Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2752-1109/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-09
Bylos Nr.
1-2752-1109/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33858-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2752-1109/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33858-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės J. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), pagal individualią veiklą, nuo 2018 m. spalio 27 d. deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas

1) 2016 m. spalio 6 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 9 MGL dydžio bauda, pritaikius LR BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinus 1/3, paskirta 6 MGL dydžio bauda;

2) 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimu, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti ar būti užsiregistravus darbo biržoje, iki 2017 m. sausio 1 d. atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti ar būti užsiregistravus darbo biržoje, iki 2017 m. sausio 1 d. atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2016 m. spalio 6 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 6 MGL dydžio bauda, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo ir 6 MGL, t. y. 225,96 Eur bauda, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti ar būti užsiregistravus darbo biržoje, iki 2017 m. sausio 1 d. atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą; 2017 m. sausio 12 d. bauda išieškota, 2017 m. rugsėjo 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2019 m. rugpjūčio 09 d. apie 2.30 val., K(duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė D. R. į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. R. fizinį skausmą.

J. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje grįžo atostogų iš Anglijos į Lietuvą ir apsistojo pas savo senelį (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną iš savo draugų sužinojo, kad moteris, jam žinoma kaip D. R., gyvenanti adresu - (duomenys neskelbtini), jį apkalbėjo. Kaime pradėjo kalbėti, kad jis grįžęs iš Anglijos girtas iškart padarė avariją, nors nieko panašaus nebuvo. 2019 m. rugpjūčio 9 d. jis buvo išgėręs alkoholio, prisiminė minėtas kaimynės apkalbas, todėl būdamas neblaivus nuėjo pas ją aiškintis, kodėl ji taip kalbėjo. Apie 2.30 val. jis nuėjo adresu (duomenys neskelbtini). Ji gyvena pirmame aukšte. Priėjęs prie jos durų, pradėjo jas daužyti, kad ji išeitų, bet niekas durų neatidarė. Tada jis išėjo į kiemą ir pamatė, kaip iš namo laiptinės išėjo D. R.. Jis jos klausė, kodėl ji taip apie jį kalbėjo, vadino ją necenzūriniais žodžiais, kokiais šiuo metu neatsimena, ką konkrečiai ji atsakė neatsimena, bet lyg ir neigė savo kaltę. Tai jį dar labiau supykdė, todėl supykęs kumščiu sudavė jai į kairės pusės veido sritį. Tada, kiek prisimena, išėjo jos sugyventinis V., kurio pavardės nežino, pradėjo jam sakyti, kad jis taip nedarytų ir nustūmė nuo D.. Tada jis norėjo eiti namo, bet suprato, kad kažkas iškvietė policijos pareigūnus, todėl nusprendė jų palaukti pas juo kieme. Kadangi buvo naktis, kiek matė, daugiau žmonių kieme nebuvo. Dėl to, kad taip pasielgė, jis labai gailisi, nori atsiprašyti D., pasižada daugiau taip nesielgti. Sutinka užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis dirba ir gyvena Didžiojoje Britanijoje apie metus laiko, todėl bausmė susijusi su buvimu Lietuvoje, jam labai pakenktų, netektų darbo, gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, prašo pakeisti bausmės rūšį į baudą, kurią sutinka mokėti ir įsipareigoja sumokėti per 6 mėnesius (b. l. 72-73,83).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, liudytojo parodymai, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ir apklausta D. R., kuri paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 2.30 val., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad kažkas daužo. Jai išėjus į kiemą, prie laiptinės, asmuo, kuris jai yra žinomas kaip J. K., išplūdo ją necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairės pusės žandikaulį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Kartu su ja buvo sugyventinis V. J., todėl asmuo daugiau nemušė, tik plūdo necenzūriniais žodžiais. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus ir savo elgesį motyvavo tuo, kad neva jį ji apšmeižė. Įvykio metu sužalojimų nepatyrė, buvo sukeltas tik fizinis skausmas (b. l. 6-15).

Papildomai apklausta nukentėjusioji D. R. paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. J. K. trenkė kartą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Anksčiau jai jis nieko blogo nėra padaręs, civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 20, 25).

Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su D. R.. 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 2.30 val., išgirdo kaip kažkas daužo jų buto duris. Abu jau miegojo, kai išgirdo triukšmą, todėl iškart išėjo į laiptinę pasižiūrėti. Išėjo į lauką. Lauke pamatė vaikiną, kurį žino kaip J.. Jį žino tik iš matymo. J. priėjo prie jo sugyventinės D. ir priekaištavo dėl apkalbėjimo, neva jis padarė avariją. J. pradėjo ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą kumščiu trenkė D. į veidą. Jis jam pasakė, kad pasitrauktų ir nustūmė nuo D.. D. paskambino policijai, kuri atvažiavo ir J. išsivežė. D. jokie sužalojimai padaryti nebuvo, tačiau buvo sukeltas skausmas. D. atrodė susijaudinusi, verkė. J. J. jokių pretenzijų dėl tokio elgesio neturi (b. l. 35).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1852 matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. 4.16 val. J. K. nustatytas 1,13 promilių girtumas (b. l. 65).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.

Atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir nukentėjusiosios D. R., liudytojo V. J. parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta ir įrodyta, jog J. K. vartojo nukentėjusiosios D. R. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį ir tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Šias aplinkybes nurodė nukentėjusioji tiek pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Analogiškas aplinkybes nurodė ir įvykį matęs V. J.. Tai, kad būdamas neblaivus buvo nuėjęs pas nukentėjusiąją į namus, daužė jos duris, o šiai atidarius jas, iškeikė necenzūriniais žodžiais ir supykęs dėl neva jos skleidžiamų apkalbų, trenkė rankos kumščiu jai į veido kairę pusę, parodė ir kaltinamasis J. K.. Esant šiems duomenims, teismui nekyla abejonių, jog buvo vartotas fizinis smurtas ir dėl jo nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, buvo kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtą D. R. atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Kaltinamojo veiksmų pobūdis ir intensyvumas – smūgiavo rankos kumščiu, būdamas įpykęs, trenkė į galvos sritį, t. y. skausmingą vietą, gyvybiškai pavojingą organą, rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šių duomenų visuma patvirtina, jog J. K. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį smurtinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau yra teistas, bausmes atlikęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neregistruotas, dirba.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prašoma, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, siūlo kaltinamajam skirti baudą. Teismas, įvertinęs duomenų, charakterizuojančių padarytos veikos ir nuteistojo pavojingumą, visumą, konstatuoja, jog sankcijoje nurodytos, net ir švelniausios, bausmės rūšies paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.

Pažymėtina, jog J. K. padarė vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą, tačiau jo metu sveikata nebuvo sutrikdyta – buvo sukeltas fizinis smurtas, jokių kitų neigiamų pasekmių nesukelta. Nusikalstama veika padaryta spontaniškai, nenaudojant jokių priemonių ar įrankių, fizinis skausmas sukeltas vienu rankos kumščio smūgiu. Be to, kaltinamasis, atvykus pareigūnams, pats priėjo, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo veiksmus vertino kritiškai ir nebandė sumenkinti savo paties vaidmens, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri nurodė, jog anksčiau J. K. jai nieko bloga nėra padaręs, sutiko, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, civilinis ieškinys nepareikštas. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas nebuvo teistas, ankstesnes bausmes atlikęs, laisvės apribojimo sąlygų laikėsi, ši bausmė nebuvo pakeista į griežtesnę. Be to, kaltinamasis dirba Anglijoje ir tai patvirtina ne tik jo parodymai, bet ir aplinkybė, kad jis yra oficialiai deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Visos šios aplinkybės, apibūdinančios tiek kaltinamojo padarytos veikos pobūdį, tiek ir jo paties pavojingumą, leidžia pagrįstai konstatuoti, jog net ir švelniausios sankcijoje numatytos bausmės – viešųjų darbų bausmės paskyrimas būtų neteisingas, turėtų neproporcingai neigiamą įtaką jo gyvenimui, nes neigiamai įtakotų darbo bei kitus socialinius ryšius, kurie daugiausia sietini būtent su Jungtine Karalyste, o ne su Lietuva. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas kaltinamajam skirti baudos bausmę, kuri šiuo atveju labiausiai atitiks bausmės paskirtį, kadangi turės pakankamą prevencinį, baudžiamąjį poveikį ir kartu neatitrauks kaltinamojo nuo susikurtos socialinės aplinkos bei leis išsaugoti gyvenamąją vietą bei darbą Anglijoje.

Įvertinus kompleksiškai visas anksčiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias tiek padarytos nusikalstamos veikos, tik ir kaltinamojo pavojingumą, J. K. pagal BK 40 straipsnio 1 dalį skirtina 54 MGL, t. y. 2700 eurų, dydžio bauda.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam J. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimas (b. l. 75-77, 78-80), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, asmens tapatybės kortelė grąžintina J. K..

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam 54 MGL, t. y. 2700 eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. K. skirti – 36 MGL, t. y. 1800 eurų, dydžio baudą.

Įpareigoti J. K. paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

J. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės – paėmimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti, asmens tapatybės kortelę Nr. 13330984 grąžinti J. K..

J. K. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Ramonienė