- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- 1-750-834/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00731-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Nukentėjusysis
- Č. P.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Ana Ustinovič
dalyvaujant prokurorams Rūtai Šipkauskienei, Mantui Januškevičiui
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
R. K. (R. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini)išsilavinimo, turintis neįgalumą, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. 2022-01-06 apie 05:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,93 prom. girtumas), namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas savo kambaryje šaukė, kad visus papjaus, užmuš ir padegs. Išėjęs iš savo kambario koridoriuje, laikydamas dešinėje rankoje peilį, puolė savo sūnėną nepilnametį Č. P., kuris tuo metu stovėjo priešais duris atsirėmęs į sieną, taip norėdamas suduoti Č. P. smūgį peiliu į petį, šiais veiksmais sudarydamas nukentėjusiajam Č. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą gali būti įvykdyti.
Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad išgėrinėjo savo kambaryje, šiek tiek barėsi, o dėl ko nepamena, tikrai ne ant Č., tiesiog barėsi. Turbūt pyko ant blogo gyvenimo. Kai išgeria, barasi. Nebuvo piktas, nes tada buvo apsipirkęs ir patenkintas. Rytui auštant išėjo į koridorių. Nežinojo, kas bus koridoriuje. Ėjo su peiliu, nešė jį į virtuvę. Iš jo atėmė peilį, iškvietė policiją ir policija jį paėmė. Nepripažįsta, kad norėjo suduoti Č. P., gal jis ne taip suprato. Galvoja, kad tai nesusipratimas. Išėjęs į koridorių, matė Č. P., bet neatsimena ar ėjo link sūnėno ir ar buvo prie jo priėjęs. Tarp judviejų buvo apie vieno metro atstumas. Taip pat nežino ar sūnėnas galėjo išsigąsti. Jis gal ir ėjo, bet pro šalį. Papjauti jis tikrai negali. Nepamena, kad šaukė tokius žodžius. Sesuo gyvena antrame aukšte, jo mama ir tėvas pirmame aukšte. Č. P. gyvena antrame aukšte. Su pastaruoju buvo geri santykiai, anksčiau nesipyko. Šiek tiek turi problemų su alkoholio vartojimu. Buvo atveju, kai ir anksčiau nakties metu gerdavo vienas. Po šio įvykio ėjo gydytis Šilutėje, bet gydymo nebaigė, nes nesugebėjo praeiti reabilitacijos programos. Sutiktų gydytis nuo alkoholio vartojimo.
Nukentėjusysis Č. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo ankstyvas rytas, atėjo padėti mamai pakeisti senelei sauskelnes. Mama išėjo iš senelių kambario į koridorių. Dėdė buvo neblaivus ir senelių kambaryje šaukė ant jų, todėl jį išvedė iš senelių kambario į jo kambarį. Dėdės ir senelių kambariai yra šalia. Neatsimena dėl ko barėsi. Jis stovėjo, o jis (kaltinamasis) su peiliu rankoje atidarė koja duris, ir jie jį iškarto pargriovė. Jis buvo priešais dėdės kambario duris, kai dėdė išėjo. Matė jį iš priekio. Jis nepamatė pats, mama sušuko kad pas jį rankoje peilis. Išsigando pamatęs peilį. Išsigando, nes mama sušuko, kad pas jį rankoje peilis. Nematė, kad jis būtų atlikęs kokius nors veiksmus su peiliu. Mama buvo iš šono, kai dėdė išėjo iš kambario. Dėdė tuo momentu nieko nesakė, ėjo link jo ir negalėjo suprasti, ką dėdė nori padaryti su tuo peiliu. Pajuto grėsmę, nes žmogus buvo girtas, ir keikėsi prieš tai ir ėjo link jo su peiliu. Prieš tai jis barėsi jų atžvilgiu ir jautė pavojų. Tokio peilio virtuvėje nebuvo. Močiutės ir senelio sveikata prasta, o tai galėjo turėti įtakos jų savijautai. Dėdė tuo metu dažnai išgėrinėjo. Barėsi kitų šeimos narių atžvilgiu. Dėdė visą gyvenimą išgėrinėjo, todėl jis vengdavo jo, pabėgdavo nuo jo iš namų, nes jausdavo grėsmę. Iki šio įvykio dėdė nebuvo grasinęs.
