Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-19 · Administracinė byla Nr. I-705-621/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-19
Bylos Nr.
I-705-621/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01065-2016-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
Raseinių rajono savivaldybės
Atsakovas
Raseinių rajono savivaldybės tarybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-705-621/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01065-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7.; 55.1.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arvydo Martinavičiaus,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,nedalyvaujant pareiškėjui Raseinių rajono savivaldybės merui A. G.,dalyvaujant pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. atstovui advokatui E. M.,nedalyvaujant atsakovo Raseinių rajono savivaldybės tarybos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės meras A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. TS-124.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas E. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skunde išdėstytą poziciją, papildomų teisinių argumentų neturi, prašo skundą tenkinti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–9) nurodė, jog Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnį, nustatantį savivaldybės tarybos kompetenciją, mano, jog Raseinių rajono savivaldybės taryba, 2016 m. sausio 28 d. posėdyje priimdama sprendimą Nr. TS-124, viršijo įstatymu jai nustatytą kompetenciją. Šiuo sprendimu Raseinių rajono savivaldybės taryba faktiškai perėmė įstatymo merui priskirtą funkciją (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas: meras reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme) ir paneigdama įstatymu merui suteiktą teisę atstovauti savivaldybei ir savivaldybės tarybai teisme, ją perdavė kitam asmeniui – savivaldybės administracijai, nors pastaroji pagal vietos savivaldos įstatymą nėra kompetentinga vykdyti šią funkciją. Pažymėjo, kad spręsdamas tinkamo subjekto atstovauti savivaldybės interesams klausimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog savivaldybės tarybai teisme gali atstovauti atstovas, kuriam įgaliojimus išduoda meras (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ypač akcentuojama tai, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog meras reglamente nustatyta tvarka savivaldybei teisme atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis). Skundžiamas aktas priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, šioje įstatymo normoje nurodyta, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats arba savivaldybės administracijos direktorius. Taigi, priimdama skundžiamą aktą taryba vadovaujasi įstatymo norma, suteikiančia jai teisę keisti anksčiau jos priimtus aktus. Tačiau skundžiamame sprendime (kaip ir ankstesniame sprendime, kuris keičiamas naujai priimtu sprendimu) nenurodoma, kokia teisės norma taryba vadovaujasi administracinėse bylose Raseinių rajono savivaldybei ir Raseinių rajono savivaldybės tarybai atstovauti pavesdama savivaldybės administracijai, o taip pat jai suteikdama atitinkamus įgalinimus (įskaitant teisę pavesti atstovauti teisme kitam asmeniui). Teismų praktikoje, formuojamoje remiantis atitinkamų teisės aktų reikalavimais, neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kad individualus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Pripažįstama, kad tai tik ištaka, tarnaujanti individualiam administraciniam aktui priimti, o pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkeliami į administracinį aktą. Tačiau nei skundžiamame akte, nei ankstesniame Tarybos sprendime (2016 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. TS-40), nei jų aiškinamuosiuose raštuose šių aktų faktinis ir teisinis pagrindas taip pat neatskleistas. Dėl šios priežasties skundžiamo akto neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams laikytinas esminiu akto trūkumu, sudarančiu savarankišką pagrindą jo panaikinimui. Taip pat skunde pažymėjo, jog priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeisti vietos savivaldos principai ir procedūriniai reikalavimai.

