Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-06-02 · Civilinė byla Nr. 2A-502-567/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-02
Bylos Nr.
2A-502-567/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Marijonas Greičius, Neringa Švedienė
Atsakovas
R. V.
Ieškovas
R. Ž.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Arūnas Bertulis, Renata Narbutienė
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Marijono Greičiaus,sekretoriaujant Aleksui Navickui,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Renatai Narbutienei,atsakovui R. V.,atsakovo atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1500-631/2009 pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui R. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. Ž. pateikė 2009-01-16 ieškinį ir 2009-04-02 patikslintą ieškinį, prašydama:

1) nustatyti nepilnamečio M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. Ž.;

2) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui po 550 Lt per mėnesį nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2009 m. sausio mėn. (imtinai), viso 12650 Lt, o nuo 2009 m. vasario mėn. iki sūnaus pilnametystės priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 550 Lt kas mėnesį ir bylinėjimosi išlaidas;

3) nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką:

- R. V. privalo bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. V. kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį). R. V. privalo paimti M. V. visam savaitgaliui šeštadienį laikotarpyje nuo 10.00 val. iki 12.00 val. R. V. privalo M. V. pristatyti motinai R. Ž. sekmadienį iki 19.00 val.;

- R. V. privalo paimti M. V. pusei savo kasmetinių atostogų, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų. R. V. privalo paimti M. V. ne anksčiau kaip pirmąją kasmetinių atostogų dieną laikotarpyje nuo 10.00 iki 12.00 val. R. V. privalo pristatyti M. V. paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val. R. V. apie savo kasmetinių atostogų grafiką ir laiką, kuriam ketina pasiimti M. V., turi informuoti R. Ž. ne vėliau kaip prieš 1 mėn. iki pirmos kasmetinių atostogų dienos;

- R. V. turi teisę paimti M. V. Naujųjų Metų, Šv. Velykų, M. V. gimtadienio ir Kūčių bei Kalėdų švenčių metu, informuodamas R. Ž. prieš dvi dienas iki švenčių. R. V. turi teisę paimti M. V. pirmą arba antrą šventės dieną nuo 10.00 val. iki 12.00 val. R. V. privalo pristatyti M. V. tą pačią dieną iki 19.00 val.;

- visais šioje bendravimo tvarkoje nurodytais atvejais R. V. privalo M. V. pristatyti R. Ž. į jos gyvenamąją vietą;

- R. V. ir R. Ž. nedarys kliūčių ir išduos nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus M. V. kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę;

- R. Ž. sudarys sąlygas M. V. nepiktnaudžiaujant ir netrukdomai telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ir būdais bendrauti su R. V.. Nurodė, kad, gyvendama su atsakovu, susilaukė sūnaus M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2007 m. kovo mėnesio atsakovui išėjus gyventi atskirai, jis vaikui išlaikymo neteikė. Vaikui yra nustatytas neįgalumas, jis yra su specialiais poreikiais, jam reikalingas nuolatinis bendravimas su tėvu. Atsakovui išėjus gyventi atskirai, pradėjo vaikui trūkti bendravimo, vaiko tėvas susitikdavo epizodiškai, o tai kenkia jautriai vaiko psichikai. Specialistai patarė, kad vaiko susitikimai su tėvu turi vykti nuolat ir pastoviu laiku, todėl ieškovė siūlo nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo grafiką, bei įtvirtinti atsakovo ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku. Ieškovė viena pati turi rūpintis vaiko priežiūra ir išlaikymu. Jai tenka didelės išlaidos, nes ji pati dirba, vadovauja firmai, vaiko priežiūrai yra priversta samdyti auklę, kuria dirba jos pačios sesuo, daug padedanti ne tik su vaiku, bet ir buityje. Ieškovė dar augina išlaikymo reikalingą, studijuojantį, taip pat dalinai neįgalų sūnų P. A.. Ieškovė uždirba apie 3000 Lt atlyginimo per mėnesį, vaiko išlaikymui gali skirti proporcingai gaunamų pajamų, taip pat gauna vaikui dėl neįgalumo valstybės skiriamą 720 Lt pašalpą. Atsakovas nuo 2006 metų nedirbo ir neteikė vaikui išlaikymo, todėl turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 550 Lt per mėnesį, nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2009 m. sausio mėn., viso 12650 Lt, o nuo 2009 m. vasario mėn. turėtų būti priteistas periodinėmis išmokomis po 550 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Tokia suma atitinka vaiko poreikių tenkinimą pagal ieškovės pateiktą vaiko poreikių lentelę. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra jauno amžiaus, darbingas, galintis prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovė, atsakovui prisidedant prie vaiko išlaikymo, galėtų daugiau dėmesio skirti vaiko auklėjimui ir priežiūrai, nes šiuo metu ji priversta daug dirbti, kad galėtų tenkinti visus šeimos poreikius, bei vykdyti turimus skolinius įsipareigojimus bankams, grąžinant paimtą kreditą, už kurį taip pat buvo gerinamos gyvenimo sąlygos, įsigyti didesnis ploto būstas, sodyba, kad vaikas turėtų jam palankias sąlygas augti ir vystytis sveikesnėje aplinkoje (CK 3.65 str. 1 d. 4 p., 3.169 str., 3.174 str., 3.192 str. – 3.194 str., 3.200 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas R. V. 2009-02-18 atsiliepime į ieškinį prašė:

1) atmesti iš dalies ieškinį ir nustatyti nuo 2009 m. vasario mėn. iki sūnaus pilnametystės 125 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį. Patvirtinti tokią bendravimo su vaiku tvarką:

2) iki M. V. taps pilnamečiu, R. V. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį). R. V. galės paimti M. V. visam savaitgaliui šeštadienį ar sekmadienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val. R. V. privalės M. V. pristatyti motinai R. Ž. šeštadienį (sekmadienį) iki 20.00 val.;

3) R. V. turi teisę paimti M. V. pusei savo kasmetinių atostogų, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų. R. V. gali paimti M. V. ne anksčiau kaip pirmąją kasmetinių atostogų dieną laikotarpyje nuo 9.00 iki 12.00 val. R. V. privalo pristatyti M. V. paskutinę atostogų dieną iki 20.00 val. R. V. apie savo kasmetinių atostogų grafiką ir laiką, kuriam ketina pasiimti M. V., turi informuoti R. Ž. ne vėliau kaip prieš 1 mėn. iki pirmos kasmetinių atostogų dienos;

4) pagal R. Ž. ir R. V. sutartą eiliškumą R. V. turi teisę paimti M. V. Naujųjų Metų, Šv. Velykų, M. V. gimtadienio ir Kūčių bei Kalėdų švenčių metu, tačiau bet kokiu atveju turi teisę apimti bent dvejas šiame punkte nurodytas šventes per kalendorinius metus. R. V. gali paimti M. V. ne anksčiau kaip pirmos šventės dieną nuo 9.00 val. iki 12.00 val. R. V. privalo pristatyti M. V. paskutinę švenčių dieną iki 20.00 val.;

5) visais šioje bendravimo tvarkoje nurodytais atvejais R. V. privalo M. V. pristatyti R. Ž. į jos gyvenamąją vietą;

6) R. V. ir R. Ž. nedarys kliūčių ir išduos nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus M. V. kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę;

7) R. Ž. sudarys sąlygas M. V. nepiktnaudžiaujant ir netrukdomai telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ir būdais bendrauti su R. V.. Nurodė, kad neprieštarauja, jog gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau nesutiko su reikalavimu dėl išlaikymo dydžio sūnui nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2009 m. sausio mėn., taip pat su išlaikymo dydžiu, kurį ieškovė prašė priteisti nuo 2009 m. vasario mėn. iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas visada rūpinosi ne tik savo sūnumi, bet ir ieškovės sūnumi iš pirmos santuokos. 2006 m. pradžioje atsakovas ieškovei davė sūnaus išlaikymui 2500 Lt. Iki 2007 m. pavasario, kai nusprendė nebegyventi kartu, atsakovas kiek galėdamas prisidėjo prie sūnaus materialinio išlaikymo. O išsikraustęs iš ieškovės namų, sūnaus naudai atsisakė viso bendrai su ieškove užgyvento turto. Faktiškai nuo 2006 m. sausio mėn. atsakovas ieškovei sumokėjo 4500 Lt vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie savo pajamas ir turtą. Be to, sūnus dėl neįgalumo gauna 720 Lt pašalpą, mokama išmoka už vaiką – 52 Lt per mėnesį. Kadangi ieškovei priklauso UAB „Verslo Erdvė“, ji yra vienintelė akcininkė ir ieškovės mėnesio pajamos yra 3078,88 Lt, ji turi žymiai didesnes finansines galimybes suteikti sūnui didesnį išlaikymą nei atsakovas. Ieškovės reikalaujamos lėšos sūnaus išlaikymui yra nepagrįstai didelės ir neatitinka atsakovo finansinių pajamų ir turtinės padėties. Atsakovas dabartinėmis sąlygomis gali teikti išlaikymą tik 125 Lt per mėnesį (CK 3.192 str. 3 d., 3.175 str. 1 d.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nustatytas vaiko bendravimo su tėvu grafikas, bei būtų priteistas vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį atitinkantis išlaikymas, kuris sudarytų apie 800 Lt, atsižvelgiant į vaiko specialius poreikius, bei tėvų turtines padėtis.

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-10-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė:

1) nustatyti vaiko M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. Ž., gyvenančia (duomenys neskelbtini), Vilniuje;

2) nustatyti R. V. bendravimo su sūnumi M. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

- R. V. turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu M. V. kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį). R. V. privalo paimti M. V. visam savaitgaliui šeštadienį laikotarpyje nuo 10.00 iki 12.00 val. R. V. privalo pristatyti vaiką motinai R. Ž. sekmadienį iki 19.00 val.;

- R. V. privalo paimti M. V. pusei savo kasmetinių atostogų, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų. R. V. privalo paimti M. V. ne anksčiau kaip pirmąją kasmetinių atostogų dieną laikotarpyje nuo 10.00 iki 12.00 val. R. V. privalo pristatyti M. V. paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val. R. V. apie savo kasmetinių atostogų grafiką ir laiką, kuriam ketina pasiimti M. V., turi informuoti R. Ž. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pirmos kasmetinių atostogų dienos;

- R. V. turi teisę paimti M. V. Naujųjų Metų, Šventų Velykų, M. V. gimtadienio ir Kūčių bei Kalėdų švenčių metu, informuodamas R. Ž. prieš dvi dienas iki švenčių. R. V. turi teisę paimti M. V. pirmą arba antrą šventės dieną nuo 10.00 iki 12.00 val. R. V. privalo pristatyti M. V. tą pačią dieną iki 19.00 val. Visais šioje bendravimo tvarkoje nurodytais atvejais R. V. privalo M. V. pristatyti R. Ž. į pastarosios gyvenamąją vietą;

- R. V. ir R. Ž. nedarys kliūčių ir išduos nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus M. V. kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę;

- R. Ž., nepiktnaudžiaujant ir netrukdomai, sudarys sąlygas M. V. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis ir būdais bendrauti su R. V.;

3) priteisti iš R. V. 10000 Lt išlaikymo sūnui M. V. įsiskolinimą;

4) priteisti iš R. V. 400 Lt dydžio periodines kas mėnesį mokamas išmokas sūnaus M. V. išlaikymui, skaičiuojant nuo 2009-04-01, iki vaikas sulauks pilnametystės;

5) pavesti vaikui priteistų išlaikymui skirtų lėšų tvarkymą uzufrukto teise nepilnamečio M. V. motinai R. Ž.;

6) panaikinti 2009-04-03 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį, kuria buvo priteistas laikinas išlaikymas po 300 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų M. V. iš tėvo R. V.. Įskaičiuoti į priteistas teismo sprendimu išlaikymui skirtas sumas iš R. V. sumokėtų periodinių išmokų laikino išlaikymo priteisimo laikotarpiu nuo 2009-04-03 iki 2009-10-12;

7) priteisti iš R. V. 700 Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovės R. Ž. naudai;

8) priteisti iš R. V. 444 Lt žyminio mokesčio ir 39,35 Lt pašto išlaidų, viso 483,35 Lt į valstybės pajamas;

9) sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiai vykdyti. Teismas padarė išvadą, jog mažametis M. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo gyveno su motina, ieškove, ir iki 2007 metų kovo mėnesio taip pat ir su tėvu. Bylos nagrinėjimo eigoje vaikas taip pat gyveno su motina. Teismas pažymėjo, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina pritarė ir Vaikų teisių apsaugos skyrius, atsakovas neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Teismas konstatavo, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, kadangi tai atitinka vaiko interesus.

Teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovas nesutarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi buvo iškilęs ginčas, nurodžius, kad atsakovas vaiką pasiima epizodiškai, nereguliariai, o neįgaliam vaikui dėl nustatyto psichikos sutrikimo, yra reikalingas nuolatinis ir reguliarus režimas, pasimatymai su atskirai gyvenančiu tėvu, vaikas į tai jautriai reaguoja ir pasiilgsta tėvo. Teismas pažymėjo, jog dėl šios aplinkybės ginčo byloje nekilo, tokią būtinybę patvirtino ir byloje esantis VšĮ „Vilties akimirka“ psichologės atsakymas ieškovei. Teismas pažymėjo, jog aktyvesnis turėtų būti pats atsakovas dėl dalyvavimo bendravime su vaiku, nes šiuo metu vaiku labiau rūpinasi atsakovo mama, o ne pats tėvas. Teismas konstatavo, jog bendravimo tvarką reikalinga nustatyti teismo sprendimu, kadangi tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku, todėl reikalinga nustatyti tam tikrą grafiką, kurio jis laikytųsi arba bent jau būtų galima fiksuoti, jei atsakovas nevykdytų pareigos užsiimti vaiko auklėjimu jam nustatytu metu. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes apie atsakovo ir vaiko santykį, būtinybę vaikui matytis su tėvu reguliariai, padarė išvadą, jog siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir nesudaro kliūčių patiems tėvams derinti savo veiklą ir laisvalaikį prie nustatomos bendravimo su vaiku tvarkos. Nustatoma bendravimo tvarka pagal ieškovės siūlomą grafiką ir laikotarpius atostogų metu, įtvirtinant tėvo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Teismas nustatė, kad iki 2007 metų kovo mėnesio šalys gyveno kartu, todėl preziumuojama, kad ir išlaikymą vaikui teikė abu tėvai. Teismas padarė išvadą, kad neįrodyta, kad tik viena ieškovė teikė vaikui išlaikymą, o tėvas prie to neprisidėjo. Teismas konstatavo, jog byloje yra duomenys, kad atsakovas iki 2007 metų kovo mėnesio buvo darbingas, dirbo, todėl darytina išvada, kad, gyvenant kartu, prisidėjo ir prie vaiko išlaikymo. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovui netekus darbo dar 2006 m., jis visiškai neturėjo pajamų ir niekuo neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Teismas konstatavo, jog atsakovas prisidėjo prie šeimos gerbūvio kūrimo, jei ne atnešdamas į namus darbo užmokestį, tai padėdamas namuose ieškovei, užsiimant namų ūkio darbais, bei neįgalaus vaiko priežiūra, lavinimu ir auklėjimu. Teismas pažymėjo, jog išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteisiamas nuo to laikotarpio, kai šalys nebegyveno kartu, t.y. nuo tada, kai atsakovas išėjo gyventi atskirai ir jokiomis priemonėmis nebeprisidėjo prie rūpinimosi šeima ir vaiko išlaikymo.

Teismas nustatė, jog, padavus ieškinį teismui, iš atsakovo 2009-04-03 nutartimi buvo priteistas laikinas išlaikymas. Nuo nutarties priėmimo iš atsakovo vaiko išlaikymui yra išieškomos pinigų sumos, tačiau pilnai viso priteisto laikino išlaikymo atsakovas nėra sumokėjęs. Teismas konstatavo, jog išlaikymas periodinėmis išmokomis vaikui priteisiamas nuo 2009-04-01, iki šio termino skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą, o vykdymo procese įskaičiuojant iš atsakovo išieškotas sumas, nutarties dėl laikino išlaikymo pagrindu.