Liudytoja M. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykis buvo seniai, smulkmenų nepamena. Ryte atsibudo nuo riksmų, jos brolis šaukė tėvų kambaryje. Ji paprašė išeiti iš kambario, nes tėvai serga. Išvedė brolį iš kambario. Pakvietė sūnų, kad pakeisti sauskelnes seneliams. Kai praėjo pro brolio kambarį, jis iššoko su peiliu. Išgirdo tą garsą ir pamatė jį su peiliu. Sušuko, jie jį pargriovė ir atėmė peilį. Greičiausiai jos atžvilgiu šoko su peiliu. Tiesiog pasitaikė, kad sūnus praeidinėjo pro jo kambarį tuo metu. Buvo baisu, paprašė, kad sūnus laikytų jį ant grindų, kol atvyks policija. Jis buvo piktas, bijojo jį paleisti. Iššoko iš kambario piktas, su peiliu ėjo link sūnaus, sakė „nužudysiu“. Iššoko sakydamas „nužudysiu“. Tiesiog pasakė tuos žodžius, ne konkrečiai kam nors. Tarp sūnaus ir kaltinamojo buvo labai mažas atstumas, gal pusė metro. Sūnus su kaltinamuoju iki įvykio niekada nesipyko. Sūnus dėdei visada padėjo. V. P. atėjo, kai jie buvo pargriovė kaltinamąjį ant žemės ir prasidėjo riksmai, paprašė iškviesti jo policiją. Kaltinamasis išgėrinėja ilgą laika, taip būdavo ir anksčiau. Dabar išgėrinėja, bet pasikeitė yra ramesnis. Ji nepamanė, kad kaltinamasis nori suduoti sūnui į petį. Ji iki šiol mano, kad jos atžvilgiu viskas vyko. Tiesiog sūnus pasitaikė tuo metu prie tų durų. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus geriau atsiminė. Ikiteisminio tyrimo parodymai teisingi. Pagarsinus liudytojos parodymu, ji juos patvirtino, kad ne ji iškvietė policiją, o vyresnysis sūnus. Jo kambaryje turbūt buvo jo asmeninis peilis. To peilio anksčiau nebuvo mačiusi. Sūnus buvo antrame aukšte, jie pirmame aukšte, todėl sūnus galėjo ir negirdėti riksmų. Kaltinamasis dažnai namie triukšmaudavo. Iš namų ją pastoviai veja. Konkrečiai jaunesniajam sūnui iki to nieko nesakydavo. Tą naktį sūnus tiesiog pasitaikė būti toje vietoje. Bet kaltinamojo pyktis buvo nukreiptas į ją, ne į sūnų. Būdamas blaivas, su ja nesipykdavo. Piktumai prasiverždavo jam išgėrus.
Liudytojas D. Č. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad grįžtant iš (duomenys neskelbtini), gavo iškvietimą (duomenys neskelbtini), gatvės neatsimena, kad ten smurtauja. Nuvykus pilietis buvo lyg tai su peiliu, supildė protokolą „penki viename“. Pamena, kad pasitvirtino iškvietimas. Jam atrodo, kad jį ( kaltinamąjį) pristatė kitas ekipažas, o jie baigė pildyti dokumentus. Labai smulkiai neatsimena. Buvo iškvietimas, kad su peiliu. Atvykus rado peilį. Prašo remtis tarnybiniu remtis, nes atsimena tik faktą, kad važiavo. Pagarsinus parodymus, juos patvirtino. Teko bendrauti su nukentėjusiuoju. Klausė, kas atsitiko, bet nepamena ką atsakinėjo nukentėjusysis. Nukentėjusiojo balsas buvo drebantis. Kaltinamasis buvo išgėręs, keikėsi. Bandė su juo kalbėti, bet nelabai sekėsi.
Liudytojas V. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ryte jį pažadino ar tai brolis, ar motina ir pasakė, kad dėdė užpuolė brolį su peiliu. Paprašė jo iškviesti policiją. Brolis laikė dėdę apačioje. Padėjo jį laikyti, kol policija atvažiavo. Jam atrodo, kad Č. laikė dėdę, buvo išsigandęs, jo manymu, dėl to, kad jį puolė peiliu. Č. apie įvykio aplinkybes nelabai pasakojo, motina daugiau pasakojo. Ji pasakojo, kad jis išėjo į koridorių ir pamatė, kad užsimojęs dėdė su peiliu prieš Č., motina sugriebė jį už rankos ir paguldė jį ant žemės. Anksčiau nebūdavo, kad dėdė su peiliais lakstytų, bet kai pastarasis išgeria, būna agresyvus. Negirdėjo, kad dėdė ir Č. tarpusavyje piktytųsi.
