- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- e2-1067-1024/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- V. S.
- Išvadą teikia
- Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
institucijos, teikiančios išvadą byloje Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Irmantei Batakienei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei V. S., institucijai teikiančiai išvadą – Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą ir prašo pripažinti, kad V. R. nėra V. R., gim. 2003-05-05 tėvas, o V. R., gim. 2003-05-05, nėra V. R. sūnus; pripažinti negaliojančiu Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2003-05-13, gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje V. R., gim. 2003-05-05 tėvu įrašytas V. R.; paskirti genominę ekspertizę siekiant nustatyti, ar V. R. yra V. R., gim. 2003-05-05, biologinis tėvas; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su V. S. susituokė 2000-09-15, jų santuoka nutraukta teismo sprendimu 2007-10-12. 2003-05-05 jiems gimė sūnus V. R.. Nutraukus santuoką 2007 m., jis pradėjo vartoti alkoholį, gėrė labai daug, todėl nenorėjo, kad vaikas jį tokį matytų ir sūnaus po 2007 m. metų nelankė ir nematė. 2010 m. jis išvyko į reabilitacijos kliniką Kaune keturiems mėnesiams, o iš ten į Utenos reabilitacijos centrą, kuriame gyvena iki šiol, alkoholio nebevartoja. Pieš porą metų socialiniame tinkle „Facebook“ jis susirašė su atsakove, o 2015 m. jis buvo atvykęs pas atsakovę, norėjo pasimatyti su sūnumi, tačiau atsakovė jam neleido susitikti su vaiku. Tada jam kilo abejonės, ar vaikas yra jo, nes jie santuokos pradžioje negalėjo susilaukti vaikų, 2002 m. vyko pas gydytojus į Klaipėdą, jam buvo atliekami vaisingumo tyrimai ir gydytojas jam pasakė, kad padarys iš jo vyrą. Kadangi neilgai trukus atsakovė pastojo, iš pradžių jam nekilo jokių abejonių, kad vaikas yra jo. Jiems išsituokiant atsakovė jam nesakė, kad vaikas nėra jo, todėl jis prisiėmė pareigą vaiką išlaikyti. Nuo 2007 m. jis su vaiku nėra bendravęs nei asmeniškai, nei telefonu.
Ieškovo atstovas advokatas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, tačiau kadangi atsakovė su ieškiniu sutinka tai nebeprašo skirti genominės ekspertizės siekiant nustatyti, ar V. R. yra V. R., gim. 2003-05-05, biologinis tėvas. Papildomai paaiškino, kad ieškovas su atsakove susituokė 2000-09-15, o teismo sprendimu jų santuoka nutraukta 2007-10-12. 2003-05-05 jiems gimė sūnus V. R.. 2015 m. rugsėjo mėnesį, ieškovas buvo nuvykęs pas atsakovę pasimatyti su vaiku, tačiau atsakovė neleido susutikti su nepilnamečiu sūnumi, todėl iš jos bendravimo ieškovas susidarė nuomonę, kad jis nėra sūnaus V. tėvas. Gyvendami santuokoje ieškovas su atsakove santuokos pradžioje negalėjo susilaukti vaikų, dėl to jie 2002 m. lankėsi pas gydytojus, ieškovui buvo atliekami vaisingumo tyrimai bei paskirtas ambulatorinis gydymas. Tai padidino ieškovo abejones dėl jo tėvystės. Ieškovas turi teisę žinoti, ar jis, ar kitas asmuo yra nepilnamečio vaiko tėvas.
Atsiliepimas
Atsakovė V. S. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, kadangi ieškovas žinojo dar vaikui negimus, kad vaikas yra ne jo, bet sutiko auginti ir išlaikyti vaiką kaip savo.
