Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį – 10 MGL dydžio bauda, kuri sumokėta 2016-06-03;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 284 straipsnio 1 dalį, – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymųsi ar lankymųsi gydymo įstaigose; be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi paskirta papildoma pareiga – per vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis priklausomybės ligas bei visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir M. S. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. liepos 1 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-102 lygtinai atleistas nuo 3 mėnesių 1 dienos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartimi) lygtinis paleidimas panaikintas ir pasiųstas atlikti likusią 3 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmę; 2020 m. gruodžio 14 d. atvyko į Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį – 10 MGL dydžio bauda, kuri sumokėta 2017 m. gruodžio 22 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. 2020 m. gruodžio 4 d., apie 21.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,95 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. 2020 m. gruodžio 4 d. po pietų susitiko su draugais, su kuriais vartojo alkoholį (išgėrė apie pusę butelio šampano ir apie 300-400 g degtinės). Alkoholį vartojo apie savaitę laiko. 2020 m. gruodžio 4 d. reikėjo nuvažiuoti pas pažįstamą pasiskolinti pinigų, todėl paėmė savo tėvo automobilį „Opel“ ir išvažiavo. (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdė policijos pareigūnai, pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Pripažįsta, kad jis vairavo automobilį, kartu važiavo du draugai. Tėvas yra Anglijoje ir nežinojo, kad jis paėmė automobilį. Automobilio raktelis buvo namuose. Pats vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo, retai vairuoja, bet tą dieną skubiai prireikė nuvažiuoti pas pažįstamą, nes reikėjo pinigų. Kartu buvę draugai negalėjo padėti, nes visi vartojo alkoholį. Taksi neišsikvietė, kadangi neturėjo pinigų, o autobusu nevažiavo, nes pažįstamas gyvena užmiestyje ir, norint ten nuvažiuoti autobusu, reikia pinigų, kad atsiskaityti už kelionę, ko negalėjo sau leisti (b. l. 47).

Liudytojas K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 4 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. V., patruliavo policijos tarnybiniu automobiliu, kurio šaukinys AP-9019. Apie 21.55 val. Operatyvaus valdymo budėtojo nurodymu vyko adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur buvo pastebėtas įtartinai manevruojantis automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems būnant (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kaip iš daugiabučių gyvenamųjų namų kiemo išvažiuoja minėtas automobilis „Opel“, kuris iš kiemo įsuko į gatvę ir važiavo iki (duomenys neskelbtini), kur buvo sustabdytas policijos ekipažo. Automobilio „Opel“ vairuotojas sustojo iš karto, kaip vėliau paaiškėjo automobilį vairavo M. S.. Priėjus prie vairuotojo M. S. buvo akivaizdu, kad jis yra neblaivus (sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti), todėl buvo patikrintas blaivumas. Pirmu pūtimu M. S. nustatytas 2,95 promilių, antru – 3,03 promilių girtumas. Be vairuotojo M. S. automobilyje buvo du keleiviai – Z. J. ir E. B.. Paklausus vairuotojo ar vartojo alkoholį prieš sėdant į automobilį, M. S. atsakė, kad geria visą mėnesį ir iki sustabdymo alkoholį gėrė prieš 20 minučių. Tikrinant dokumentus paaiškėjo, kad M. S. neturi teisės vairuoti transporto priemones. M. S. sutiko su alkotesterio parodymais, nereikalavo, kad būtų patikrintas kraujas. Automobilyje buvo tuščia tara nuo alkoholio, kuri, anot automobilyje buvusių asmenų, buvo vežama priduoti. Nuo automobilio sustabdymo buvo filmuojama Body kameromis Nr. 9001 ir Nr. 9002. Pareigūnų akivaizdoje M. S. alkoholio nevartojo (b. l. 31-32).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 4 d. 21.49 val. privatus fizinis asmuo pranešė, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išlipęs vairuotojas vos pastovi ant kojų, yra neblaivus (b. l. 7).

Vyriausiojo patrulio K. Š. 2020 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurias jis nurodė apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 13).

Neblaivumo nustatymo aktas ir asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 4 d. M. S. 21.58 val. nustatytas 2,95 promilių girtumas, 22.19 val. – 3,03 promilių girtumas. Prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 14-17).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išorinių apgadinimo požymių nenustatyta (b. l. 18-19).

Iš VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2003 m. gegužės 8 d., savininkas - valdytojas V. S. (b. l. 21).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis 2020 m. gruodžio mėnesį automobilio „Opel Zafira“ 2003 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje buvo 1 800 Eur su PVM (b. l. 22).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas ir leidimas atsiimti transporto priemonę, patvirtina, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 4 d. buvo nuvežtas į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127. 2020 m. gruodžio 11 d. buvo leista savininko įgaliotam asmeniui G. J. atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį (b. l. 20, 23-24, 28).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyrio pateiktos informacijos matyti, kad dėl transporto priemonės „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 4 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. gruodžio 11 d. UAB „Tomadas“ aikštelėje buvo patirtos 24 Eur išlaidos. G. J. pinigų pervedimo kopija patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apskrities policijos komisariatui sumokėtos 24 Eur išlaidos už automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą (b. l. 26-27).

Iš 2020 m. gruodžio 4 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad M. S. pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2020 m. gruodžio 4 d., apie 22.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog M. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. gruodžio 4 d., apie 21.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,95 promilių girtumas. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo M. S. ir liudytojo K. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, VĮ „Regitra“ duomenys apie automobilį.

M. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

M. S. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės nurodyta bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė leisti baudą mokėti dalimis per 3 metų laikotarpį, o transporto priemonės vertę atitinkančią sumą konfiskuoti be PVM - 1488 Eur (b. l. 67).

Skirdamas bausmę M. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, pasekmes (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, vairavo neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas sunkaus girtumo laipsnio, žala nepadaryta), į kaltinamojo asmenybę (nedirba, teistas tris kartus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, gydytas nuo priklausomybės ligų (alkoholio vartojimo), šiurkščiai pažeidė KET pirmą kartą), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl skiria kaltinamajam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant didesnį už tokios bausmės minimumą (BK 47 straipsnis).

Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamojo prašymą ir jo turtinę padėtį, baudos sumokėjimui nustatomas ilgesnis terminas, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje, tačiau trumpesnis nei prašo kaltinamasis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių (pvz., ligos, darbo netekimo ir kt.) iki nustatyto termino kaltinamasis nesumoka paskirtos baudos ir dar nepradėtas priverstinis baudos išieškojimas, teismas kaltinamojo prašymu baudos sumokėjimo terminą gali pratęsti (BPK 101 straipsnio 2 dalis, 362 straipsnis).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. S. prisipažino esąs kaltas, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė skirti M. S. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams. Bylos duomenimis M. S. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-7-49-788/2016).

Kaltinamasis M. S. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį būdamas sunkaus girtumo laipsnio, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 5 d. (b. l. 52).

Taip pat prokurorė prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš M. S. konfiskuotino turto (automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią sumą – 1 800 Eur su PVM. Kaltinamasis prašė konfiskuotino turto vertę konfiskuoti be PVM – 1 488 Eur.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – V. S.. Byloje nėra duomenų, kad V. S. būtų žinojęs, jog jam priklausantis automobilis bus panaudotas nusikaltimo darymui. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą automobilio „Opel Zafira“ 2003 metų gamybos vidutinė vertė 2020 m. gruodžio mėnesį buvo – 1 800 eurų su PVM. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant išvengti trečiojo asmens (V. S.) teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo M. S. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1 800 eurų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Ikiteisminio tyrimo metu M. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gruodžio 4 d. 21.50 val. iki 2020 m. gruodžio 5 d. 11.47 val. (b. l. 39, 42), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 50-53) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą 50 MGL baudą įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 4 d. 21.50 val. iki 2020 m. gruodžio 5 d. 11.47 val. (vieną dieną), kas atitinka 2 MGL dydžio baudą, ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 16 (šešiolika) mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Paskirti M. S. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 5 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš M. S. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

1) jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.