Iš byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad M. P. parodė, kad 2022-01-06 (duomenys neskelbtini) visą naktį jos brolis būdamas neblaivus savo kambaryje rėkavo "užmušiu", "sudeginsiu", "pajausiu visus". Apie 05 val. 00 min. ji su jaunesniu sūnumi Č. P. ėjo pas jos tėvus pakeisti jiems sauskelnių, tuo metu iš savo kambario išėjo jos brolis R. K., gim. (duomenys neskelbtini), dešinėje rankoje laikė peilį ir puolė jos sūnų Č. P. norėdamas suduoti peiliu į petį. Tada ji griebė broliui už rankos su peiliu ir su jaunesniuoju sūnumi parvertė brolį ant grindų. Tuo metu atbėgo iš namo antrojo aukšto jos vyresnysis sūnus V. P., kuris užlaužė R. K. ranką ir prispaudė jį prie grindų. Peilis buvo ant žemės, jis iškrito broliui iš rankos grumtynių metu. Ji paskambino į policiją, vyresnysis sūnus laikė brolį ant grindų, kol atvažiavo pareigūnai. R. K. pastoviai vartoja alkoholį, dėl ko būna agresyvus, atsuka dujas, gąsdina, kad visus papjaus. (1 t. b.l. 4-7);
Iš byloje esančio 2022-01-12 apžiūros protokolo matytu, kad apžiūros objektas - peilis. Apžiūrint peilį nustatyta, kad peilis turi geležtę, kuri yra sidabrinės spalvos, geležtės ilgis 8,5 cm., ir rankena, kuri yra rudos spalvos, rankenos ilgis 10 cm. Jokių pėdsakų nėra. (1 t. b.l. 24-26);
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2022-01-19 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš Body kameros. Apžiūros metu nustatyta, kad: Apžiūrimas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 05:12 sek. Pareigūnus pasitinka moteris, kuri pasako, kad brolis visą naktį gėrė, šaukė, „papjaus, visus užmuš“, kad iššoko su peiliu, vos jaunesniam sūnui…, jeigu moteris nebūtų paėmusi už rankų, tai į širdį būtų pataikęs, jisai nepastebėjo, nesitikėjo. Pareigūnas paklausia, kur šiuo metu vyras, moteris pasako, kad jį laiko, pareigūnas užeina į vidų, ant grindų guli vyras, pareigūnas vyrui uždeda antrankius, girdisi, kaip moteris sako, kad jam viskas galima, kadangi jis yra invalidas, su peiliais bėgioja. Moteris pasako, kad jis puolė jaunesnį sūnų, kuriam 17 metų, kad brolis prišoko, kad sūnus nesitikėjo, moteris iš karto už rankos paėmė. Moteris pasako, kad jau ne pirmą kartą. Moteris taip pat pasako, kad visą naktį brolis sakė, kad užmuš, papjaus, sudegins. Apžiūrimas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 02:51 sek.. Pareigūnas kalbasi telefonu ir nurodo visas aplinkybes. Girdisi vyro balsas, kuris pasako, kad moteris yra niekas, yra nuomininkė, vyras pasako, kad netriukšmauja.. Apžiūrimas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 05:01 sek. Vaizdo įraše girdisi, kaip moteris pasako, kad jis vartoja alkoholį, o vyras pasako, kad jis negeria. Vyras keikėsi necenzūriniais žodžiais ir pasako, kad jam ranką laužė, pareigūnas pasako, kad niekas nelaužė. Moteris pasako, kad pastoviai neblaivus. Vaizdo įrašas atitinka įrašui (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 00:42 sek.. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos medžiagos nėra. ( 1 t. b.l. 22-23);
Iš byloje esančio 2022-02-07 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas. Apžiūrimas garso įrašas '' (duomenys neskelbtini). Garso įrašo data 2022-01-06 Garso įrašo pradžia: 05-17-00. Garso įrašo trukmė: 1:22 sek. Garso įraše girdima, jog vyras, prisistatęs V. P., pasako, kad dėdė puolė peiliu jo brolį, kad dėdė šiuo metu guli prispaustas (1 t. b.l. 32-33).
