Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – E. L., skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutarties, kuria jai buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi E. L., nepakaltinamumo būsenoje padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kurios taikymas buvo pratęstas skundžiama apylinkės teismo nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

3. Skundas atmetamas.

4. Kaip matyti iš skundo turinio, esminis apeliantės argumentas yra tas, kad jos psichikos sveikatos būsena yra pagerėjusi, todėl jai šiuo metu taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje gali būti pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Su šiuo reikalavimu apygardos teismas neturi pagrindo sutikti. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nors dėl taikomo gydymo E. L. psichikos sveikatos būsena yra pagerėjusi, tačiau dar nepakankamai stabili, ji nėra kritiška nei savo ligai, nei padarytai nusikalstamai veikai, todėl šiuo metu dar nėra galimybės jos gydymą užtikrinti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumą įvertino išsamiai bei savo išvadas pakankamai motyvavo.

5. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

6. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys).

7. Iš bylos matyti, kad E. L. buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija, šia liga ji serga jau daug metų, iki nusikaltimo ji jau buvo gydyta psichiatrijos ligoninės stacionare. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo E. L., pagrįstai rėmėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 22 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu E. L. psichikos sveikatos būsena gerėjanti, bet dar nepakankamai stabili. Stebimuoju laikotarpiu dėl psichomotorinio sujaudinimo ji buvo gydyta aktyvaus stebėjimo palatoje. Klinikoje dominuoja parafrenijos lygio sutrikimai, ryškus nekintamas asmenybės defektas, kritikos būklei nebuvimas. Komisijos metu kontaktas neproduktyvus dėl ryškios mąstymo patologijos. Į klausimus atsako „pro šalį“, išsako absurdiško turinio kliedesius. Mąstymas padrikas, emocijos blankios, veido išraiška monotoniška, būklei nekritiška. Teigia esanti sveika, tvirtina, kad vaistų namuose nevartos (3 b. l.). Komisija rekomendavo tęsti E. L. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (2, 3 b. l.). Šios ligoninės atstovė apylinkės teismo posėdyje sutiko su Komisijos išvada. Ji teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad E. L. psichikos sveikatos būsena gerėja, nes jai taikomas sistemingas gydymas, ji vaistus vartojo, tačiau išlikę kliedesiai, nekritiška padarytai veikai (15 b. l.). Iš to seka, kad tiek Komisija, tiek ligoninės atstovė buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti priverstinį E. L. gydymą stacionare dėl nepakankamo jos pagerėjusiosios psichikos sveikatos būsenos stabilumo bei neišnykusio jos socialinio pavojingumo. Apygardos teismui duomenys, paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl minimos Komisijos išvados bei ligoninės atstovės paaiškinimų pagrįstumo, nėra pateikti, todėl šiais bylos duomenimis nėra pagrindo netikėti.

8. Pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktą, teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Iš aptartų duomenų visumos matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad E. L. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, kurį skundu prašo jai paskirti E. L., būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Nors E. L. psichikos sveikatos būsena kurį laiką yra stabili, tačiau nebuvimas kritikos savo ankstesniam elgesiui ir ligai rodo, kad jos socialinis pavojingumas išlikęs. Būtent visa tai ir sąlygojo apylinkės teismo išvadą tęsti jos stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje taikymą. Atsižvelgus į visus teikimo nagrinėjimui pateiktus duomenis, ne tik Komisijos išvadą, bet ir kitus duomenis, tarp jų ir proceso dalyvių paaiškinimus, E. L. psichikos sveikatos būsena gerėja tik todėl, kad šiuo metu yra užtikrintas jos tinkamas gydymas, tačiau jos socialinis pavojingumas išlikęs, dėl ko tikslinga pratęsti jai taikomą stacionarinį stebėjimą.

9. Nors tinkamą tolimesnį E. L. gydymą ir jos elgesio kontrolę žada užtikrinti jos artimieji, tačiau iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad E. L. psichikos sutrikimas stebimas jau ilgą laiką, ji ne kartą buvo gydoma psichiatrijos ligoninėse, vartojo narkotikus, kas rodo, kad jos artimieji jokios įtakos jos elgesiui neturėjo. Skunde minima E. L. motina, nors ir turi gerų ketinimų bei žada kontroliuoti dukros gydymąsi ambulatoriškai, vaistų vartojimą, tačiau, kaip matyti iš bylos, anksčiau ji E. L. elgesiui jokios įtakos neturėjo, pastaroji pati nutraukdavo vaistų vartojimą, dėl ko jos liga paūmėdavo. Dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo išvadai, kad E. L. motina galėtų efektyviai kontroliuoti jos tinkamą gydymąsi ambulatorinio stebėjimo sąlygomis (jai skiriamų vaistų vartojimą, lankymąsi pas gydytojus).

10. Visuma aptartų duomenų patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu E. L. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas stacionare, kas darytų teigiamą įtaką ne tik jos elgesiui ir sveikatai, bet ir kritikai savo būklei, padarytai veikai. Todėl manyti, kad E. L. sugebės savarankiškai gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, o kiti asmenys tai užtikrins, pagrindo nėra. Todėl skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendrojo stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje taikymą. Naikinti šią teisėtą ir pagrįstą nutartį apeliantės skundo argumentais pagrindo nėra, todėl jos skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti E. L. skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.