- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- e2A-740-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38389-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- P. A.
- Atsakovas
- S. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. A. (P. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovui S. G. dėl nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 340 Eur žalos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vykdo mobilaus ryšio telefonų (toliau – MRT) prekybos veiklą pagal įsigytą verslo liudijimą. Prekiaujant MRT ieškovas bendradarbiavo su atsakovu, kuriam perduodavo MRT pardavimui. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. šalys sudarė žodinę sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti klientams ieškovui priklausančias prekes ir už jas atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas 2016 m. kovo 3 d. perdavė atsakovui 3 vnt. MRT Apple iPhone 6 16 GB, kurių vertė pagal 2015 m. spalio 1 d. sąskaitą Nr. 6738 yra 1 340 Eur. Atsakovui neatsikaičius su ieškovu už šiuo 3 vnt. MRT, ieškovas patyrė 1 340 Eur nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo. Pažymi, kad pateikti įrodymai (antstolio D. B. 2017 m. spalio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 35-17-27; Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato (toliau –VPK) 2016 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. M-1-01-50347-16; 2015 m. spalio 1 d. sąskaita Nr. 6738) patvirtina atsakovo prievolę atsiskaityti su ieškovu.
2. 2016 m. birželio 6 d. ieškovas kreipėsi į VPK dėl galimai atsakovo padaryto nusikaltimo (sukčiavimo), VPK 2016 m. birželio 30 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, pažymėjo, kad neišspręsti ginčai turėtų būti sprendžiami LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1 340 Eur nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30 Eur žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. šalys sudarė žodinę sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti klientams ieškovui priklausančias prekes ir už jas atsiskaityti su ieškovu. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui susidariusį įsiskolinimą, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas pateiktą ieškinį tenkino.
Šalies argumentai
4. Atsakovas 2018 m. balandžio 11 d. pareiškimu prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl 2018 m. vasario 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti; panaikinti 2018 m. vasario 21 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą; neišduoti vykdomojo rašto 2018 m. vasario 21 d. sprendimo už akių pagrindu. Nurodė, kad apie priimtą sprendimą sužinojo tik 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje, ieškovui atvykus pas atsakovą į darbą ir pareikalavus sumokėti pagal teismo sprendimą. Dėl nesąžiningo ieškovo elgesio yra nutraukęs visus sutartinius santykius su ieškovu ir pilnai su juo atsiskaitė, grąžino visus iš ieškovo paimtus telefonus ir už parduotus telefonus gautas lėšas. Pažymi, kad turi liudytoją, galintį šias aplinkybes patvirtinti. Akcentuoja, kad 2016 m. kovo 3 d. ieškovas atsakovui jokių telefonų neperdavė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi panaikino 2018 m. vasario 21 d. sprendimą už akių bei atnaujino civilinės bylos Nr. e2-2573-545/2018 nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybės naudai 10,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių kada ir kokie telefonai atsakovui buvo perduoti, todėl teismui nėra galimybės nustatyti kokie mobilaus ryšio telefonai ir kokios vertės buvo perduoti atsakovui. Pažymėjo, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kad P. A. vardu išrašyta 2015 m. spalio 1 d. sąskaita Nr. 6738 dėl mobilaus ryšio telefonų 5 025 svarų sterlingų sumai buvo apmokėta ieškovo, t.y. šios išlaidos yra realios ir šie telefonai priklauso ieškovui.
8. Teismas nurodė, kad ieškovo susirašinėjimas SMS žinutėmis su atsakovu, užfiksuotas antstolio D. B. faktinių aplinkybių konstatavimo 2017 m. spalio 6 d. protokole Nr. 35-17-27 patvirtina, kad bendravimas tarp šalių vyko, tačiau susirašinėjimo nepakanka išvadai padaryti, kad atsakovas negrąžino ieškovui būtent 3 vnt. MRT Apple iPhone 6 16GB, 990 svarų sterlingų/1340 Eur vertės. Teismas sprendė, kad dėl įrodymų nepakankamumo negali patenkinti ieškovo reikalavimų, laikydamas, kad ieškovas ieškinio reikalavimų neįrodė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, ar ieškovas nuosavybėje turėjo minėtus mobilaus ryšio telefonus (trumpinama – MRT) ir dėl to, ar jis perdavė šiuos MRT atsakovui. Pats atsakovas savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, byloje esančiuose atsakovo paaiškinimuose VPK bei bylos nagrinėjimo posėdžio metu pripažino, kad jam buvo perduoti minėti 3 ginčo telefonai, tačiau atsakovas tvirtina, jog vėliau už vieną telefoną jis atsiskaitė su ieškovu, o kitus du grąžino ieškovui. Ginčo esmė yra ne aplinkybių dėl ieškovo nuosavybėje buvusių telefonų bei jų perdavimo atsakovui nustatymas, bet fakto ar atsakovas atsiskaitė su ieškovu už atsakovui perduotus tris ieškovui priklausiusius telefonus, konstatavimas. Todėl pirmosios instancijos teismas išėjo už ginčo nagrinėjimo ribų, savo sprendime nagrinėjo aplinkybes, dėl kurių ginčo nebuvo, o pačios ginčo esmės neatskleidė;
9.2. nesant ginčo dėl nagrinėjamų MRT nuosavybės bei ieškovo išlaidų jiems įsigyti, ieškovas neturėjo pagrindo teikti apmokėjimo už šias prekes patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismui sprendime suabejojus, kad ieškovas realiai patyrė išlaidas šių telefonų įsigijimui, ieškovas prašo priimti apmokėjimą už telefonus patvirtinantį dokumentą ir prijungti jį prie bylos;
9.3. savo sprendime teismas vadovavosi liudytojo E. E. parodymais, bet teismas nevertino tokių parodymų patikimumo klausimo, nors abejonių kelia aplinkybė, jog 2016 m. birželio 29 d., pateikdamas savo paaiškinimus VPK, atsakovas nenurodė, jog perduodant telefonus ieškovui dalyvavo trečias asmuo. Liudytojas parodymus pateikė tik bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas juos turėjo vertinti kritiškai;
Žemesnės instancijos teismas
9.4. pirmosios instancijos teismas tikimybių pusiausvyros principu nesivadovavo ir nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus, remdamasis vien tik deklaratyviu atsakovo pareiškimu, kad jis su ieškovu atsiskaitė ir grąžino jam telefonus. Ginčo šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas vengė atsiskaityti su ieškovu nuo 2016 m. kovo mėnesio. Aplinkybė, kad ieškovas 2016 m. birželio 13 d. pranešė atsakovui apie ketinimą kreiptis į policiją dėl apgaule pasisavintų telefonų, paneigia atsakovo paaiškinimus, kad su ieškovu jis pilnai atsiskaitė 2016 m. gegužės mėnesį.
10. atsakovas S. G. pateikė prašymą atnaujinti terminą atsiliepimui į ieškovo apeliacinį skundą pateikti, tačiau Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė atnaujinti šį terminą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
12. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl papildomų įrodymų prijungimo
13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė AB "Citadele" bankas Vilniaus filialo 2018 m. liepos 22 d. išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 30 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su apeliaciniu skundu teikiamus dokumentus ieškovas turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl atsisako juos priimti, apeliantui nepagrindus aplinkybės, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Dėl ginčo esmės
15. Kaip matyti iš bylos, ginčas tarp šalių kilo dėl nuostolių atlyginimo iš šalių – ieškovo (apelianto) P. A. ir atsakovo S. G. sudarytos žodinės sutarties dėl prekybos mobiliais telefonais vykdymo. Apeliantas nurodė, jog atsakovas negrąžino jam parduoti perduotų trijų vienetų mobilaus ryšio telefonų Apple iPhone 6 16 GB, kurių vertė 1 340 Eur.
