Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-10 · Byla Nr. N-575-1856-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-10
Bylos Nr.
N-575-1856-11
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-04530-2010-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1856/2011Teisminio proceso Nr. 4-01-3-04530-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.4; 45.4.5; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Z. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Z. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį skirta subendrinta nuobauda – 3 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad 2010 m. birželio 5 d., apie 8 val. 58 min., jis vairavo automobilį „VOLVO 850“, neapdraustą įstatymo nustatyta tvarka, bei pravažiuodamas stovintį automobilį „BMW 316“ nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Teismas konstatavo, kad padaryti pažeidimai įrodyti Z. G. prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, iš įvykio vietos pasišalinusio automobilio dažų likučių pavyzdžiais, tarnybiniu pranešimu, J. N. 2010 m. birželio 5 d. paaiškinimu, eismo įvykio vietos schema bei duomenimis apie automobilio „BMW 316“ apgadinimus.

II.

Apeliaciniu skundu Z. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi vien jo prisipažinimu. Liudytoja J. N. nebuvo apklausta, todėl jos paaiškinimas nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu jo kaltę. Mano, kad į bylą patekti dažų likučiai negali būti laikomi įrodymais, nes nėra jokio procesinio dokumento, patvirtinančio šių įrodymų rinkimą. Nurodo, kad nebuvo patikrinta, ar automobilių apgadinimai atitinka. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų. Tvirtina, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas neatitinka ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų, yra be įrodymų, nepagrįstas ir neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ATPK 257 straipsnio nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai. Teismo išvados dėl Z. G. kaltės padarius ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos ir motyvuotos.

Pažymėtina, kad apeliantui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimus (b. l. 2), pirmosios instancijos teismo posėdyje Z. G. nurodė suprantantis inkriminuotų pažeidimų esmę bei pripažino savo kaltę (b. l. 26). Aplinkybę, kad automobilį „BMW 316“ 2010 m. birželio 5 d. vairuotu automobiliu apgadino būtent jis, apeliantas pripažino ir 2010 m. liepos 8 d. paaiškinime, nurodydamas, jog iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, nes nebuvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 3). Taigi ginčo dėl inkriminuotų pažeidimų nekilo. Nors iš bylos duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis „VOLVO 850“ nebuvo apžiūrėtas ir nebuvo nustatinėjama, ar šio automobilio ir transporto priemonės „BMW 316“ apgadinimai sutampa, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog būtent apelianto vairuotas automobilis „VOLVO 850“ sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. O būtent, šią aplinkybę patvirtina Z. G. prisipažinimas (b. l. 3, 25), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8) bei įvykį mačiusios ir policijos pareigūnams apie jį pranešusios J. N. paaiškinimas, jog ji matė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis „VOLVO“, valstybinis numeris T06070, priekine dešine dalimi trenkėsi ir apgadino automobilį „BMW 316“, bei kad vairuotojas toliau pavažiavęs išlipo, bet vėliau sėdo į automobilį ir išvažiavo (b. l. 9).

Pažymėtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose dalyvavo, tačiau nei jis, nei jį atstovavęs advokatas nepateikė prašymo apklausti kokius nors liudytojus (b. l. 25, 28, 29, 31). Be to, kaip minėta, ginčas dėl inkriminuotų pažeidimų nebuvo kilęs, Z. G. vienareikšmiškai prisipažino sukėlęs eismo įvykį ir, nors automobilių kontaktą pajuto, iš įvykio vietos išvažiavo (b. l. 26). Kadangi įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti, o nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų pakanka išvadai dėl apelianto kaltės padarius inkriminuotus pažeidimus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo į teismo posėdį kviesti ir apklausti liudytoją J. N..

Taigi nagrinėjamu atveju visuma byloje esančių įrodymų neabejotinai įrodo, kad Z. G., 2010 m. birželio 5 d., apie 8 val. 58 min., vairavo automobilį „VOLVO 850“, neapdraustą įstatymo nustatyta tvarka, pravažiuodamas stovintį automobilį „BMW 316“ nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad administracinė nuobauda apeliantui paskirta objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Skiriant Z. G. administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo šeimyninę padėtį bei tai, kad jo atsakomybę pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą sunkina pakartotinai per metus laiko padarytas tos pačios rūšies pažeidimas (b. l. 23). Z. G. grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles ir padarė itin pavojingus administracinius teisės pažeidimus, todėl tai, kad jo darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, nesudaro pagrindo švelninti skirtą administracinę nuobaudą. Apeliantui paskirta administracinė nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nuobaudos švelninimui nėra įstatymo numatytų pagrindų

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas, pagrįstas ir atitinka ATPK 286 straipsnyje nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turiniui keliamus reikalavimus, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Z. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas