- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-06
- Bylos Nr.
- 1-1343-288/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05588-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Civilinis ieškovas
- I. R.
- Kaltinamasis
- R. R.
- Advokatai
- Rūta Survilienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, Indrei Žilinskienei, Vaidai Banišauskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. R., jos atstovei advokatei Rūtai Survilienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. R., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centre mokytoju-sporto instruktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1998-01-26 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;
2002-03-01 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 327 str. 1 d., 16 str. 2 d., 274 str. 1 d., 42 str. – laisvės atėmimu 3 m.;
2002-04-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 226¹ str. – laisvės atėmimu 9 mėn. ir bauda 1250 Lt. Subendrinus paskirtą bausmę su 2002-03-01 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 2 m. laisvės atėmimo ir bauda 1250 Lt;
2011-12-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 286 str. 8 MGL bauda, kuri sumokėta 2012-02-15, teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. R. 2015 m. sausio 25 d., apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nukentėjusiajai, savo buvusiai sutuoktinei I. R. ne mažiau kaip tris smūgius į veidą ir į galvos sritį, tokiu būdu mušdamas ir smurtaudamas sužalojo I. R., nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Nukentėjusioji I. R. civilinio ieškinio nereiškia, kadangi gydymas nėra baigtas ir nėra galimybės nustatyti nusikalstama veika padarytos žalos dydžio.
Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusioji yra jo buvusi sutuoktinė. Po įvykio ji išvijo jį iš namų. Nukentėjusioji buvo neblaivi. Kaltinamojo poelgis psichologinio smurto pasekmė. Nors jis išlaikė šeimą, bet buvo išnaudojamas. Po konflikto nukentėjusioji pažadino mažamečius, tuo metu aštuonerių ir penkerių metų vaikus, sakydama „vaikai, kelkitės, tėvas nori mane primušti“. Išgirdęs jis atbėgo ir sudavė nukentėjusiajai. Ši nukrito ant lovos. Vaikai viską matė. Žalą ji įvertino 20 000 tūkstančių eurų, kaltinamasis pasakė, kad atsėdės, kiek reikės, bet pinigų neduos. Nukentėjusioji piktnaudžiauja alkoholiu, nedirba, augina vaikus. Ji nepripažįsta šitos klaidos. Kaltinamasis atliko 3 metų laisvės atėmimo bausmę Prancūzijoje, grįžo gruodžio 20 d. Nukentėjusiajai skambino, rašydavo po 5 laiškus, siuntė pinigus, apie 200 Eur per mėnesį. Pinigų duodavo ir jo motina. Iš pradžių nukentėjusioji jo laukė, po to susirado kitų vyrų. Konfliktas kilo dėl nukentėjusiosios neblaivumo. Kaltinamasis prašė taikytis. Prieš tai smurto naudojęs nebuvo. Nukentėjusioji minėjo, kad buvo lūžusi jos nosis. Po įvykio vaikai patyrė šoką, verkė. Nesutinka atlyginti žalos pinigais.
Nukentėjusioji I. R. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sutuoktinis. Po ištuokos jie gyveno ir kartu, ir atskirai. Kildavo konfliktų dėl to, kad kaltinamasis vartodavo alkoholį ir smurtaudavo jos atžvilgiu. Kaltinamasis reiškė jai pretenzijas dėl to, kad ji turi draugą, nes norėjo vėl su ja gyventi. Konfliktas įvyko anksčiau, ne 21 val. Nukentėjusioji paskambinusi pasakė, kad jai grįžus kaltinamasis išeitų. Kaltinamasis turėjo išvažiuoti su draugu namo, nežino, dėl ko liko. Atsisėdęs sakė, kiek nukentėjusioji dar bus „poligamė“. Vaikai vis triukšmavo, jis rėkė, kad nukentėjusioji nesusitvarko su vaikais. Prieš tai jis buvo trenkęs sūnui per žandą. Jai liepus vaikams gultis kaltinamasis priekaištavo dėl neišjungtos šviesos. Nors ji sakė, kad jie pasikalbės po to, kaltinamasis lakstė iš paskos. Nuėjusi pas vaikus liepė greitai gultis miegoti, nes kažkas bus. Kai atsisuko, kaltinamasis jai smūgiavo, ji krito, kurį laiką buvo be sąmonės. Buvo kraujo, vaikai klykė. Kaltinamasis jai sudavė ir prieš tai, virtuvėje. Ji paskambino motinai, kad paimtų vaikus. Kaltinamasis, išbėgęs į laiptinę, skambinėjo draugams. Pirmi atvyko pareigūnai, po to – nukentėjusiosios tėvas ir kartu greitoji. Patyrė nosies lūžį, nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pretenzijų kaltinamajam neturi. Pinigų iš jo neprašo. Vaikai viską suprato, daug kalbėjo, jai buvo didelė gėda ir mokykloje, ir darželyje. Sutinusi negalėjo vaikų vežti į mokyklą ir į darželį. Gyvena pas tėvus, nes vaikai nenori grįžti namo. Gali būti, kad minėjo 20 000 eurų žalą, bet tai buvo iš pykčio. Gydymas iki šiol yra nebaigtas, jai skirti vaistai, lankosi pas neurologę, nes yra pakitimų. Po nosies lūžio buvo sutrikęs kvėpavimas, dėl ko turėjo daryti operaciją, liko randas.