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo R. K. kaltė, jog jis grasino nužudyti nukentėjusįjį Č. P. įrodyta. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant, grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. K. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis buvo nesuprastas, kadangi niekam negrasino, ėjo su peiliu, nešė jį į virtuvę. Taip pat paaiškino, kad matė nukentėjusįjį, tačiau nepamena ar prie jo buvo priėjęs, tačiau tuo pačiu metu kaltinamasis teigė ėjęs pro šalį nuo nukentėjusiojo, o ne link jo. Tokie kaltinamojo paaiškinimai vertintini kritiškai. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina nukentėjusiojo Č. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojos M. P., iš dalies V. P. ir D. Č. paaiškinimai duoti teisme, garso ir vaizdo įrašu apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kita bylos medžiaga. Tiek M. P., tiek V. P., tiek D. Č. patvirtino, kad kaltinamasis įvykio metu ėjo iš savo kambario ir į pro šalį einančius M. P. ir Č. P. užsimojo peiliu. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai po įvykio matę Č. P. nurodė, kad jis buvo išsigandęs dėl nuo kaltinamojo patirtų veiksmų. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Nors kaltinamasis teigė, jog nužudyti negrasino, tačiau tuo pačiu metu jis teigė neprisimenantis kai kurių įvykio aplinkybių. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog svarbu kaip nukentėjusysis suvokė grasinimo realumą. Nagrinėjamu atveju matyti, jog kaltinamasis buvo neblaivus, vyresnio amžiaus, taip pat į tai, jog kaip paaiškino nukentėjusysis, praeityje kilo situacijos, kuomet kaltinamasis jam sukeldavo išgąsti ir jis bėgo nuo jo, taip pat kaltinamojo agresyvų būdą išgėrus nurodė ir liudytojas V. P., todėl teismo vertinimu nukentėjusysis, tuo metu būdamas nepilnamečiu ir matydamas tuo metu agresyviai nusiteikusį kaltinamąjį, turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti realus. Grasinimas šiuo atveju laikomas konkrečiu ir realiu, ypač turint omenyje, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo. Kaltinamojo R. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
R. K. padarė 1 (vieną) nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis administracine tvarka nebaustas (b.l.126), neteistas (b. l. 124), tačiau 2014-06-09 jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 straipsnio 2 dalyje ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius. R. K. nedirbantis, turintis neįgalumą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą, kaltinamajam R. K. gali būti skiriama LR BK 145 str. 1 d. straipsnio sankcijose numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant jam įpareigojimus bei draudimus. Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina, kad yra neteistas, nukentėjusiojo poziciją, jog kaltinamajam pretenzijų neturi, taip pat ir į liudytojos , kaltinamojo sesers paaiškinimu, jog šiuo metu kaltinamasis yra pasikeitęs, tapęs ramesnis, todėl nors ir esant sunkinančiai aplinkybei, tačiau įvertinus nurodytas aplinkybes, jog kaltinamasis yra pasikeitęs, teismo vertinimu bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nustačius bausmės trukmę žemesnę , nei sankcijos vidurkis. Teismo manymu tokia bausme bus padaryta teigiama įtaka kaltinamojo elgesiui. Atsižvelgiant į tai, kad nuo paskutinio smurtinio nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei 7 metai, po nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas, bandė pats gydytis nuo alkoholizmo, yra neįgalus, teismo posėdžio metu pripažino jog barėsi, taip pat atsižvelgiant į jo asmenybę charakterizuojančius duomenys, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šiuo atveju netaikyti BK 48 straipsnio 3 dalyje numatytos intensyvios priežiūros.
Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai R. K. buvo sulaikytas nuo 2022 m. sausio 6 d. 06.15 val. iki 2022 m. sausio 7 d. 17.02 val. (b.l. 80, 99) LR BPK 140 str. tvarka (t.y. 2 paros), kai 1 (viena) laisvės atėmimo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
R. K. paskirtą kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (b.l.120-123), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti:
1) CD diskas su BPC garso įrašu, Body kameros vaizdo įrašu, vaizdo įrašu iš nuotolinės apklausos bei CD diskas su posėdžio garso ir vaizdo įrašu, saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, toliau paliktini saugoti baudžiamojoje byloje;
2) Peilis, saugomas Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlius ((duomenys neskelbtini)) (1 t. b.l. 27-28), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Byloje 2022-08-23 pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11, 14.2.1, 14.2.2.1 punktais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 350,58 Eur.
BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, nagrinėjant bylą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme privalėjo dalyvauti gynėjas (LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu) ir ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paskirta advokatė Ana Ustinovič. LR BPK 106 str. 2 dalis taip pat nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios bei į jo turtinę padėtį, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas
nusprendė:
R. K. (R. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 8 ( aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį: 1) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje; Uždraudžiant per šį laikotarpį: vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d. į R. K. bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. sausio 6 d. 06.15 val. iki 2022 m. sausio 7 d. 17.02 val. (t.y. 2 paros), kai 1 (viena) laisvės atėmimo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.
R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti: 1) CD diską su BPC garso įrašu, Body kameros vaizdo įrašu, vaizdo įrašu iš nuotolinės apklausos bei CD diską su posėdžio garso ir vaizdo įrašu, saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, toliau palikti saugoti baudžiamojoje byloje; 2) Peilį, saugomą Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlius ((duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.