- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-124/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- valstybės biudžetinės įstaigos Nacionalinio M, Muziejui, uždarajai akcinei bendrovei „Fodio“, Kultūros ministerijai, Kultūros
- Ieškovas
- B. V., B. V.-F.
- Advokatai
- Gytis Mekionis, Jonas Leikauskas, Gintaras Balčiūnas
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo valstybės biudžetinės įstaigos Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus (toliau – Muziejus) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-169-395/2006 pagal ieškovės B. V. –F. ieškinį atsakovams Muziejui, uždarajai akcinei bendrovei „Fodio“ ir Kultūros ministerijai dėl autorinio atlyginimo, kompensacijos bei negautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė B. V.-F. pareiškė ieškinį, kurį papildžiusi, prašė priteisti solidariai iš atsakovų Muziejaus, UAB „Fodio“ ir Kultūros ministerijos 500 000 Lt autorinio atlyginimo, 2 170 000 Lt negautų pajamų, 6 510 000 Lt kompensaciją; iš viso – 9 180 000 Lt, bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad ji yra 1997 m. Italijoje išleisto leidinio „M. K. Čiurlionis. Paveikslai. Eskizai. Mintys” autorė sudarytoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. liepos 29 d. nutartis c.b. Nr. 2A-260/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-2/2003 pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl autorystės pripažinimo, autorinių teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo). Ieškovė pažymėjo, kad nurodytam leidiniui sudaryti ji skyrė 16 metų ir ištyrinėjo 219 paveikslų. Ieškovės teigimu, atsakovai šį leidinį leidžia ir platina pažeisdami jos autorines turtines teises, todėl jie privalo sumokėti autorinį atlyginimą, negautas pajamas ir kompensaciją (1964 m. CK 515, 527, 519, 540 str., Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 65 str. 1 d. 5 p.). Prašomų priteisti 2 170 000 Lt negautų pajamų dydį ieškovė grindė tuo, jog atsakovai galėjo išleisti nurodyto leidinio akademinį variantą 26 000 egzempliorių tiražu, populiarųjį - 29 000 egzempliorių tiražu. Abiejų leidinių vieno egzemplioriaus savikaina – 24,50 Lt, tačiau akademinis leidinys buvo pardavinėjamas po 125 Lt, o populiarusis – po 100 Lt. Ieškovės manymu, atsakovai už akademinio leidinio vieną egzempliorių gavo apie 50 Lt, o už populiariojo – 30 Lt, viso už akademinį leidinį priteistina – 1 300 000 Lt (26 000 x 50) negautų pajamų, o už populiarųjį – 870 000 Lt (29 000 x 30). Prašydama priteisti kompensaciją, ieškovė pažymėjo, jog atsakovai toliau pažeidinėja jos teises, todėl taikytina ATGTĮ numatyta sankcija – 300 proc. negautų pajamų dydžio kompensacijos priteisimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų Muziejaus ir UAB „Fodio“ 927 760 Lt negautų pajamų, ieškinį atsakovui Kultūros ministerijai atmetė; priteisė iš atsakovo UAB „Fodio“ ieškovei 101,10 Lt advokato pagalbos išlaidų, valstybei – 1 516,50 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovės atsakovui Muziejui 1 247,25 Lt advokato pagalbos išlaidų, valstybei - 25 867 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovo Muziejaus valstybei 1 516,50 Lt žyminio mokesčio.
Teismas konstatavo, jog ieškovės teisė į ieškinį dėl autoriaus turtinių teisių pažeidimo atsirado tada, kai ji sužinojo apie turtinių teisių pažeidimą, t. y. 1997 m. gegužės mėnesį. Teismas, padaręs išvadą, kad ieškovės reikalavimų daliai, kurie grindžiami atsakovų veiksmais, atliktais anksčiau kaip 3 metai iki ieškinio pateikimo teismui dienos, taikytina ieškinio senatis, konstatavo, jog atsakovams gali būti taikoma deliktinė atsakomybė tik už neteisėtus veiksmus, atliktus po 2001 m. birželio 28 d., t. y. už 3 metų periodą iki ieškinio šioje byloje pareiškimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalys nebuvo sudariusios autorinės sutarties, taip pat kad ginčo albumą ieškovė sudarė ne vykdydama tarnybines pareigas (1964 m. CK 523 straipsnis). Teismas konstatavo, kad atsakovai, neturėdami susitarimo su autore dėl ginčo kūrinio išleidimo ir platinimo, neturėjo teisės kūrinio išleisti ir platinti, o tai atlikę, pažeidė ieškovės turtines teises. Kartu teismas pažymėjo, kad autorinis atlyginimas autoriui gali būti priteisiamas tik tuo atveju, kai kita šalis, su kuria autorius derėjosi dėl konkretaus autorinio atlyginimo, panaudoja kūrinį nesudariusi sutarties, tačiau ieškovė neįrodė, jog iki jos turtinių teisių pažeidimo ji derėjosi su atsakovais dėl konkretaus 500 000 Lt autorinio atlyginimo, todėl šį jos reikalavimą atmetė.
