovo D. P. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-3529-837/2018 nutraukė. 2018 m. gegužės 11 d. advokatė J. Č. pateikė pareiškėjai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-3529-837/2018. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apie priimtą 2018 m. balandžio 17 d. teismo nutartį advokatė J. Č. informuota elektroninių ryšių priemonėmis tą pačią dieną, todėl jai buvo žinoma apie pastarąją teismo nutartį ir ji turėjo objektyvią galimybę laiku pateikti prašymą tarnybai dėl teisinės pagalbos išlaidų, o pareiškėja laiku pateikti prašymą teismui dėl papildomo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į šios nutarties 14, 15 punktuose išdėstytą įstatyminį reglamentavimą, faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas su tokiomis skundžiamos nutarties išvadomis nesutinka. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nepaisant to, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalį advokatas turi pareigą kreiptis į tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, tačiau ši nuostata neeliminuoja tarnybos teisės, nustačius, kad advokatas nesikreipė į tarnybą dėl šių išlaidų apskaičiavimo, inicijuoti šių išlaidų priteisimo klausimą. Bylos duomenis apie 2018 m. balandžio 17 d. nutartį pareiškėja sužinojo tik 2018 m. gegužės 11 d. advokatei pateikus prašymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios aplinkybės nelaikė objektyvia termino praleidimo priežastimi, kadangi tarnyba negalėjo kitu būdu sužinoti apie priimtą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nedalyvavo bylos nagrinėjime, todėl teismas, siųsdamas nutarties kopiją dėl taikos sutarties patvirtinimo, neturėjo ir negalėjo jos išsiųsti pareiškėjai, kuri šiuo atveju buvo suinteresuota bylos baigtimi. Tai sutrukdė pareiškėjai pasinaudoti CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta procesine teise paduoti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą.Pažymėtina ir tai, kad teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas, negalėjo būti išspręstas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi, kadangi jos priėmimo metu šių išlaidų dydis dar nebuvo žinomas.Įvertinęs faktines bylos aplinkybes (pareiškėja neturėjo galimybės pateikti prašymą priimti papildomą sprendimą laiku, nes negavo informacijos apie proceso civilinėje byloje eigą), vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į virš išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad laiku įgyvendinti procesines teises jai sutrukdė objektyvios aplinkybės, todėl netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Papildomo sprendimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atnaujinti terminą pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymui dėl papildomo sprendimo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3529-837/2018 paduoti.

Papildomo sprendimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Birutė Jonaitienė