Teismas pažymėjo, jog vaikui yra nustatytas vidutinis neįgalumas. Iš valstybės vaikui skiriama 720 Lt socialinė išmoka, neįgalumo pensija. Teismas nustatė, jog ieškovė dirba UAB „Verslo erdvė“ direktore, gauna atlyginimą apie 3000 Lt per mėnesį, įmonė dirba pelningai. Ieškovė turi vertingo nekilnojamojo turto, taip pat ir finansinių įsipareigojimų bankui. Teismas pažymėjo, kad ieškovės padaryta suvestinė rodo, jog vaiko išlaikymo išlaidas sudaro įprastos išlaidos, būtinos kiekvieno vaiko išlaikymui, kartu dar ir išlaidos auklės, kuri reikalinga vaiku pasirūpinti ieškovei dirbant, paslaugoms. Teismas atkreipė dėmesį, jog auklės paslaugų apmokėjimas byloje nėra tinkamai įrodytas, o pateiktos paslaugų sutarties galiojimas pasibaigęs. Teismas padarė išvadą, kad neįrodytos aplinkybės, ar vaikui yra samdoma auklė ir kokias su tuo susijusias papildomas išlaidas ieškovė patiria. Teismas konstatavo, jog byloje specialūs vaiko poreikiai neįrodyti. Nėra įrodymų apie tai, kad vaikas lankytų specialius užsiėmimus, su juo būtų dirbama pagal specialaus lavinimo programas ir tai kainuotų papildomas išlaidas ar pan. Teismas pažymėjo, jog vaikui dėl neįgalumo skiriama valstybės 720 Lt pašalpa, kuri panaudojama vaiko interesais.

Teismas nustatė, jog atsakovas 2008 metais dirbo ir gavo darbo užmokestį apie 900 Lt. Teismas pažymėjo, jog 2009-05-05 I. J. firmos „Greslitė“ pažyma patvirtino, kad jis buvo atleistas iš darbo. Teismas nustatė, jog atsakovo pajamas sudarė gaunama iš valstybės nedarbingumo išmoka, iš kurios išskaičiuojamos sumos, priteistos kaip laikinas išlaikymas M. V.. Atsakovas nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame ir gyvena. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Teismas konstatavo, jog atsakovo pajamos nėra stabilios ir didelės, kad būtų galima priteisti ieškovės nurodomą ir prašomą išlaikymą periodinėmis išmokomis po 550 Lt. Tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu nepriteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui ar priteisti atsakovo nurodomą 150 Lt periodinių išmokų dydį kas mėnesį. Tokia suma visiškai negali užtikrinti net minimalių vaiko poreikių tenkinimo. Teismas pabrėžė, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie jo sveikatos sutrikimus ar kitas priežastis, dėl kurių jis negalėtų susirasti ir dirbti pakankamai gerai apmokamo darbo, kad galėtų prisidėti prie išlaikymo savo vaikui teikimo. Teismas, įvertinęs tai, kad 2009-04-03 teismui priteisus mokėti laikiną po 300 Lt kas mėnesį išlaikymą vaikui iš atsakovo, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovo atskirąjį skundą, pasisakė, kad tokia suma yra pakankama tik negalią turinčio vaiko minimaliems poreikiams patenkinti, laikinai užtikrinti būtinas vienos ieškovės išlaikomo, padidintos priežiūros reikalaujančio vaiko vystymosi sąlygas, padarė išvadą, išlaikymo dydis turi atitikti vaiko poreikių ir vaiko tėvų pajamų proporcingumo principus, nepaisant tos aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nedirba. Teismas konstatavo, jog darbingumo atsakovas nėra praradęs, papildomų finansinių įsipareigojimų neturi. Teismas pažymėjo, jog byloje nepaneigta ir nekilo ginčo, kad ieškovės finansinė padėtis yra daug kartų geresnė nei atsakovo, jau vien dėl nuosavybės teise valdomo didelės vertės nekilnojamojo turto, gaunamo darbo užmokesčio. Teismas pažymėjo, jog net ir esant tokiai padėčiai, atsakovas negali būti atleistas nuo savo pareigos išlaikyti vaiką ir teikti tokį išlaikymą, kuris galėtų užtikrinti ne tik negalią turinčio vaiko minimalių poreikių tenkinimą. Kertinis dydis, priteisiant išlaikymą vaikui, teismų praktikoje yra laikoma viena minimali mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Teismas pažymėjo, jog priteisiant išlaikymą neįgaliam mažamečiui M. V., vertinama tai, kad jo poreikiams skiriamos išlaidos viršija nurodytą minimalios algos dydį, tačiau vaiko motinai esant finansiškai pajėgesnei teikti didesnį išlaikymą, iš vaiko tėvo priteisiama 400 Lt periodinių kasmėnesinių išmokų išlaikymas vaikui, iki jis sulauks pilnametystės. Skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą, teismas rėmėsi šiuo dydžiu, nes nepateikta įrodymų, kad atsakovas teikė vaikui išlaikymą nuo tada, kai išėjo gyventi atskirai nuo šeimos, vaiko neįgalumas jau buvo nustatytas ir anksčiau, vaiko poreikiai žymiai nesikeitė, šalių finansinė padėtis taip pat kito nežymiai, todėl nuo 2007 m. kovo mėnesio skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį iki 2009 m. kovo mėn. (2009-04-03 nutartimi buvo priteistas laikinas išlaikymas) priteisiama už 25 mėnesius 10000 Lt suma išlaikymo įsiskolinimo. Teismas konstatavo, jog iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis valstybei proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, taip pat teismo turėtos, su dokumentų siuntimu, susijusios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Ieškovės naudai iš atsakovo priteisiama dalis jos turėtų išlaidų advokato pagalbai 700 Lt, atsižvelgiant į nepilnai tenkintus ieškinio reikalavimus (CK 3.169 str., 3.170 str., 3.174 str., 3.192 str., 3.201 str., CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Atsakovas R. V. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas iš dalies panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-10-12 sprendimą ir toje dalyje ieškinį atmesti, nes sprendimas dalyje dėl išlaikymo skolos, išlaikymo dydžio bei dalies bendravimo tvarkos nustatymo yra nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismas rėmėsi klaidinga ir nepagrįsta objektyviais vaiko poreikiais informacija, o išlaikymą skyrė faktiškai, neatsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. Visų pirma teismas, nustatydamas išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumą, neatsižvelgė į tai, kad vaiko poreikiai per mėnesį patenkinami už 900 Lt sumą, o ieškovė dar papildomai iš valstybės gauna 720 Lt neįgalumo pensiją, kurią panaudoja išimtinai vaiko interesais. Kadangi byloje nustatyta, jog vaiko išlaikymui per mėnesį ieškovė išleidžia tik 900 Lt, todėl faktiškai susidarė situacija, kad ieškovė vaiko išlaikymui per mėnesį iš savo lėšų išleidžia tik 180 Lt, o iš atsakovo priteista 400 Lt vaiko išlaikymui per mėnesį. Teismas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė ir tokiu būdu akivaizdžiai pažeidė CK 3.192 str. 2 d. nustatytą tėvų turtinės padėties principą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovės pajamos ir turtas, apie kurį ji pateikė teismui, yra bent 16 kartų didesni nei atsakovo. Teismo posėdžio metu buvo pateikti duomenys, kad ieškovė nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto, kurio vertė yra 727286 Lt, turi 23649 Lt indėlį ir yra vienintelė akcininkė UAB „Verslo erdvė“, kurio turtas finansiniais metais buvo 703895 Lt. Tad teismo sprendimo priėmimo dieną ieškovė turėjo turto ir piniginių lėšų 1454830 Lt sumai. Proporcingai tėvų turtinei padėčiai iš atsakovo turėjo būti priteista tik 1/15 sūnaus poreikiams išleidžiamos sumos dalis, t.y. 60 Lt, jei būtų skaičiuojama nuo 900 Lt. Kadangi faktiškai nepadengti vaiko poreikiai yra tik 180 Lt sumai, iš atsakovo priteistina suma turėjo būti dar mažesnė. Atsakovas sutiko kas mėnesį mokėti 125 Lt.

