Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-12-02 · Civilinė byla Nr. e2-14695-1085/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-02
Bylos Nr.
e2-14695-1085/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08129-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Brigita Palubinskienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
V. S.
Advokatai
Irena Andriuškevičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-14695-1085/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08129-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.7; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 2 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Brigita Palubinskienė,sekretoriaujant Ievai Blauzdžiūnaitei,dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto pripažinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo į 1/4 dalį buto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. T., D. S., A. S., Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė R. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį buto su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarės R. I. 2019 m. balandžio 1 d. atsakovui V. S. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota ieškovės ir E. S. santuoka. Gyvendama santuokoje ieškovė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 1996 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pagal 1991 m. gegužės 28 d. LR įstatymą įsigijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamųjų daiktų registre butas buvo įregistruotas E. S. vardu. 1997 m. sausio 16 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-36/1997 ieškovės ir E. S. santuoka buvo nutraukta 1997 m. vasario 14 d. įregistruojant ištuoką civilinės metrikacijos skyriuje. Nutraukiant santuoką bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas turtas nebuvo padalintas. 2008 m. vasario 29 d. E. S. mirė. Testamento E. S. nepaliko. Kauno m. 17-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla. E. S. įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai, priėmę E. S. palikimą, yra keturi E. S. vaikai: atsakovas V. S., trečiasis asmuo S. T., taip pat ieškovės sūnūs tretieji asmenys D. S. ir A. S.. Ieškovė per savo atstovę kreipėsi į notarę, prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių teise su E. S. įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodydama ieškovei kreiptis į teismą. Po santuokos nutraukimo pagal Santuokos ir šeimos kodekso normas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo klausimai įprastai sprendžiami bendru buvusių sutuoktinių sutarimu arba pagal vieno iš buvusių sutuoktinių ieškinį teismo sprendimu kitoje byloje. Nei santuokos nutraukimo metu, nei po jos nutraukimo iki pat E. S. mirties turtas, įgytas santuokoje, nebuvo padalintas nei bendru sutarimu (notarine tvarka), nei teismine tvarka. Tai reiškia, kad neatsirado juridinis pagrindas, dėl kurio bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigtų, o atsirastų asmeninės nuosavybės teisė, pagal kurią visa nuosavybė priklausytų vienam iš buvusių sutuoktinių (2 t., e. b. l. 19–24).

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį – prašė jį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškovė papildomai paaiškino, kad gyvendama santuokoje su E. S. privatizavimo būdu abiejų santuoktinių lėšomis išsipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (2019 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 01 sek. – 27 min. 05 sek.).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), privatizavo jo miręs tėvas E. S. iš dukros S. T. pasiskolintomis lėšomis. Tuo metu tėvas gyveno santuokoje su ieškove. Po E. S. mirties butu naudojosi viena ieškovė, jį nuomodavo (2 t., e. b. l. 66–69).

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (1 t., e. b. l. 191).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė A. S. ir E. S. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., e. b. l. 25). 1996 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-7KU-3544, pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, pagrindu buvo įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į butą įregistruojant E. S. vardu (1 t., e. b. l. 68). Ieškovės A. S. ir E. S. santuoka nutraukta 1997 m. vasario 14 d. Druskininkų miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruojant ištuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 1997 m. sausio 16 d. sprendimą (1 t., e. b. l. 27, 2 t., e. b. l. 26). E. S. (duomenys neskelbtini) mirė (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., e. b. l. 14). Po E. S. mirties Kauno miesto 17-jame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 17-73/2008 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į E. S. palikimą. Palikimą priėmė sūnūs A. S., D. S., V. S. ir dukra S. S. (T.) (1 t., e. b. l. 15). Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė R. I. 2019 m. balandžio 1 d. išdavė paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą V. S., pagal kurį jis paveldėjo ¼ dalį E. S. turto, tarp jo ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 53–56). V. S. vardu buvo 2019 m. balandžio 9 d. įregistruota ¼ dalis nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. balandžio 1 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. RI-1826 (1 t., e. b. l. 16–17).

