- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-21
- Bylos Nr.
- 1S-591-174/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-12 nutarties, kuria atmestas T. Ž. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Simono Genio 2010-07-22 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010 m. balandžio 18 d. T. Ž. kreipėsi su skundu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl I. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį, 144 straipsnį, 146 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnį ir 155 straipsnį privataus kaltinimo tvarka. Skunde pareiškėja T. Ž. nurodė, kad 2007-04-19, jai būnant darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, šios bendrovės direktorė I. M. dėl asmeninių paskatų, T. Ž. kalbantis su klientais, ją įžeidė bei sumušė. T. Ž. nurodė, kad I. M. iniciatyva tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad pastaroji norėjo ją neteisėtai atleisti iš darbo. Skunde T. Ž. taip pat nurodė, kad direktorė įvykio metu apribojo jos judėjimo laisvę, užrakino bendrovės duris ir neleido išeiti iš patalpos, neteisėtai apkaltino vagyste, bendrovės baldų gadinimu ir kt. Pareiškėja T. Ž. nurodė, kad I. M. išdaužė jai priekinius dantis, dėl to reikėjo kreiptis į Klaipėdos miesto Jūrininkų sveikatos priežiūros centrą. Įvykio dieną, 10.25 val., į bendrovės patalpas buvo iškviesta policija, ir T. Ž. parašė pareiškimą, tačiau policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. T. Ž. buvo išaiškinta galimybė kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka, o dėl darbinių santykių – į Valstybinę darbo inspekciją.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-04-28 nutartimi T. Ž. skundo nagrinėjimo procesą privataus kaltinimo tvarka nutraukė ir bylos medžiagą pagal pareiškėjos skundą perdavė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti, nes T. Ž. skunde buvo įžvelgti nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnyje, 146 straipsnio 1 dalyje, požymiai, dėl kurių byla negali būti nagrinėjama privataus kaltinimo proceso tvarka.
Šalies argumentai
2010-05-21 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra pateikė skundą Klaipėdos apygardos teismui dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-28 nutarties, nurodydama, kad dėl T. Ž. skunde nurodytų aplinkybių 2007-07-23 jau buvo priimtas procesinis sprendimas.
Klaipėdos apygardos teismas 2010-07-07 nutartimi iš dalies patenkino Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros skundą, nurodydamas, kad dėl veikų, numatytų BK 138 straipsnyje, 144 straipsnyje, 146 straipsnio 1 dalyje, T. Ž. su pareiškimu nesikreipė, ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas 2007-04-23 nutarimu sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių veikų nepriėmė, ir dėl minėtų nusikalstamų veikų T. Ž. skundą perdavė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai procesinio sprendimo priėmimui.
2010-07-22 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras S. Genys priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. T. Ž. išaiškinta teisė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnyje, 155 straipsnyje, kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka.
2010-08-05 T. Ž. kreipėsi su skundu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl prokuroro 2010-07-22 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.
Skundžiama nutartimi atmestas T. Ž. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro S. Genio 2010-07-22 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-12 nutartį bei prokuroro nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir perduoti medžiagą prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nurodo, jog prokuroras, tikslindamas pareiškėjos skundo aplinkybes dėl jai padarytų sužalojimų, išreikalavo informaciją iš VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro ir įvertinęs gautus duomenis nenustatė, jog jai buvo padaryti sužalojimai. Tačiau, pareiškėjos teigimu, prokuroras nėra specialistas, turintis specialiųjų žinių, todėl ne jo kompetencija spręsti, ar ji buvo sužalota. T. Ž. teigimu, į šį klausimą gali atsakyti tik teismo medicinos ekspertas. Kadangi prokuroras jos nepaklausė, ji neturėjo galimybės nurodyti asmenis, kurie galėtų paaiškinti įvykio aplinkybes. Tokie asmenys yra jos mama I. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuri matė ją po įvykio sužalotą, taip pat ją gydę gydytojai, tai yra Klaipėdos stomatologinės poliklinikos protezavimo skyriaus vedėja, kurios vardo ir pavardės pareiškėja neprisimena, taip pat VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro gydytojai: V., J., B. . Prokuroras, nepatikslindamas pareiškimo, papildomai jos neapklausęs, priėmė nutarimą, remdamasis tik baudžiamosios teisės teorija. Todėl prokuroras neįvykdė savo pareigos imtis visų priemonių nustatyti nusikaltimą įvykdžiusį asmenį ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jos skundą nagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas. Be to, teismas pažeidė jos, kaip suinteresuoto asmens, teises teismo posėdyje pateikti papildomą medžiagą, nes nei ji, nei jos advokatas apie posėdžio laiką informuoti nebuvo. Tokiu būdu jai buvo užkirstas kelias duoti paaiškinimus dėl skunde išdėstytų argumentų bei pasinaudoti nušalinimo teise, nes ji nepasitiki teisėja Adolfina Simaitiene, jos objektyvumu bei mano, kad teisėja, nagrinėdama jos skundą, buvo šališka.