2) Teismas nepagrįstai priteisė 10000 Lt išlaikymo sūnui įsiskolinimą, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nepilnamečio vaiko poreikius laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2009 m. kovo mėn. Net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų pateikusi įrodymus apie nepilnamečio vaiko poreikius ir jos turtinę padėtį, iš atsakovo negalėjo būti priteista po 400 Lt už 25 mėn., kadangi ir tuo metu vien tik iš ieškovės nekilnojamojo turto matyti, jog jos turtinė padėtis buvo mažiausiai 7 kartus geresnė nei atsakovo. Palikus galioti tokį teismo sprendimą, iš atsakovo bus išieškotas turimas butas, kurį atsakovas šiuo metu priverstas nuomoti, kad gautų lėšų pragyvenimui.

3) Teismas nepagrįstai nustatė atsakovui pareigą paimti M. V. visam kas antram savaitgaliui, taip pat pusei kasmetinių savo atostogų. Atsakovas teisme nurodė, jog tuo metu gyveno 1 kambario bendrabučio tipo bute, kuriame nėra patogumų neįgaliam vaikui. Teismas, nuspręsdamas įpareigoti pasiimti vaiką pas save, nenustatė, ar atsakovas galės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Kadangi šiuo metu atsakovas šį butą yra išnuomojęs, t.y. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl negalės vykdyti jam nustatyto įpareigojimo. Negalės vykdyti privalomo įpareigojimo ir dėl to, kad mokant 400 Lt išlaikymą per mėnesį, neturės ne tik lėšų sau, bet ir nepilnamečiui vaikui savaitgaliams išlaikyti. Atsakovas šiuo metu yra bedarbis ir neturi turto, kurį galėtų parduoti, visa bedarbio pašalpa nuskaičiuojama įsiskolinimui vaiko išlaikymui padengti.

Ieškovė R. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-10-12 sprendimą.

Apeliacinis skundas atmestinas. Sprendžiant klausimą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, prioritetu laikant vaiko interesus, atsižvelgiant į vaiko galimybę augti deramai, be moralinių traumų ir įtampos, bei tobulėti. Vaiko auklėjimo, raidos, materialiųjų ir kitokių priemonių visuma turi padėti vaikui tapti subrendusia, savarankiškai gyventi visuomenėje pasirengusia asmenybe.

Tai, kad apeliantui nepatinka teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, nes pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės ir įrodymai.

Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką kiekvieno vaiko poreikiai sudaro pagrindą mokėtinai sumai apskaičiuoti, įvertinat papildomas išlaidas dėl sveikatos problemų. Pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje dėl neįgalaus nepilnamečio vaiko priteistas išlaikymo dydis po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės atitinka išlaikymo dydį, tinkamai pritaikius CK 3.192 str. 2 d. nuostatas dėl proporcingumo tėvų turtinei padėčiai.

Priteisdamas išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas nurodė esminį kriterijų – vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui turi būti 400 Lt per mėnesį, nes reikalinga užtikrinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir ieškovės turtinę padėtį. Teismo priteistas išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą.

Tai, kad atsakovas šiuo metu nėra oficialiai įsidarbinęs, nesudaro teisinio pagrindo mažinti dabartinių vaiko poreikių tenkinimui reikalingas išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad M. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra nustatytas neįgalumas, jis yra su specialiais poreikiais, kuriems reikalingos papildomos piniginės lėšos, ir yra reikalingas nuolatinis bendravimas su tėvu.

Tai, kad ieškovės darbo užmokestis 2008 m.- 2009 m. per mėnesį sudarė apie 3090 Lt (1 t., b.l. 10, 42) ir ieškovė turi gyvenamąjį namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) k., Trakų rajone, ir du žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k., Šalčininkų rajone (1 t., b.l. 44-49, 163-164), ir 23649,79 Lt lėšų banke (1 t., b.l. 166), kad ieškovei priklauso UAB „Verslo Erdvė“ (b.l. 20-22), savaime nesudaro teisinio pagrindo mažinti iš tėvo priteisto išlaikymo dydį neįgaliam vaikui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties, sudarančios teisinį pagrindą mažinti nepilnamečio neįgalaus sūnaus išlaikymo dydį iki 125 Lt sumos. Tai, kad atsakovas turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą (1 t., b.l. 78), savaime nesudaro teisinio pagrindo mažinti sūnaus išlaikymo dydį. Aplinkybės, kad atsakovas oficialiai nedirba, nesuteikia atsakovui jokių teisinių privilegijų, nes nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingi yra neįgalaus nepilnamečio vaiko poreikiai.