Atsiliepimas

Atsakovo Raseinių rajono savivaldybės tarybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 56). Pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog prašo skundą išnagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, pagal galiojančius įstatymus ir administracinę bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės meras A. G. pateiktu skundu siekia, jog būtų panaikintas Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. TS-124 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. TS-40 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos atstovavimo“ pakeitimo“. Šiuo sprendimu 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. TS-40 papunktis Nr. 3.2. pripažintas netekusiu galios, o taip pat sprendimas papildytas 4 ir 5 punktais: „4. Pavesti Raseinių rajono savivaldybės administracijai atstovauti Raseinių rajono savivaldybę ir Raseinių rajono savivaldybės tarybą administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. R. patikslintą skundą (administracinės bylos Nr. I-241-289/2016) ir administracinėje byloje pagal A. M. patikslintą skundą (administracinės bylos Nr. I-242-394/2016) su teise administracines bylas vesti per Raseinių rajono savivaldybės administracijos pasirinktą atstovą; 5. Nustatyti, kad vykdydama Sprendimo 4 punkte nustatytą pavedimą Raseinių rajono savivaldybės administracija ar jos pasirinktas atstovas turi teisę reikšti, pasirašyti ir pateikti prašymus, pareiškimus, prieštaravimus, atsiliepimus, skundus ir apeliacinius skundus ir kitus dokumentus, skųsti ar kitaip prieštarauti bet kokiems asmenų sprendimams, nutarimams, prašymams ar kitiems veiksmams, pasirašyti ir pateikti asmenims visus su tuo susijusius dokumentus, Raseinių rajono savivaldybės ir Raseinių rajono savivaldybės tarybos vardu gauti ir/ar priimti dokumentus, pareikšti nušalinimus, susipažinti su bylos medžiaga, teikti įrodymus ir naudotis visomis atsakovui, suinteresuotam asmeniui ar pareiškėjui teisės aktuose nustatytomis teisėmis bei atlikti kitus veiksmus, kuriuos reikalinga atlikti siekiant tinkamai įgyvendinti šį pavedimą.“

Pareiškėjas ginčijamo sprendimo neteisėtumą iš esmės grindžia savo, kaip mero, Vietos savivaldos įstatyme nustatytos kompetencijos (išimtinės mero teisės atstovauti savivaldybę teisme) pažeidimu, taip pat nurodo, kad priimant šį sprendimą Raseinių rajono savivaldybės taryba viršijo jai nustatytą kompetenciją, sprendimas neatitiko viešojo administravimo reikalavimų, buvo pažeisti vietos savivaldos principai ir procedūriniai reikalavimai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. TS-124 pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, jog Šiaulių apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjos G. R. patikslintą skundą (administracinės bylos Nr. I-241-289/2016, teisminio proceso numeris 3-64-3-00094-2016-8) ir administracinė byla pagal A. M. patikslintą skundą (administracinės bylos Nr. I-242-394/2016, teisminio proceso numeris 3-64-3-00095-2016-9). Abiejose administracinėse bylose atsakovams Raseinių rajono savivaldybės tarybai ir Raseinių rajono savivaldybei, atstovaujamai Raseinių rajono savivaldybės tarybos, teisme atstovavo Raseinių rajono savivaldybės meras A. G.. Taigi byloje nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės meras A. G. teismo posėdžiuose atstovavo ir Tarybai ir savivaldybei. Minėti administraciniai sprendimai yra įsiteisėję.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A11-443/2005; A502-906/2008 ir kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo pateikto reikalavimo nagrinėjimas nesukels tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui, t. y. pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeis. Todėl įvertinus, kad materialinių teisinių prielaidų ginti pareiškėjo pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nagrinėjamu atveju nenustatyta, o vien tik faktų, susijusių su teisinių pasekmių nebesukeliančių administracinių aktų (ne)teisėtumu, konstatavimas būtų nesuderinamas su realios ir veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimu (pvz., žr., LVAT 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013), pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, administracinėse bylose Nr. I-241-289/2016 ir Nr. I-242-394/2016 Raseinių rajono savivaldybės tarybai ir Raseinių rajono savivaldybei, atstovaujamai Raseinių rajono savivaldybės tarybos, atstovavo Raseinių rajono savivaldybės meras A. G., minėtų administracinių bylų procesas yra pasibaigęs, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo aukščiau minėto reikalavimo nagrinėjimas šioje administracinėje byloje pareiškėjui nesukels tiesioginių teisinių pasekmių, t. y. realiai neapgins teisių ar teisėtų interesų.

Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėŽanas KubeckasArvydas Martinavičius