- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-325-450/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34704-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- J. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovams V. S. (buv. S.) ir V. S., trečiajam asmeniui J. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. A. ieškinį atsakovams V. S., V. S., trečiajam asmeniui J. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išaiškinant, kad jis turi būti paduotas Airijos teismui arba Trakų rajono apylinkės teismui; grąžino ieškovui 150 Eur žyminio mokesčio.Remiantis CPK 395 straipsniu, ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad asmuo, kuriuo atžvilgiu yra siekiama tėvystę nuginčyti, gyvena (duomenys neskelbtini). Tam, kad tėvystė būtų nustatyta, visų pirma tėvystę reikia nuginčyti. Pagal aukščiau nurodytą normą, byla dėl tėvystės nuginčijimo yra teisminga Airijos teismams. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal CPK 387 straipsnio 3 dalį, ieškinys dėl tėvystės nustatymo pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pats ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju ginčas turėtų būti teismingas arba Airijos teismams, arba Trakų rajono apylinkės teismui, kurio veiklos teritorija apima Elektrėnų savivaldybę.Teismas ieškinį atsisakė priimti dėl jo neteismingumo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad ieškinys yra paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, jo turinio bei formos atitikimo įstatymų reikalavimams netikrino. Teismas išaiškino, kad atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.Teismas ieškovui grąžino jo sumokėtą 150 Eur žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį. 2016 m. lapkričio 17 d. atsakovė V. S. su vaiku grįžo gyventi į Lietuvą, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos įstatymo 13 str. 1 d., nedeklaravo savo gyvenamosios vietos Lietuvoje.
Ieškovas A. A. pateikė prašymus dėl bylos nutraukimo, kuriais prašė nutraukti atskirojo skundo nagrinėjimą, o to nepadarius iki 2017 m. lapkričio 29 d., laikyti negaliojančiais jo prašymus dėl bylos nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Dėl procesinių apelianto prašymų. CPK 336 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pats pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Šia išimtimi įstatymas apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar sprendimui dėl atskirojo skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju atskirajam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.Ieškovas su prašymu pateikė papildomus įrodymus – 2017 m. lapkričio 10 d. VĮ Registrų centras pažymą apie atsakovės V. S. deklaruotą gyvenamąją vietą. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str., 338 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas naujas įrodymas gali turėti įtakos vertinant ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, todėl jis prijungtinas prie bylos.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo A. A. ieškinį atsakovams V. S. ir V. S., trečiajam asmeniui J. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, atsisakyta priimti, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 5 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį ieškinį (skundą). Perduodamas nagrinėti bylą pagal teismingumą, teismas nurodė, kad ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymėtina, kad bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, todėl teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.Nagrinėjamu atveju ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, ieškinyje nurodydamas atsakovės V. S. gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), o atsakovo J. S. gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad asmuo, kuriuo atžvilgiu yra siekiama tėvystę nuginčyti, gyvena (duomenys neskelbtini), o pats ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju ginčas turėtų būti teismingas arba Airijos teismams, arba Trakų rajono apylinkės teismui, kurio veiklos teritorija apima Elektrėnų savivaldybę, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškina, kad tėvystės nuginčijimas nepatenka į nė vieno iš ES reglamentų taikymo sritį, dėl šios priežasties sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą taikomos CPK nuostatos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-48/2013). Pagal bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Remiantis CPK 395 straipsniu, ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismas; ieškinys dėl tėvystės nustatymo pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 387 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini); atsakovė V. S. gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovo V. S. gyvenamąją vietą ieškovas nurodo adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, esant dviem atsakovams, kurių gyvenamosios vietos yra skirtingais adresais, ieškovas turi teisę, remdamasis CPK 33 straipsnio 1 dalimi, ieškinį pareikšti pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms bei duomenims, kad atsakovė gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka. Kadangi kompetencija spręsti ieškinio priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo A. A. ieškinį atsakovams V. S. (buv. S.) ir V. S., trečiajam asmeniui J. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.