- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- AN2-101-879/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00104-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė (pirm.)
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko A. G (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. U. (toliau – Institucija) 2022 m. liepos 7 d. nutarimu J. K. nubausta pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, paskiriant 350 Eur baudą už tai, kad ji 2022 m. balandžio 12 d. apie 11.25 val. adresu (duomenys neskelbtini) nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, t. y. vengdama sulaikymo mosikavo rankomis, įspėjus dėl atsakomybės už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo ji pasileido bėgti gatve, nesustojo, pastoviai šūkavo, lakstė (duomenys neskelbtini) esančioje teritorijoje bei aplink automobilius siekdama išvengti sulaikymo. Tokiais savo veiksmai J. K. padarė nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Panaikintas Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. liepos 7 d. nutarimas, kuriuo J. R. (buvusi K.) pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį nubausta 350 Eur bauda. J. R. pripažinta kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirta jai 110 Eur bauda.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Apeliantas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2022 m. liepos 7 d. priimta nutarimą. Skunde nurodoma:
3.1. Apeliaciniu skundu nesutinkama, jog J. R. savo veiksmais nesukėlė pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei.
3.2. Atkreipiamas dėmesys, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 506 straipsnio 4 dalyje padarė būtent tuo metu, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbta ir galiojo ekstremali situacija. Tą konstatavo ir teismas skundžiamame nutarime.
3.3. Apeliantas pažymi, jog administracinio nusižengimo padarymo metu J. R. sirgo „Covid-19“ liga, todėl ji realiai kėlė pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai. Dėl jos atliktų neteisėtų veiksmų pobūdžio ir intensyvumo pavojus kilo net didesniam aplinkinių žmonių ratui, t. y. vietoje to, kad ją būtų sulaikę ir pristatę du policijos pareigūnai, prie sulaikymo, o tuo pačiu ir prie kontaktavimo su sergančiu asmeniu, turėjo prisidėti papildomos policijos pajėgos, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika tapo žymiai pavojingesnė, nors ir nesukėlė pasekmių.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. R. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, nurodydama, jog jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes savo veiksmais nesukėlė pavojaus aplinkinių žmonių sveikatai ar gyvybei.
4.1. Atsiliepimu nurodoma, jog pareigūnai, A. S. ir A. K. žinodami, kad jai patvirtinta „Covid-19“ liga, pribėgo prie jos be kaukių. Pareigūnai nesiklausė kas yra sakoma, paklausus kur yra jų kaukės, pasitikrino kišenes ir jų neturėjo. Jau minėti policijos pareigūnai pažeidė karantino reikalavimus būdami be kaukių ir jų neturėdami. Tuo metu buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl „Covid-19“ plitimo. Buvo iškviestas papildomos pajėgos, kurie taip pat nedėvėjo kaukių, žinodami, kad ji serga minėta liga, taip sukeldami aplinkiniams asmenims pavojų, kadangi po jos sulaikymo dirbo policijoje ir bendravo su begale pareigūnų.
4.2. Pareigūnai, bando jai keršyti už tai, kad yra parašiusi ir padavusi skundą privataus kaltinimo tvarka į teismą.
4.3. Savo kaltės neįžvelgia, kadangi sustojo (duomenys neskelbtini) parūkyti nuošaliai nuo žmonių kur aikštelėje nebuvo nei vieno žmogaus ir mašinų. Jai su vyru, R. R. buvo nustatyta minėta liga, tuo metu vežė nepilnametę dukrą atlikti Covid tyrimo.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas J. R. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo klausimas, teigiant, kad jos veiksmuose yra ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad jos padarytas administracinis nusižengimas atitinka ANK 506 straipsnio 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, atsiliepimu į apeliacinį skundą bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvais, sprendžia, kad J. R. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, netinkamai įvertinus įrodymus, kas leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.
8. ANK 506 straipsnio 4¹ dalis numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, kai jis padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
9. Minėtame straipsnyje įtvirtinta formalios administracinio nusižengimo sudėties požymiai, t. y. nusižengimas laikomas baigtu padarius nors vieną iš sudėtyje nustatytų alternatyvių veikų, tačiau nereikalaujama, kad dėl padarytų veikų atsirastų ir pasekmės. Taigi, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) tam tikroje teritorijoje turi galioti specialus teisinis režimas (karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremalios situacijos ir t. t.); 2) pareigūno reikalavimas turi būti teisėtas, paremtas teisiniu reguliavimu; 3) asmuo savo veikimu ar neveikimu tokio reikalavimo, nurodymo nevykdo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pažymėtina, jog policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 21 straipsnį, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
11. Pažymėtina ir tai, kad Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, jog pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Policijos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad fizinę prievartą pareigūnas turi teisę naudoti, kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi).
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad policijos pareigūnai, vykdydami savo pareigas siekė sulaikyti J. R., kadangi buvo paskelbta jos paieška dėl įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Iš bylos duomenų matyti, kad J. R. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, t. y. mosikavo rankomis bei jomis atsistūminėjo nuo pareigūnų, taip pat nuo jų bėgiojo. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, J. R. nevykdė statutinių valstybės tarnautojų teisėtų nurodymų ir reikalavimų. Be to, J. R., žinodama apie įsiteisėjusi teismo sprendimą ir dėl jo informuota, turėjo ir privalėjo suvokti pareigūnų reikalavimus ir juos vykdyti nedelsiant.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patraukta J. R. administracinį nusižengimą padarė 2022 m. balandžio 12 d., t. y. tuo metu kai Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo ekstremaliosios situacijos režimas, paskelbtas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 152 (suvestinė redakcija nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.). Minėtas nutarimas neteko galios 2022 m. gegužės 1 d., kuomet buvo panaikintas ir ekstremalioji padėtis atšaukta.
14. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ANK 506 straipsnio 4¹ dalies netaikymo ir J. R. administracinio nusižengimo perkvalifikavimo į ANK 506 straipsnio 4 dalį. Pastebėtina, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, jog J. R. administracinį nusižengimą padarė tuo metu, kai Lietuvoje buvo paskelbta ir galiojanti ekstremalioji situacija dėl „Covid-19“ ligos plitimo ir grėsmės bei pati sirgdama minėta liga sukėlė pavojų aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei. Tačiau vėliau šią aplinkybę sumenkino toliau teigdamas, kad J. R. savo veiksmais niekaip nesukėlė pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei, o priešingai – patys civiliais rūbais apsirengę policijos pareigūnai kontaktavo su J. R. bei jos artimais žmonėmis be kaukių, t. y. jų neturėjo. Atsižvelgęs į minėtus motyvus, apylinkės teismas sprendė, kad asmenį galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį tik tada, kai atitinkamais priešingais teisei veiksmais realiai sukeliamas pavojus žmonių sveikatai bei gyvybei, kai asmuo nevykdo teisėtų statutinių pareigūnų reikalavimų dėl daromo teisės pažeidimo, dėl kurio gali pandemija išplisti, todėl J. R. pažeidimas atitinka ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
15. Apygardos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, J. R. veikai kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį pakanka nustatyti, ar jos padarymo metu toje teritorijoje galiojo vienas iš specialių teisinių režimų, šiuo atveju -ekstremalioji padėtis. Pažymėtina, kad pagal minėtos normos dispoziciją nėra reikalaujama nustatyti, ar asmens veika nevykdant policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų sukėlė tam tikras pasekmes, kurių išvengti buvo siekiama nustatant ekstremalios padėties teisinį rėžimą ir ar kiti s kontaktavę asmenys naudojo apsisaugojimo priemones. Apygardos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad J. R. nesukėlė pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ji, sirgdama „Covid-19“ liga, priešinosi policijos pareigūnams ir stengėsi pasišalinti iš sulaikymo vietos, bėgo miesto gatvėmis, ją pareigūnai vijosi, ji lakstė apie automobilių stovėjimo aikštelę, šaukė ateiti dukrą ir jai liepė viską filmuoti telefonu.( Administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) 5-6, vaizdo medžiaga esanti 9 lape). Dėl tokių J. R. veiksmų pareigūnai buvo priversti išsikviesti pastiprinimą, kad padėtų sulaikyti asmenį, kuriam yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis ir paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri turi būti vykdoma nedelsiant po nuosprendžio įsiteisėjimo. Tik atvykus papildomam pareigūnų ekipažui J. R. buvo apsupta ir tuomet sulaikyta. Analizuojamu atveju, visi asmenys, dalyvavę sulaikant J. R., vykdydami tarnybines pareigas buvo priversti su ja kontaktuoti, o taip pat bendrauti su jai artimais žmonėmis ( R. R., J. R. dukra), kurie patys patvirtino, jog tuo metu sirgo Covid-19 liga, taip sukeldami pavojų aplinkiniams susirgti „Covid-19“ liga, dėl kurios buvo paskelbta ekstremalioji padėtis. (Administracinio nusižengimo bylos ROIK:(duomenys neskelbtini) 21-24 lapai).
16. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad J. R. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pagrįstai pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį ir jai Institucijos nutarimu paskirta nuobauda tinkamai individualizuota, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, Institucijos skundas tenkinamas, o skundžiamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimas naikinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimą ir J. R. (buvusi K.) atžvilgiu palikti galioti Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. liepos 7 d. nutarimą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.