Teismas taip pat nurodė, kad atsakovai Muziejus ir UAB „Fodio“ neneigia, kad ginčo leidinį jie išleido 1997 metais, ieškovė apie tai žinojo, tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, todėl, atsižvelgiant į taikytiną ieškinio senatį už laikotarpį iki 2001 m. birželio 28 d. ir nesant duomenų, jog atsakovai būtų pakartotinai ginčo leidinį išleidę po 2001 metų, atmestini ieškovės turtiniai reikalavimai dėl kūrinio išleidimo, suėjus 3 metų ieškinio senačiai. Teismas pažymėjo, kad atsakovai teismo prašymu nepateikė tikslių duomenų apie leidinio tiražo išplatinimo laiką ir kiekį, darytina išvada, jog visas išleistas tiražas buvo išplatintas 2001 m. birželio 28 d. - 2004 m. birželio 28 d., o tiražo mastas nustatytinas remiantis kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal ATGTĮ redakcijos, įsigaliojusios nuo 2003 m. kovo 21 d. ir galiojančios bylos nagrinėjimo metu, 79 straipsnio 5 dalį autorių teisių subjektas, reikšdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, įskaitant reikalavimą dėl pažeidėjo neteisėtai gautos naudos, turi teisę reikalauti, kad pažeidėjas pateiktų dokumentus, kurie reikalingi jo neteisėtoms pajamoms nustatyti; jeigu tokie dokumentai sąmoningai ar be rimtos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikiami arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais.
Teismo nuomone, abu atsakovai Muziejus ir UAB „Fodio“ solidariai atsakingi ieškovei, kadangi jie leidinį platino ir žalą ieškovei (autorei) padarė bendrai (CK 6.279 str.). Teismas pažymėjo, kad pagal 1997 m. liepos 1 d. sutarties, sudarytos tarp atsakovo Muziejaus ir AB „Rodina i Fodio“ (kurio teises ir įsipareigojimus perėmė atsakovas UAB „Fodio“), 3.3 punktą, 15 procentų tiražo tenka Muziejui, o 85 procentai - AB „Rodina i Fodio“; Muziejaus 2004 m. gruodžio 21 d. raštą Nr.01-584, patvirtinantį, kad Muziejus gavo 3 988 leidinio egzempliorius, darytina išvada, kad bendras ginčo leidinio tiražas buvo apie 26 600 egzempliorių (3 988 x 100/15). Nustatyta, kad Muziejus gavo akademinio leidinio 782 egzempliorius, populiariojo – 3 206 egzempliorius, o įvertinus tiražo paskirstymą tarp atsakovų, laikytina, jog akademinio leidinio buvo išleista 6 488 egzempliorių, ir populiariojo – 20 112 egzempliorių. Atsakovo UAB „Fodio“ 2005 m. sausio 12 d. rašte nurodytas gautas leidinio tiražas vertintinas kritiškai, nes jis neatitinka sutartyje numatytų tiražo paskirstymo proporcijų. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovams nepateikus įrodymų apie ginčo leidinio platinimo kiekius ir kainas, pagal ieškovės pateiktus įrodymus, kad akademinio leidinio kaina knygynuose apie 150 Lt, populiariojo – apie 100 Lt, bei atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeista ir ieškovės teisė į autorinį atlyginimą, kurio nėra pagrindo priteisti, konstatuotina, jog pagrįstas ieškovės prašomas priteisti 50 Lt už akademinį leidinį ir 30 Lt – už populiarųjį atlyginimas, kuris atitinka realias kainas. Todėl viso ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 927 760 Lt negautų pajamų (6 488 x 50 + 20 112 x 30). Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 300 proc. kompensaciją nuo negautų pajamų, kadangi ATGTĮ nenumato, kad autorių teisių subjektas vienu metu gali reikalauti nuostolių atlygimo ir kompensacijos (1999 m. ATGTĮ 67 str.; 2003 m. redakcijos ATGTĮ 79 str.), be to, ATGTĮ 79 str. 6 d. (2003 m. redakcija) nenumato, kad kompensacija būtų skaičiuojama procentais nuo pardavimo kainos. Teismas atmetė ieškovės ieškinį atsakovui Kultūros ministerijai, kadangi Muziejaus steigėjas nėra solidariai atsakingas už savarankiško juridinio asmens prievoles, be to, atsakovo Muziejaus steigėjas yra Vyriausybė, o Kultūros ministerijai tik pavesta vykdyti steigėjo funkcijas. Bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi ieškovė pareiškė 9 180 000 Lt reikalavimą, o teismas patenkino 927 760 Lt reikalavimą, todėl iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, be to, iš ieškovės 4,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o likusios iš atsakovų Muziejaus ir UAB „Fodio“ po lygiai (po 21,89 Lt).
Šalies argumentai
Atsakovas Muziejus apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o jį papildęs, prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria solidariai iš Muziejaus ieškovei priteista 927 760 Lt negautų pajamų bei valstybei - 1 516,50 Lt žyminio mokesčio, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
Teismas nepagrįstai atskyrė autoriaus teisę išleisti kūrinį ir teisę platinti kūrinį. Berno konvencijoje „Dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos“ (toliau – Berno konvencija) net neužsimenama apie platinimo teisę, todėl ji negali būti laikoma savarankiška. Ši teisė priklauso nuo kūrinio atgaminimo, išleidimo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai platino ieškovės kūrinį 2001-2004 metais, o pirminiam kūrinio išleidimui, už kurį atsakovai būtų atsakingi, teismas pritaikė ieškinio senatį. Pažymi, jog ieškovė turėjo iš albumo platintojų (knygynų ir t.t.) išreikalauti duomenis apie kūrinio išplatinimo laiką, tiražą, o tokios informacijos nebuvimas neturi būti vertinamas maksimaliai nenaudingu atsakovams būdu. Nepagrįstai teismas konstatavo, jog ieškovė sukūrė ginčo albumą vykdydama netarnybines pareigas, kadangi byloje pateikti jos Muziejuje vykdytų darbinių pareigų aprašymai patvirtina priešingai. Ieškovė dirbo pas apeliantą moksline bendradarbe, muziejininke, rengė švietėjiškas ir mokslines publikacijas spaudai, t. y. ginčo albumo sudarymas įėjo į jos tarnybines pareigas, o darbo sutartyje sulygtas atlyginimas ir buvo už ginčo leidinio ir panašių produktų sukūrimą (ATGTĮ 10 str., 1964 m. CK 523 str.). Ieškovė pati aktyviai dalyvavo rengiant jos albumą leidybai, dėl to taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos jos teisės. Be to, ieškovės sukurto kūrinio įvertinimui buvo sudaryta speciali redakcinė taryba, svarsčiusi ir vertinusi jos sukurto leidinio išleidimo ir aprobavimo klausimus. Ieškovė turėjo įrodyti, kad ji yra konkretaus leidinio turtinių teisių turėtoja (CPK 178 str.). Teismas nepagrįstai teigė, kad pagal 1964 m. CK 523 straipsnį, atliekant užduotį dėl kūrinio sukūrimo pagal darbo sutartį, pareigas, darbdavys privalo sudaryti atskirą susitarimą dėl kūrinio sukūrimo. Ieškovė nepaneigė faktų, jog kūrinį ji parengė dirbdama pas atsakovą, naudodama jo muziejaus fondus. Priešingu atveju, savarankiškai siekdama sukurti ginčo kūrinį, ieškovė būtų turėjusi atsakovui mokėti už darbo vietą, suteiktas darbo priemones ir t.t. Be to, tarp ieškovės ir apelianto buvo sudarytas darbų priėmimo aktas, pagal kurį ieškovei sumokėtas 16 799,87 Lt autorinis atlyginimas šalia darbo užmokesčio ir kurį pasirašydama ieškovė perleido atsakovui visas teises į kūrinį. Teigia, jog pagal leidėjų UAB „Alma litera“ arba „Rosma“ praktiką, įprastas atlyginimas autoriams sudarytojams tokio pobūdžio bylose yra gerokai mažesnis, todėl jos teisės į atlyginimą nebuvo pažeistos. Teismas nenustatė ir kitų reikšmingų atsakovo civilinei atsakomybei aplinkybių: rinkinio sudarymo fakto ir sudaryto ar sudarytų leidinių apimčių. Pažymi, jog kūrinys turi būti originalus, savarankiškas kūrybinės veiklos rezultatas, todėl sudarant rinkinį, kaip autorių teisių objektą, teismas turėjo išsiaiškinti, koks pavedimas buvo duotas ieškovei: sudaryti ginčo albumą ar tik parinkti medžiagą leidiniui iš muziejaus fondų. Tik nustačius rinkinio sudarymo