Teisėjų kolegija nedidina iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio, nes pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis yra pakankamas vaiko poreikiams tenkinti ir atitinka proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo argumentai nesudaro teisinio pagrindo mažinti nustatyto berniukui išlaikymo dydį per mėnesį. Atsakovas nori teikti minimalų išlaikymo dydį 125 Lt kas mėnesį, neatitinkantį realių neįgalaus vaiko poreikių it protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų. Dėl šios priežasties kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo mažinti išlaikymo dydį.

Apeliantas nepateikė įrodymų, kad sūnaus poreikius per mėnesį galima patenkinti už 900 Lt sumą. Aplinkybė, kad ieškovė iš valstybės gauna apie 720 Lt neįgalumo pašalpą išimtinai vaiko interesais, neatleidžia atsakovo, kaip tėvo, nuo pareigos išlaikyti savo neįgalų vaiką, nes įstatymų leidėjas nenumatė galimybės dėl valstybės teikiamos paramos neįgaliam vaikui atleisti tėvą visiškai ar iš dalies nuo pareigos išlaikyti savo vaiką.

Apeliantas neįrodė, kad laikotarpyje nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio teikė išlaikymą neįgalima vaikui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė po 400 Lt kas mėnesį už 25 mėnesius 10000 Lt sumą išlaikymo įsiskolinimo, nes įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, teisingai nustatė, kad atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu M. V. - kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), visam savaitgaliui ir pusei savo kasmetinių atostogų, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų, nes tai užtikrina neįgalaus berniuko su specialiaisiais poreikiais interesą bendrauti su tėvu, gyvenančiu skyrium, ir poreikį į nuolatinį ir nuoseklų bendravimą su tėvu, bei vaiko psichologinę gerovę ir sveikatą (b.l. 41).

Teisėjų kolegija pažymi, kad neįgalaus nepilnamečio vaiko (Dauno sindromas) interesų užtikrinimui yra nustatoma tėvo pareiga bendrauti su vaiku pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, atsižvelgiant į tai, kasdieninių rūpesčių našta tenka vaiko motinai ir pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tėvo pareigą bendrauti su neįgaliu vaiku, tinkamai atsižvelgė į skyrium gyvenančio tėvo maksimalią galimybę dalyvauti auklėjant neįgalų vaiką ir vaiko prioritetinius interesus.

Šiuo atveju nėra pažeidžiamas šalių lygių galimybių principas, nes šioje byloje prioritetas teiktinas būtinybei užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią berniuko raidą. Siekiant užtikrinti interesų pusiausvyrą, bei viešąjį interesą – prioritetinius vaiko interesus ir neįgalaus berniuko galimybę turėti nepertraukiamą bendravimą su tėvu teismo nustatyta tvarka, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo, kaip tėvo, prievolė bendrauti su neįgaliu vaiku atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir geros moralės principus, nes tėvo atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 1.2 str., 1.5 str., 3.159 str., CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad berniuko buvimas su tėvu turimame atsakovo būste kenktų vaiko sveikatai, kad tėvas neužtikrintų vaiko priežiūros, maitinimo ar higienos. Tarp šalių šiuo metu susiklostę konfliktiški santykiai nesudaro teisinio pagrindo riboti skyrium gyvenančio tėvo teisę ir pareigą auklėti sūnų ir bendrauti su juo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negalima abiejų vaiko tėvų tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į bendravimo su vaiku santykius. Tai neužkerta kelio šalims abipusių nuolaidų būdu atkurti teisinę taiką šiuo klausimu, siekiant užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią berniuko raidą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 16 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str., 11 str., 13 str. 1 d., LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 375 str. - 380 str.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ir atsakovas turi pareigą atlyginti 11,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (2 t., b.l. 61) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl iš atsakovo nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d.. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. V. 11,10 Lt (vienuolika litų 10 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė

Teisėjai Romualda JanovičienėMarijonas Greičius