Pareiškėja T. Ž. ir jos gynėjas prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BPK 1 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK taip pat numatyta, jog pradedant procesą turi būti įsitikinama, ar nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas, o tokios aplinkybės yra, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio l dalyje nurodytos aplinkybės. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas nepradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Prokuroras 2010-07-22 išnagrinėjęs pareiškėjos skundą nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio, 144 straipsnio, 146 straipsnio 1 dalies, kaip nurodė Klaipėdos apygardos teismas 2010-07-07 nutartyje, kontekste, padarė pagrįstą išvadą, jog I. M. veiksmuose nėra minėtų nusikaltimų sudėties požymių, todėl priėmė teisėtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o dėl galbūt I. M. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnyje ir 155 straipsnyje, išaiškino pareiškėjai T. Ž. teisę vėl kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka.
Nors pareiškėja skunde nurodo, jog prokuroras nekompetentingas spręsti dėl jai padarytų sužalojimų, nes jis nėra specialistas, turintis specialiųjų žinių, tai gali nustatyti tik teismo medicinos ekspertas, tačiau prokuroras šio klausimo ir nesprendė, tik vertino pateiktus medicininius duomenis. Be to, pati pareiškėja turėjo teisę kreiptis į ekspertą dėl, jos teigimu, padarytų sužalojimų, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, iš VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro pateiktų duomenų, kuriuos pagrįstai vertino prokuroras, matyti, jog VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro komisija tyrė pacientės T. Ž. pareiškimą dėl 2007-04-19 įvykio, kurio metu, pasak T. Ž., jai buvo išmuštas dantis, ir išanalizavusi įrašus asmens sveikatos istorijoje, 2010-05-10 aktu nustatė, jog dėl judančio 11 danties T. Ž. pirmą kartą kreipėsi 2007-09-07. Tuo tarpu pareiškėjos pareiškime nurodyta, jog dantis jai buvo išmuštas 2007-04-19. Be to, pateiktuose medicininiuose dokumentuose įrašo, kad dantis buvo traumuotas, nėra. Prokuroras pagrįstai pažymėjo, jog pažeidus priekinius dantis būna lūpos trauma, tačiau T. Ž. sveikatos istorijoje duomenų apie dantų ar lūpos sužalojimą nėra. Taigi nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių T. Ž. skunde nurodytas aplinkybes, jog įvykio metu jai buvo išdaužtas dantis, prokuroras padarė pagrįstą išvadą, jog I. M. veiksmuose nėra BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių.
Prokuroras taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad I. M. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje, sudėties požymių, nes nenustatyta, kad 2007-04-19 įvykio metu T. Ž. gyvybei grėsė pavojus. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į pačios T. Ž. skunde nurodytas aplinkybes, jog įvykio dieną į jos darbovietę buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie būtų iškvietę greitąją medicininę pagalbą, jeigu T. Ž. gyvybei būtų kilęs pavojus, T. Ž. būtų gydoma gydytojų, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.
Prokuroras taip pat pagrįstai nustatė, kad T. Ž. teiginiai apie neteisėtą jos laisvės atėmimą yra nepagrįsti bei objektyviai vertinant nelogiški, nes niekas neteisėtai nebuvo atėmęs T. Ž. laisvės. Tokia išvada padaryta įvertinant pačios pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes apie tai, jog įvykio metu buvo pašalinių asmenų, be to, iš prokuroro 2007-04-23 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad įvykį taip pat matė ir bendrovės darbuotojas A. K. (A. K.). Esant šiems duomenis prokuroras padarė išvadą, kad I. M. veiksmuose nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.
Aukštesniojo teismo nuomone, žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos skunde išdėstyti motyvai neduoda pagrindo abejoti prokuroro 2010-07-22 nutarimo pagrįstumu.
Nors pareiškėja nurodo, kad apylinkės teismas jai ir advokatui nepranešė apie skundo nagrinėjimo laiką, todėl ji negalėjo pasinaudoti nušalinimo teise, tačiau ir šie pareiškėjos skundo argumentai nepagrįsti. Baudžiamojo proceso kodeksas neįpareigoja teismo, nagrinėjančio asmens skundą dėl prokuroro nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, surengti posėdį. Be to, pareiškėjos T. Ž. skundo teiginiai dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos Adolfinos Simaitienės šališkumo yra nepagrįsti, kadangi skunde nėra išdėstyta argumentų dėl teisėjos šališkumo. Pareiškėja nenurodė nė vieno iš BK 58 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatytų nušalinimo pagrindų.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamoje 2010-08-12 nutartyje padarė teisingą išvadą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro S. Genio 2010-07-22 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal T. Ž. pareiškimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnyje, 146 straipsnio 1 dalyje, o dėl galbūt I. M. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnyje ir 155 straipsnyje, T. Ž. išaiškinta teisė vėl kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-12 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundas nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutari a:
pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-12 nutartį.
Nutartis neskundžiama.