16. Tarp šalių nėra ginčo, jog tarp P. A. ir atsakovo S. G. buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai žodinio susitarimo pagrindu dėl prekybos mobiliaisiais telefonais, ieškovas perduodavo telefonus atsakovui pardavimui, o šis pardavęs telefonus perduodavo ieškovui gautas sumas arba grąžindavo neparduotus telefonus. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2016 m. kovo 3 d. jis perdavė atsakovui pardavimui tris vienetus telefonų Apple iPhone 6 16 GB, kurių kiekvieno vertė po 330 svarų sterlingų, tačiau atsakovas nei minėtų telefonų nei pinigų ieškovui negrąžino. Atsakovas neigė ieškovo nurodytas aplinkybes, pripažino, kad pardavinėjo įvairius ieškovo perduotus telefonus, tačiau po to kai santykius su ieškovu nutraukė, su ieškovu visiškai atsiskaitė ir neparduotus telefonus jam grąžino. Atsakovas nurodė, jog 2016 m. kovo 3 d. jokie mobilūs telefonai jam perduoti nebuvo.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu (CPK 12 straipsnis). Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo pareiga dėl trijų vienetų mobiliųjų telefonų (modeliai Apple iPhone 6 16 GB) perdavimo atsakovui žodinės sutarties pagrindu tenka būtent ieškovui (apeliantui). Kadangi ieškovas reiškia ieškinį dėl nuostolių (žalos) atlyginimo, ieškovas turi įrodyti esant visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Neteisėtus veiksmus (veiką), kaltę bei žalos atsiradimą ieškovas (apeliantas) grindžia aplinkybe, jog atsakovas nėra su juo atsiskaitęs – minėtų trijų telefonų ar pinigų už juos nėra grąžinęs. Savo teiginius apeliantas grindžia į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: antstolio D. B. 2017 m. spalio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 35-17-27, kur fiksuotas šalių elektroninis susirašinėjimas, bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 PK VP 2016 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. M-1-01-50347-16, o taip pat 2015 m. spalio 1 d. sąskaita Nr. 6738.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minimi rašytiniai įrodymai nėra pakankami ieškovo reikalavimui dėl civilinės atsakomybės atsakovui pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos objektyviai nėra galimybės nustatyti, kad 2016 m. kovo 3 d. atsakovui buvo perduoti trys minėtų modelių telefonai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo pateiktas antstolio D. B. 2017 m. spalio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 35-17-27 patvirtina, jog tarp šalių vyko elektroninis susirašinėjimas, šalys susiskambindavo, tačiau susirašinėjimo tekstas nepatvirtina būtent ginčo prekių - konkrečių ieškovo nurodytų modelių mobilaus ryšio telefonų perdavimo atsakovui 2016 m. kovo 3 dieną. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas pardavimui perduodavo mobilaus ryšio telefonus tiek atsakovui, tiek ir kitiems asmenims, tačiau byloje nėra objektyvių CPK leistinų įrodymų, kurie patvirtintų kada, kiek vienų ar kokių modelių bei kokios vertės telefonai atsakovui ieškovo buvo perduoti. Ieškovo kartu su ieškiniu pirmosios instancijos teismui pateikta sąskaita galimai patvirtintų, jog apeliantas 2015 m. spalio mėnesį buvo užsakęs penkias pozicijas prekių – įvairių modelių Apple iPhone (e.b.l. 19), tačiau šiame dokumente keturiose pozicijose nurodyti kitokie telefonų modeliai – Apple iPhone 5S ir tik vienoje pozicijoje Apple iPhone 6 16GB modelio telefonas (13 vnt.), tačiau pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės nebuvo pateikta duomenų, kad už šias prekes apeliantas buvo sumokėjęs, t. y. kad jis realiai išvardintas prekes įsigijo ir buvo šių prekių savininkas. Net jei būtų padaryta tokia išvada, kuriai apeliacinio teismo vertinimu duomenų nepakanka, kad minimus telefonus apeliantas įsigijo, iš šalių elektroninio susirašinėjimo nėra pagrindo daryti išvados apie jų perdavimą atsakovui. Kaip jau minėta, iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovas pardavinėjo ieškovo duotus telefonus, kai kuriuos grąžindavo, tačiau nepakanka duomenų išvadai, jog atsakovas buvo paėmęs būtent ieškovo ieškinyje nurodytų modelių ir kainos telefonus ir jų negrąžino. Pažymėtina, jog vien apelianto kreipimosi į policiją faktas savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas atsakovo atsakomybei pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek paaiškinimų teikimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 PK VP metu neigė apelianto nurodytą dieną gavęs iš atsakovo apelianto nurodytus telefonus, o apeliantas kitų įrodymų nepateikė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas ieškinio pagrindo CPK leistinais įrodymais neįrodė (CPK 178 str.).
20. Minėta, kad sutarties šalies civilinei atsakomybei atsirasti turi būti įrodytos visos įstatyme nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos - atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys, žala arba nuostoliai (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas byloje neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Pažymėtina, kad ieškovas su atsakovu sandorius sudarė žodžiu, nevedė apskaitos, todėl jis, būdamas verslininku, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, pats nebuvo pakankamai atidus, todėl turi prisiimti tokio elgesio padarinius ir kilusią riziką.
21. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui vertinti, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas.
22. Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.