faktą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl autorinio atlyginimo – negautų pajamų priteisimo. Ieškovė nebuvo pateikusi nei leidyklai, nei atsakovams išleidimui parengto albumo. Ieškovė neįrodė civilinio delikto sudėties, visų pirma, jog ji yra ginčo leidinio autoriaus turtinių teisių turėtoja, be to, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus dėl leidinio platinimo, kurie jam leido gauti pajamas. Byloje yra raštas, patvirtinantis, kad gautas leidinio tiražas buvo naudojamas prezentacijai, mainams, o ne pardavimui, pelno gavimui. Be to, ieškovė neįrodė ir negautų pajamų dydžio, o teismas, nustatydamas jį, neįvertino reikšmingų aplinkybių. Ieškovė neįrodė, jog ji būtų naudojusis turtinėmis ginčo leidinio teisėmis bei būtų galėjusi gauti reikalaujamas priteisti pajamas, o jei autorius savo teisėmis nesinaudoja, kitiems nesuteikia galimybės jomis naudotis ir dėl to negauna pajamų, laikytina, jog jis nepatyrė žalos negautų pajamų forma. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ketino realizuoti savo turtines teises į leidinį, jog turėjo lėšų panašiam leidiniui išleisti. Priešingai, teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė nevedė derybų dėl leidinio išleidimo, nesiekė realizuoti savo teisių. Teigia, jog viso atsakovo gauto pelno negalima vertinti kaip ieškovės negautų pajamų, neįrodžius, jog realiai tokios pajamos galėjo būti gautos. Negali būti laikoma ieškovės praradimais tai, ko ji ir nebūtų gavusi. Laikytina, jog šiuo atveju ankščiau nurodytas apie 17 000 Lt autorinis atlyginimas (honoraras) buvo pakankamas atlygis už kūrinį. Priteisus daugiau nei ieškovė būtų gavusi pajamų, būtų pažeistas civilinės atsakomybės kompensacinis pobūdis, ieškovė nepagrįstai praturtėtų ir pasipelnytų atsakovo sąskaita, tokia situacija neatitiktų ir protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų (CK 1.2, 1.5 str., 6.521 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.). Be to, neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir negautų pajamų, kurias ji būtų gavusi, jei atsakovas nebūtų pažeidęs jos turtinių teisių. Neteisingos teismo išvados dėl turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio, o priteisus ieškovei po 50 Lt už akademinį albumo leidinį ir po 30 Lt už populiarų, būtų pažeistos ir kitų leidinyje spausdintų autorių teisės, o jie taip pat turėtų pagrindo prašyti priteisti tam tikrą dalį atlyginimo nuo parduodamo leidimo egzemplioriaus. Todėl į bylą turėjo būti įtraukti visi albumo kūrėjai bei jame spausdintų publikacijų autoriai, nes išnagrinėjus bylą jiems nedalyvaujant buvo pažeistos jų teisės. Be to, teismas išnagrinėjo bylą ir be AB „Rodina i Fodio“ dalyvavimo, atmesdamas prašymą įtraukti šį asmenį į bylą, nors dėl M. K. Čiurlionio darbų išleidimo šis asmuo su apeliantu 1994 m. liepos 1 d. sudarė sutartį, kuri nėra pakeista, jos vykdymas kitiems asmenims neperduotas. Dėl šio asmens negalėjimo užtikrinti leidinio finansavimo, visas leidinio tiražas nebuvo išleistas. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog tikrasis leidinio tiražas buvo 26 600, skaičiuodamas jį nuo Muziejaus gauto leidinio egzempliorių. UAB „Fodio“ viso leidinio tiražo neturėjo ir vėliau negavo, ką patvirtina Italijos leidybinės firmos raštas apie dalies tiražo sunaikinimą, o byloje yra informacija, jog 1997 metais gauta 15 579 egzempliorių, nuo kurių teismas ir galėjo apskaičiuoti negautas pajamas. Solidarioji atsakomybė nėra preziumuojama, įstatymas nustato, kad esant skolininkų daugetui, prievolė yra dalinė, t.y. kiekvienas skolininkas atsakingas tik už jam tenkančią prievolės dalį (CK 6.5 str.). Teismas nepagrįstai taikė CK 6.279 straipsnio 1 dalį, kuri taikytina tik tais atvejais, kai skolininkai veikė bendrai ir neįmanoma jų atsakomybės ar veiksmų identifikuoti. Pažymi, jog nei ATGTĮ, nei CK nenumato netiesioginės atsakomybės panašaus pobūdžio bylose. Byloje yra 1997 m. liepos 1 d. sutartis, pagal kurią kiekvienas atsakovų gavo atitinkamą leidinio tiražą, todėl tik šia tiražo dalimi jie kiekvienas atskirai laisvai ir disponavo. Pažymi, jog leidžiant albumą atsakovai galbūt ir veikė kartu, tačiau dėl šio pažeidimo teismas pritaikė senatį, o dėl leidinio platinimo atsakovai nesitarė, kartu platinimo veiksmų neatliko, todėl teismas nepagrįstai pritaikė solidarią civilinę atsakomybę. Pažymi, jog gavęs leidinį, kiekvienas atsakovas galėjo veikti savarankiškai jį platindamas. Teigia, jog Muziejus gavo tik 3 988 leidinio vienetus, todėl, jei ir būtų pažeidęs ieškovės turtines teises, tai tik dėl šios tiražo dalies išplatinimo. Palikus galioti apygardos teismo sprendimą, didelė pinigų suma bus priteista iš Muziejaus, nesiekiančio pelno juridinio asmens, kuris vykdydamas steigėjo pavestas funkcijas siekė pristatyti pasauliui M. K. Čiurlionio darbus. Išieškojus nurodytą pinigų sumą, Muziejus negalėtų vykdyti savo funkcijų, todėl pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį mažintinos iš muziejaus priteistinos negautos pajamos. Teismas pažeidė civilinio proceso normas, rungimosi ir dispozityvumo principus, be šalių prašymo rinkdamas įrodymus, užklausdamas Italijos spaustuvę, nebuvo nešališkas ir objektyvus. Nors teisėjui ir buvo pareikštas nušalinimas, tačiau jis vėliau priėmė sprendimą.
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas neteisingai aiškina Berno konvencijos 9 straipsnio nuostatas, kadangi šis straipsnis taikytinas esant sutartiniams santykiams, kurių tarp bylos šalių nebuvo, be to, jame kalbama apie kūrinių atgaminimą, o ne apie išleidimą. Leidinio išleidimas ir jo platinimas nebūtinai vyksta tuo pačiu metu. Pažymi, jog teismas ieškovės prašymu turėjo teisę surinkti įrodymus, kurių ieškovei nepavyko gauti savo iniciatyva (CPK 7, 12, 42, 17 str.). Teismas nepažeidė ir kitų proceso nuostatų, kadangi teismo pirmininkas 2005 m. lapkričio 21 d. nutartimi išsprendė teisėjo nušalinimo klausimą. Teismas pagrįstai atsisakė įtraukti į bylos nagrinėjimą AB „Rodina i Fodio“ remdamasis 1995 m. sausio 3 d. priedu prie 1994 m. balandžio 1 d. sutarties, kuriame nurodyta, jog UAB „Fodio“ perėmė visas nurodytos įmonės teises ir pareigas pagal 1994 m. liepos 1 d. sutartį su apeliantu dėl ginčo leidinio išleidimo. Pažymi, jog ieškovės teisės buvo pažeidžiamos ne tik 2001-2004 metais, bet ir bylos nagrinėjimo metu, kadangi ir 2005 metais knygynuose buvo platinami ginčo albumai. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog ginčo leidinį ji sukūrusi pagal darbo sutartį, kadangi tokiu atveju darbo sutartyje turėjo būti nurodytos autoriaus pareigos kuriant kūrinį, jo perdavimo darbdaviui tvarka, perduodamos darbdaviui turtinės teisės, jų panaudojimo sąlygos. Šios sąlygos darbo sutartyje nebuvo aptartos.