Atsakovė V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio reikalavimams neprieštarauja, sutinka, kad sūnaus tėvystė būtų nuginčyta, kadangi ieškovas nėra V. R. tėvas. Paaiškino, kad su ieškovu susituokė 2000-09-15. Ieškovas vartojo alkoholį nuo pat santuokos pradžios. Ji vaikų nenorėjo, tačiau atsakovas norėjo, santuokos pradžioje jiems nepavyko vaikų susilaukti, todėl jie 2002 m. lankėsi pas gydytojus Klaipėdoje, ieškovui buvo atliekami tyrimai, tačiau gydytojai pasakė, kad jis yra nevaisingas. Tuomet po vienos nakties nuotykio ji pastojo nuo kito vyro. Žinią, kad laukiasi ji pranešė sutuoktiniui V. ir jie susitarė, kad tai bus jų paslaptis ir kad vaiką jis augins kaip savo ir tai bus jų vaikas. Sūnų ieškovas augino, išlaikė, tačiau jų santuoka 2007 metais iširo Santuoka iširo pagrinde dėl vyro gėrimo ir nuo 2007 m. ieškovas sūnaus nėra matęs, nors gyveno visai netoli darželio, kurį vaikas lankė, tačiau niekada nepareiškė noro jo pamatyti. 2015 metais pavasarį apie gegužės mėnesį ieškovas atvyko pas ją, ji tuo metu buvo lauke, jie trumpai pasikalbėjo, ieškovas jos atsiprašė, tačiau sūnaus pamatyti jis nenorėjo, nors ji jam ir siūlė. Po skyrybų 2007 m. ji pradėjo draugauti su savo dabartiniu vyru G. S., su kuriuo susituokė 2013-09-07. Jos sūnus V. R. šį vyrą priėmė kaip tėvą, vadina jį „tėvu“, o jos sutuoktinis vaiką vadina „sūnumi“, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys, šiuo metu vaikui yra 13 metų ir jos sutuoktinis vaiką auginą jau beveik dešimt metų. Ji sutinka, kad vaiko tėvystė būtų nuginčyta, kadangi jos sutuoktinis ketina nepilnametį sūnų įsivaikinti, jie yra ne kartą apie tai kalbėję ir vaikas be tėvo neliks. Kur yra tikrasis vaiko tėvas ji nežino, žino tik jo vardą. Kad ieškovas nebuvo vaiko tėvas nuo pat pradžių žinojo artimieji, vėliau tai tapo žinoma ir visiems, kadangi ieškovas pavartojęs alkoholį jų paslaptį pasakė.
Institucijos, teikiančios išvadą atstovė Irmantė Batakienė teismo posėdžio metu nurodė, neprieštarauja, jog būtų nuginčyta tėvystė, tarp šalių ginčo dėl to nėra. Paaiškino, kad išklausius šalių paaiškinimus galima daryti išvadą, kad ieškovas nuo pat vaiko V. R. gimimo žinojo, kad vaikas yra ne jo, todėl šioje byloje būtų galimas ieškinio senaties termino taikymas, tačiau šioje byloje pagrindinis yra vaiko interesas. Į jų skyrių buvo atvykęs nepilnametis V. R., su kuriuo buvo pasikalbėta, nors vaikas jautėsi nedrąsiai, tačiau nurodė, kad ieškovo V. R. jis nepažįsta, jo nėra matęs, pasakė, kad gal matė, kai buvo mažas, tačiau neatsimena. Teigė, kad jokio ryšio nėra ir jis nenorėtų su ieškovu bendrauti. Nurodė, kad tėvu pripažįsta G. S., jį vadina tėčiu, bendrauja su jo tėvais ir norėtų, kad G. S. būtų jo tėtis. Institucijos atstovė taip pat nurodė, kad jų nuomone vaiko interesai nuginčijus tėvystę nebus pažeisti, nes G. S. įsivaikins V. R., tėvo ir sūnaus santykiai būtent yra susiformavę tarp nepilnamečio vaiko V. R. ir G. S..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2003-05-13 išduotame gimimo liudijime AB Nr. 068182, vaiko V. R., gim. 2003-05-05, tėvais įrašyti V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 2003-05-13 gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žinių apie tėvus įrašymo pagrindas – santuokos akto įrašas Nr. 172, 2000-09-15 CMS 68401 Plungė. V. R. ir V. R. santuoka nutraukta 2007-10-12 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu, ištuokos liudijimo įrašo Nr. 144.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 str. 1 d. nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas V. R. nurodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. jam kilo įtarimų, kad jis nėra V. R., gim. 2003-05-05, tėvas, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pati atsakovė. Tarp šalių kilo ginčas, kuomet ieškovui tapo žinoma aplinkybė, kad jis nėra vaiko tėvu, šalys šias aplinkybes nurodė skirtingai.
CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju atsakovė su ieškiniu sutinka ir ieškinio senaties taikyti neprašo, išvados, tiekiančios institucijos atstovė taip pat nurodė, kad išklausius šalių paaiškinimus galima daryti išvadą, kad ieškovas nuo pat vaiko V. R. gimimo žinojo, kad vaikas yra ne jo, todėl byloje būtų galimas ieškinio senaties termino taikymas, tačiau šioje byloje pagrindinis yra vaiko interesas ir jie neprieštarauja tėvystės nuginčijimui.
Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Pagal CPK176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Taigi nagrinėjamu atveju išklausius šalių, liudytojo G. S. paaiškinimus, ištyrus rašytinę medžiagą, teismas laiko labiau tikėtina, kad ieškovas V. R. žinojo aplinkybę, kad vaiko tėvas yra ne jis nuo pat vaiko gimimo momento, tačiau tėvystę pripažino. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad būtų pagrindas byloje taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų ir visada būtina vadovautis vaiko interesais.
Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Byloje yra nustatyta, kad tarp ieškovo ir sūnaus emocinis ryšys yra nutrūkęs, tėviškų santykių nėra, ieškovas nuo 2007 m. sūnaus V. nematė ir su juo nebendravo, ieškovas sūnaus auklėjime nedalyvauja, jis savęs vaiko tėvu nelaiko ir vaiko tėvu nepripažįsta, todėl socialinis ryšys tarp jų nėra susiformavęs ir nėra pavojaus jį nutraukti. Atsakovė V. S. paaiškino, kad sūnų V. S. nuo 2007 m. augina ir auklėja jos dabartinis vyras G. S., kuris teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju patvirtino, kad tarp jo ir nepilnamečio V. yra susiklostę tėviški santykiai, jis vadinasi jį sūnumi, o vaikas jį tėvu, vaiką jis augina kaip savo, dalyvauja jo auklėjime, prisideda prie jo išlaikymo. Institucijos, teikiančios išvadą atstovė teismo posėdžio metu davė išvadą, kad apklausus nepilnametį V. R. jis nurodė, kad ieškovo V. R. jis nepažįsta, jo nėra matęs, pasakė, kad gal matė, kai buvo mažas, tačiau neatsimena. Teigė, kad jokio ryšio nėra ir jis nenorėtų su ieškovu bendrauti. Nurodė, kad tėvu pripažįsta G. S., jį vadina tėčiu, bendrauja su jo tėvais ir norėtų, kad G. S. būtų jo tėtis.
Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, kaip minėta, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo. Pavojaus, kad vaikas liks be tėvo šioje byloje nėra, nes atsakovės dabartinis sutuoktinis G. S. ketina įsivaikinti V. R. ir suteikti jam savo pavardę. Taigi atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus, įvertinus beveik per dešimt metų susiformavusius nepilnamečio vaiko V. R. ir G. S. santykius, vadovaudamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, teismas daro išvadą, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimo instituto netaikymas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų.
Kadangi atsakovė pripažįsta ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, neprieštarauja ieškinio patenkinimui, yra pagrindas pripažinti, kad V. R., nėra V. R., gimusio 2003-05-05, tėvas, o V. R., gim. 2003-05-05, nėra V. R. sūnus (CPK 185 str., CK 3.150 str.). 2003-05-13 gimimo liudijime įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie V. R., gimusio 2003-05-05, tėvą yra neteisingi, todėl panaikintini (CK 3.152 str. 3 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovo atstovas prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Iš teismui pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 234,32 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl suteiktos ieškovui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teismas, įvertindamas bylos sudėtingumą ir trukmę, suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisės aktų rekomendacijas dėl atstovavimo išlaidų dydžio, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Tokiu būdu, atsakovei sutinkant su ieškinio reikalavimais, pateikus laiku atsiliepimą bei nevilkinant bylos, t. y. esant rūpestingai ir nuosekliai, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovę atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CK 1.5 straipsnis, CPK 96, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 392, 399 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad ieškovas V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 2003-05-05, tėvas, o V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 2003-05-05, nėra V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2003-05-13, gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 2003-05-05, tėvu įrašytas V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.