Sprendžiant ieškovės reikalavimo pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto gyvenant santuokoje su E. S., pagrįstumą, taikytinos turto įsigijimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo ir sutuoktinių turto teisinį režimą reguliavusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK) nuostatos.

SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (3.87, 3.88 straipsniai). Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) ir jo dalijimo (ar nedalijimo) klausimus, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė pateikiant rašytinius įrodymus. Įstatymas leidžia šį faktą įrodyti liudytojų parodymais arba remtis tuo, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Atsakovas byloje neteigė ir neįrodinėjo, kad ginčo butas priklausė E. S. asmeninės nuosavybės teisė. Nurodydamas, kad E. S. pasiskolino iš dukters S. T. 500 dolerių šio buto privatizavimui, į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Be to, vien šio fakto konstatavimas nėra pagrindas ginčo butą pripažinti E. S. asmenine nuosavybe.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniams privatizuojant butus, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butą šeima buvo laikoma įsigijusį gyvenamąjį būstą, skirtą bendram visų šeimos narių naudojimui. Dėl to, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847 papildyta sakiniu „Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. K. v. E. K., bylos Nr. 3K-3-395/1999, išaiškinta, kad butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe. Ši įstatymo pataisa apima ir turi būti taikoma butų privatizavimo santykiams, atsiradusiems nuo pat Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1990 m. birželio 30 d.). Pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-7-311/2002, išaiškino, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2005; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės paaiškinimai, teikti teismo posėdžio metu (2019 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 01 sek. – 27 min. 05 sek.), patvirtina, kad 1989 m spalio 27 d. ieškovei ir E. S. sudarius santuoką ir joje gyvenant kartu 1996 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-7KU-3544, pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374, buvo įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę įregistruojant E. S. vardu. Ieškovei ir E. S. (duomenys neskelbtini) nutraukiant santuoką, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sutuoktiniams priklausančio turto padalijimo ir turtas iki šiol nepadalintas (1 t., e. b. l. 28). Teismas atkreipia dėmesį, kad nutraukiant santuoką iki CK įsigaliojimo nebuvo įsakmaus reikalavimo, kad nutraukiant santuoką kartu turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas. Tačiau tokio klausimo neišsprendimas, nesudaro pagrindo teigti, kad vieno iš buvusio sutuoktinio nuosavybės teisė į dalį jam priklausiusio turto pasibaigė. Nutraukus santuoką, turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai, preziumuojant, kad jų valdomos dalys yra lygios (SŠK 23 str. 1 d., CK 3.117 str. 1d. ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).

Esant teismo nustatytoms aplinkybėms bei pirmiau nurodytiems kasacinio teismo išaiškinimams bei teisiniam reguliavimui, atsakovui nepaneigus prezumpcijos, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, spręstina, kad egzistuoja teisinis pagrindas ieškinį tenkinti ir pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažinus ieškovei nuosvybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažintina negaliojančia Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarės R. I. 2019 m. balandžio 1 d. atsakovui V. S. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. RI-1826 dalis dėl ¼ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo (CK 1.80 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinį tenkinus visiškai, sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 258,00 Eur žyminis mokestis, 5,79 Eur už duomenų gavimą iš Gyventojų registro, 700,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (1 t., e. b. l. 183–190). Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas ir iš atsakovo priteistinos 963,79 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei bei 34,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta atsakovui V. S. perleisti nuosavybės teisę į ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 77–78) (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarės R. I. 2019 m. balandžio 1 d. atsakovui V. S. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. RI-1826 dalį dėl ¼ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.

Priteisti ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 963,79 Eur (devynių šimtų šešiasdešim trijų eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 34,44 Eur (trisdešimt keturių eurų 44 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi taikytas laikinosios apsaugos priemones, kuriomis uždrausta atsakovui V. S. perleisti nuosavybės teisę į ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Brigita Palubinskienė