Be to, atsakovas nebuvo pavedęs sukurti ginčo kūrinį ir atskira užduotimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. sausio 8 d. nutartyje konstatavo, jog kasatorių pateikti duomenys neįrodo, kad ieškovės, beveik visą laiką dirbusios muziejaus eksponatų saugotoja, tarnybinė pareiga buvo sudaryti ginčo albumą. Atsakovas, teigdamas, jog tariamai ieškovei sumokėjo apie 17 000 Lt atlyginimą, nenuoseklus savo paaiškinimuose, kadangi teigia, jog autorinės sutarties nebuvo, o ginčo leidinys buvo kuriamas pagal darbo sutartį už darbo užmokestį. Pažymi, jog 1997-06-27 darbų priėmimo akte nėra užsimenama apie turtinių teisių į ginčo leidinį perdavimą, šis aktas neprilyginamas autorinei sutarčiai. Be to, 1991 m. balandžio 5 d. autorinė sutartis su leidykla „Vaga“ tik įrodo, kad ieškovė ketino savo turtines teises perleisti šiai leidyklai. Pažymi, jog kitų asmenų, prisidėjusių prie ginčo leidinio rengimo, teisės nebuvo pažeistos, kadangi kiekvienas asmuo turi teisę apginti savo teises pareikšdamas atskirą ieškinį, todėl jų ir nebuvo būtina įtraukti į bylos pagal ieškovės ieškinį nagrinėjimą. Nesutinka su apelianto argumentais, jog ji neįrodė civilinio delikto sudėties. Dėl apelianto argumentų apie negautų pajamų dydį nurodo, kad ji, kaip autorė, nusprendžia dėl naudojimosi sukurtu kūriniu, be to, autorius, kuris nesinaudoja kūrinu, taip pat gali patirti žalos dėl kitų asmenų veiksmų.
Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. sausio 2 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovo Muziejaus apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą pakeitė: sumažino solidariai iš atsakovų Muziejaus ir UAB „Fodio“ priteistą ieškovei negautų pajamų sumą iki 100 000 Lt, taip pat sumažino iš atsakovų priteistą valstybei žyminio mokesčio dalį – kiekvienam atsakovui – iki 1 000 Lt; priteisė valstybei iš Muziejaus ir UAB „Fodio“ po 24 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš ieškovės – 1 033 Lt žyminio mokesčio už ieškinį; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė valstybei iš atsakovo Muziejaus 1 000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 28 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o iš ieškovės 11 277,60 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 2 d. nutarties dalį, kuria priteista solidariai iš atsakovų Muziejaus ir UAB „Fodio“ ieškovei 100 000 Lt negautų pajamų (nuostolių), panaikino ir bylą dėl šios dalies perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Taip pat panaikino nutarties dalis, kuriomis išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas ir perdavė šį klausimą spręsti iš naujo. Kitas Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalis paliko nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamos bylos ypatumus sudaro keletas aplinkybių. Viena jų ta, kad ieškovės autorinių teisių pažeidimas atsakovams išleidžiant bei platinant leidinį ,,M. K. Čiurlionis. Paveikslai. Eskizai. Mintys“ buvo konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2003 m. sausio 8 d. nutartimi. Priimdama tokį procesinį sprendimą, kartu kolegija atmetė tiek toje, tiek ir nagrinėjamoje byloje atsakovų išdėstytus argumentus, jog prie albumo sukūrimo prisidėjo visi Muziejaus darbuotojai, dėl ko ieškovė negali būti laikoma vienintele albumo autorė sudarytoja. Be to, paminėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad su ieškove sutartis dėl kūrinio sukūrimo kaip to reikalavo 1964 m. CK 523 str. nebuvo sudaryta, o albumo sudarymas neįėjo į ieškovės tarnybines pareigas. Kitą šios bylos ypatumą sudaro tai, kad tarp šalių kilusį ginčą dėl autorinio atlyginimo, kompensacijos ir negautų pajamų priteisimo buvo išnagrinėję visų instancijų teismai, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi konstatavo, kad Kauno apygardos teismas 2006 m. sausio 24 d. sprendimu tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su turtinių autoriaus teisių pažeidimu ir žalos atlyginimu dėl negautų pajamų, tinkamai taikė ieškinio senatį bei apskaičiuojant nuostolius, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovai nepateikė nuostoliams apskaičiuoti reikalingų dokumentų ir rėmėsi pateiktais įrodymais. Kartu kolegija konstatavo, kad nustatydamas atlygintos žalos dydį, teismas netaikė 2003 m. ATGTĮ 79 straipsnyje, CK 6.251 straipsnyje ir 6.282 straipsnyje įtvirtintų kriterijų, sprendžiant dėl atlygintinų nuostolių bei galimybės sumažinti nuostolių atlyginimo dydį.
Kasacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nors apeliacinės instancijos teismas ir taikė nurodytų įstatymų nuostatas ir sumažino priteistinų nuostolių dydį, tačiau šį klausimą išsprendė nevisiškai nustatęs teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini, taikant šias normas. Panaikindama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovų solidariai ieškovės naudai buvo priteista 100 000 Lt negautų pajamų, kasacinės instancijos teismas nekonstatavo netinkamo CK 6.279 str. taikymo nagrinėjant šalių ginčą (paminėtoje nutartyje Muziejus ir UAB ,,Fodio“, kuri yra AB „Rodina i Fodio“ teisių ir pareigų perėmėja, įvardijami solidariais atsakovas) bei nurodė būtinumą nustatyti tuos faktus, kurie yra teisiškai reikšmingi taikant ATGTĮ 79 str., CK 6.251 str. ir 6.282 str. nuostatas.
Dėl nurodytų priežasčių daugelis atsakovo apeliacinio skundo bei jo papildymo argumentų kaip dėl ieškovės turtinių teisių turėjimo, civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinio senaties, autorių kolektyvo, teismo proceso pažeidimų, solidariosios atsakomybės (pastarąjį argumentą taip pat paneigia faktas, kad atsakovai buvo susitarę dėl bendros gamybos bei platino leidinį (CK 6.279 str. 4 d.), kolegija vertina kaip praradusius savo teisinį aktualumą (kaip jau išnagrinėtus) priėmus paliktą galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 2 d. nutarties dalį arba neturinčius teisinės reikšmės dėl faktų, konstatuotų Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. liepos 29 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2003 m. sausio 8 d. nutartyse (CPK 18 str., 182 str. 1 d. 2 p.).
Pastebėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje priėmus jau minėtą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutartį, kuria ieškovei priteistų negautų pajamų dydis buvo sumažintas iki 100 000 Lt, kasacinio skundo dėl nurodytos nutarties atsakovas nepadavė, o atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą apeliacinio skundo argumentų neatkartojo ir iš esmės prašė ieškovės kasacine tvarka skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (t. 3, b. l. 163). Todėl iš naujo nagrinėdama bylos dalį dėl ieškovės naudai priteistų negautų pajamų, kurios, kaip jau buvo minėta, buvo teisingai apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2001 m. birželio 28 d. iki 2004 m. birželio 28 d. dydžio, kolegija pasisako dėl galimybės taikyti kaip 2003 m. ATGTĮ 79 str., taip ir CK 6.251 str. 2 d., bei 6.282 str. 3 d. nuostatas, leidžiančias mažinti nuostolių atlyginimo dydį.