Liudytojas K. Ž. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Jų namuose buvo pastovi įtampa. Nukentėjusioji namuose būdavo neblaivi. Liudytojas su dukra atvažiuodavo pas kaltinamąjį pasimokyti anglų kalbos. Net dukra sakydavo, kad jai ta teta keista. Klausdavo kaltinamojo, ar nukentėjusioji išgėrusi, jis sakydavo, kad nesupranta, kur ji ir kaip spėjo. Kaltinamasis stengėsi kiek įmanoma sugyventi dėl šeimos. Tą vakarą jie apsipyko. Kaltinamasis paklausė, ar liudytojas galėtų atvažiuoti jį paimti ir parvežti pas motiną. Iki 22 valandos dar mokino liudytojo dukrą. Kaltinamasis vėliau pasakė, kad tėvai jau miegos, jis apsitaikė su buvusia žmona ir liks tą vakarą nakvoti pas ją. Gali būti, kad kaltinamasis neatlaikė nervinės įtampos, nes nukentėjusioji, būdama neblaivi, vis priekaištaudavo, kad jis blogas, toks, anoks ir t. t. Maždaug 2 dienos po įvykio matė nukentėjusiąją, vežė į polikliniką pas gydytojus, jos nosis buvo užklijuota. Ji buvo blaivi. Nukentėjusioji nepripažįsta tos problemos, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu. Kaltinamasis pripažino padaręs jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jis paskambino, pasakė, kad neatlaikė ir sudavė, o kur ir kaip - nepasakojo.
Liudytoja R. R. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, nukentėjusioji - buvusi marti. Jie nesutarė ir anksčiau. Įvykio metu nebuvo, nieko nežino. Vakare paskambino nukentėjusioji pasakyti, kad Rytis ją sumušė ir kad jie susipyko. Sūnus sakė nesikišti, čia jų problemos. Sūnus gailisi dėl šio įvykio. Nukentėjusioji vartoja alkoholį, prieš tai kaltinamasis taip darė. Po įvykio bendrauja su I. R., aplanko vaikus, pasiskambina telefonu. Sūnus su Inga ir anksčiau apsižodžiuodavo, bet sūnus anksčiau fizinio smurto nenaudojo. Po įvykio nukentėjusiosios nosis ir paakiai buvo pajuodę, matėsi mėlynės. Nukentėjusiąją matė kitą dieną po įvykio.
Liudytoja J. D. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs žentas, o nukentėjusioji - dukra. Jie išsituokė dėl kaltinamojo naudoto psichologinio ir fizinio smurto. Ji pati smurtaujančio kaltinamojo nematė. Kai jie pagyvendavo kartu, Inga turėdavo labai greitai grįžti pas tėvus, tekdavo naktį važiuoti jos parsivežti. Būdavo arba kviečiama policija, arba Inga išvežama į ligoninę. Nukentėjusiąją ištikdavo nervinis šokas, jai pasidarydavo blogai, ji netekdavo sąmonės, ją išveždavo į ligoninę. Kadangi nukentėjusioji daugiau laiko praleisdavo pas tėvus, vadinasi buvo blogai. Nukentėjusiosios tėvai nežinojo, kad kaltinamasis buvo teistas, tai sužinojo daug vėliau. Parsiveždavo ją blaivią. Nukentėjusioji rūpinasi vaikais pati, šiuo metu gyvena pas tėvus. Sausio 25 d. dukra paskambino, pasakė, kad yra sumušta, reikia atvažiuoti paimti vaikus. Liudytojos sutuoktinis nuvažiavo paimti vaikų, Ingai buvo iškviesta greitoji. Naktį ją parsivežė iš ligoninės. Jos veidas buvo sudaužytas. Inga sakė, kad ją mušė į galvą. Dabar ji jaučiasi blogai, naudoja labai daug vaistų. Dėl sužalojimo jai tebeskauda galvą, yra vienos pusės paralyžius. Kaltinamasis jos dukros neatsiprašė, žalos neatlygino. Iš pradžių buvo nupirkęs keletą vaistų. Anūkai matė, kad tėvas prieš motiną daug kartų naudojo fizinį smurtą.
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 4-5) nurodyta, kad R. R. 2015 m. sausio 25 d., apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), mušė savo buvusią sutuoktinę I. R..
Specialisto išvadoje Nr. G1249/15(02) nurodyta, kad I. R. nustatyta kraujosruvos akių vokuose, nosies kaulų lūžis, nosies nugarėlės nepatikslinto pobūdžio žaizda, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruva kairiame žande, nubrozdinimas smakro kairėje, kraujosruva dešinio peties priekinėje dalyje, nosies kaulų lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 13).
Kaltinamasis nesunkiai sužalojo žmogų, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta kaltu, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis nors ir teistas, tačiau teistumai išnykę, baustas administracine tvarka, jo padarytas nusikaltimas nepriskirtinas prie sunkių nusikaltimų, dirba, jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas.
Civilinis ieškinys nepareikštas, kadangi nėra baigtas nukentėjusiosios gydymas, todėl jo klausimas nespręstinas.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį R. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 299, 300, 301, 302, 303, 304, 305, 307 str., 308 str., 309 str.
nusprendžia:
R. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo metu įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015-01-25 21.45 val. iki 2015-01-26 16.12 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
R. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.