Sprendžiant dėl galimybės mažinti padarytos žalos dydį turėtų būti atsižvelgta į kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybės (ATGTĮ 79 str.). Nagrinėjamoje byloje viena iš tokių aplinkybių laikytinas aktyvus šalių (Muziejaus ir ieškovės) bendradarbiavimas sukuriant leidinį. Kita tokia aplinkybė laikytina situacija, nurodyta 6.251 str. 2 d. t. .y. kai dėl visiško nuostolių atlyginimo skolininkui atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateikto Muziejaus išlaidų sąmatų vykdymo 2007 m. gruodžio 31 d. balanso, atsakovo balanse sukauptos nemažos vertės ilgalaikis materialusis turtas (t.3, b. l. 213 - 214). Tačiau šį turtą sudaro Muziejui valstybės patikėjimo teise perduotos nacionalinės vertybės bei patalpos skirtos šių vertybių saugojimui ir eksponavimui, o Muziejaus biudžetą iš esmės sudaro lėšos, skirtos šioms funkcijoms atlikti. Todėl akivaizdu, kad priteisus, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, 927 760 Lt negautų pajamų, kas pareikalautų kardinalaus Muziejaus biudžeto perskirstymo, iškiltų reali grėsmė, kad Muziejui patikėtų nacionalinių vertybių saugojimo bei jų apsaugos sąlygos iš esmės pablogės ir tai sudarys realią grėsmę, tiek jų išlikimui, tiek ir Muziejaus veiklai (CK 6.251 str. 2 d.). Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad kitas solidarus atsakovas – bendrovė ,,Fodio“ nekilnojamojo turto bei lėšų banko sąskaitoje neturi, pajamų iš savo veiklos negauna, iš 2004 m. balanso matyti, kad bendrovė turto turėjo už 17 505 Lt (t. 3 b. l. 31, 32, 47, 48). Šių įrodymų visuma leidžia teigti apie UAB ,,Folio“ sunkią turtinę padėtį, kas sudaro pagrindą taikyti CK 6.282 str. 3 d. nuostatas.
Sąlyga taikyti CK 6.282 str. 3 d. yra žalą padariusio asmens tyčios nebuvimas. Tiek apeliacinės instancijos, tiek ir kasacinės instancijos teismai, atsakovų veiksmuose, darant ieškovei žalą, tyčios nekonstatavo.
Baigiamųjų pasisakymų metu ieškovės atstovas pareiškė prašymą priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kolegija vertina šį prašymą kaip apeliacinio skundo papildymą, kurį pateikti, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, yra draudžiama (CPK 323 str.). Todėl šis ieškovės atstovo prašymas nesvarstomas.
Remiantis išdėstytais argumentais, skundžiama sprendimo dalis keistina, o priteistų negautų pajamų dydis mažinamas priteisiant solidariai iš atsakovų 200 000 Lt.
Sumažinus teismo priteistą žalos atlyginimą, keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų.
Dėl žyminio mokesčio: iš bylos medžiagos matyti, kad už ieškinį buvo sumokėtas 1 100 Lt žyminis mokestis (t. 1, b. l. 6, 70), likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas (t. 1, b. l. 64). Iš viso už ieškinį turėjo būti sumokėtas 30 000 Lt žyminis mokestis. Įvertinus atmestų reikalavimų dalį bei ieškovės sumokėtą 1 100 Lt žyminio mokesčio dalį, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 28 249 Lt, o iš atsakovų likusi žyminio mokesčio dalis lygiomis dalimis po 325,5 Lt. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės valstybės naudai priteisiamos pirmosios instancijos teisme turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, t. y. 48,7 Lt (t. 1, b. l. 68).
Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai valstybei iš apelianto priteistina dalis žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio sumokėjimas buvo atidėtas (t. 3, b. l. 42-43), t. y. 1 868 Lt, bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 6 Lt, o iš ieškovės – likusi dalis atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, t. y. 10 410 Lt bei procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos, t. y. 22,6 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą. Sumažinti solidariai iš atsakovų Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir UAB „Fodio“ ieškovei B. V.–F.(a.k (duomenys neskelbtini) priteistą negautų pajamų dydį iki 200 000 Lt (dviejų šimtų tūkstančių) Lt, o iš kiekvieno atsakovo priteistą valstybei žyminio mokesčio dalį: iš atsakovo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus – iki 325,5 Lt (trijų šimtų dvidešimt penkių litų ir penkiasdešimties centų) ir iš atsakovo UAB „Fodio“ - iki 325,5 Lt (trijų šimtų dvidešimt penkių litų ir penkiasdešimties centų).
Priteisti valstybei iš ieškovės B. V.–F. - 28 249 (dvidešimt aštuonis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt devynis ) Lt žyminio mokesčio už ieškinį bei 48,7 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus ir septyniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti valstybei: iš atsakovo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus 1 868 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 6 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės B. V. –F. – 10 410 (dešimt tūkstančių keturis šimtus dešimt) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 22,6 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.