Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valentino Janonio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-12-13 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 2 metams. Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymas atidėtas dviems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš UAB „PZU Lietuva“ priteista 4262,09 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. A. . Iš UAB „PZU Lietuva“ bei subsidiariai iš UAB „Kautra“ priteista 39423,54 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. M. , 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. S. . Taip pat iš UAB „PZU Lietuva“ priteista 400 Lt V. S. advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-12-13 nuosprendžiu nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus:

2005 m. lapkričio 16 d., apie 18. 05 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 265 km. 750 m, Stanšaičių kaimo ribose, Klaipėdos rajone, Pranas A. S. , vairuodamas UAB „Kautra“ priklausantį autobusą ,,NEOPLAN N 316” valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 51; 53; 64 ir 172 punktų reikalavimus, t.y. elgdamasis neatsargiai, nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, užvažiavo ant dešinės pusės kelkraščio, dėl ko, nesuvaldęs autobuso, nuvažiavo nuo šlaito ir apsivertė. Eismo įvykio metu žuvo autobuso keleivė L. S. , gim. 1982-11-20, ir buvo sužaloti keleiviai: A. A. ir V. S. , kuriems buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.

Civilinis atsakovas UAB „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-12-13 nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių patenkinimo iš UAB „PZU Lietuva“ ir civilinius ieškinius iš UAB „PZU Lietuva“ atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas civilinių ieškinių patenkinimo klausimą iš UAB „PZU Lietuva“ ir spręsdamas, jog UAB „PZU Lietuva“ kyla pareiga atlyginti neturtinę žalą pagal tarp UAB „PZU Lietuva“ ir UAB „Kautra“ sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį BCA Nr. 100281/1 (draudimo liudijimas BCA Nr. 100281) (toliau – BCA draudimo sutartis) ir UAB „PZU Lietuva“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034 nuostatas (toliau – Draudimo taisyklės), netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.987 str. nuostatą, kuri numato, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudarytą draudimo sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Taip pat netinkamai taikė LR Draudimo įstatymo 2003 m. rugsėjo 18 d. įstatymas Nr. IX-1737 (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2005-11-03) 2 str. 11 punktą (draudiminis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką) ir 77 str. 1 d. 3 punktą (nedraudiminiai įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų). Apeliantas teigia, kad minėtos nuostatos įtvirtina, jog įvykus tam tikram įvykiui ir sprendžiant, ar pagal konkrečią draudimo sutartį jis yra draudiminis ar nedraudiminis įvykis, turi būti atsižvelgiama į konkrečios draudimo sutarties sąlygas bei tose sąlygose numatytus draudiminių ir nedraudiminių įvykių sąrašus, t.y. jei tam tikro įvykio aplinkybės atitinka konkretaus draudiminio įvykio požymius ir neatitinka nei vieno konkrečioje draudimo sutartyje numatyto nedraudiminio įvykio požymių, toks įvykis yra draudiminis; ir atvirkščiai, jei tam tikro įvykio aplinkybės atitinka nors vieno nedraudiminio įvykio požymius, toks įvykis yra nedraudiminis ir remiantis LR Civilinio kodekso 6.987 str., LR Draudimo įstatymo 77 str. 1 d. punktu, draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos. UAB „PZU Lietuva“ skunde nurodo, kad minėtos BCA draudimo sutarties pagrindas – UAB „PZU Lietuva“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 034. Nurodo, kad BCA draudimo sutarties 4 punktas numato nedraudiminių įvykių sąrašą, atitinkamai minėtos sutarties 4.6. punktas numato, jog kiti nedraudiminiai įvykiai yra nurodyti Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse Nr. 034. Draudimo taisyklių 10.1.17. punktas įtvirtina, jog, jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje ar jos priede nėra tiksliai nustatyta kitaip, draudikas neatlygina žalos, susijusios/padarytos veika, užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę. Civilinis atsakovas teigia, jog šiuo atveju BCA draudimo sutartyje, sudarytoje su UAB „Kautra“ nėra įtvirtinta kitokių nuostatų, eliminuojančių minėtą nedraudiminį įvykį ar pakeičiančių minėtą draudimo taisyklėse numatytą nedraudiminį įvykį. Teigia, kad atsižvelgiant į minėtas nuostatas bei aplinkybę, jog A. S. yra pripažintas kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 dalį dėl žuvusios keleivės L. S. bei sužalotų keleivių A. A. , V. S. ir jam paskirta bausmė, konstatuotina, jog žala padaryta veika, užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę ir atitinkamai remiantis minėtų Draudimo taisyklių 10.1.17.punktu, tai yra nedraudiminis įvykis ir draudikui UAB „PZU Lietuva“ nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos. Atitinkamai nepagrįstai V. S. naudai iš UAB „PZU Lietuva“ priteista 400 Lt suma advokato pagalbai apmokėti.

UAB „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde teigia, kad nuosprendžio dalis civilinių ieškinių patenkinimo iš UAB „PZU Lietuva“ yra nepagrįsta dar ir todėl, jog buvo priimta pažeidžiant baudžiamojo proceso teisės normas, t.y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 5 dalį. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra motyvų, pagrindžiančių, dėl kokių aplinkybių, pagrindų, minėtas nedraudiminis įvykis yra netaikomas.

UAB „PZU Lietuva“ nurodo, kad byloje nustatytas neturtinės žalos dydis taip pat yra nepagrįstas, teismo nustatytas nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.5. str., 6.250 str. suformuluotomis taisyklėmis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio.

Atskirsdamas į UAB „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą nukentėjusieji V. M. ir V. S. prašo jį atmesti ir nurodo, kad apelianto teiginys, jog šis įvykis nėra draudiminis įvykis prieštarauja jo veiksmams, kadangi dalį žalos UAB „PZU Lietuva“ jau atlygino, taip pripažindamas, jog šis įvykis yra draudiminis.

Atskirsdamas į UAB „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą nukentėjusysis A. A. prašo UAB „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti. Atsikirtime nurodo, kad apelianto apeliacinis skundas yra tik manipuliavimas juridine kazuistika ir visiškai atmeta draudiminio įvykio moralinį aspektą. Jo ieškinio suma yra minimali, nes realiai patyrė žymiai didesnę turtinę ir neturtinę žalą.

Atskirsdamas į UAB „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą civilinio atsakovo UAB „Kautra“ atstovas prašo jį atmesti ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos CK 6.1014 straipsnyje yra nurodyti atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo atvejai. Šio straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi teisės norma, kurioje nurodoma, draudikas neatleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jeigu žala gyvybei ar sveikatai padaryta dėl atsakingo už žalą asmens kaltės. Atsikirtime teigiama, kad šioje teisės normoje nėra nurodyta jokių įtvirtintos taisyklės išimčių, todėl, visais atvejais, kai žala yra padaroma žmogaus sveikatai ar gyvybei kaltais atsakingo asmens veiksmais, draudikas privalo sumokėti draudimo išmoką, t.y. negali būti atleidžiamas nuo jos mokėjimo. UAB „Kautra“ atstovas teigia, kad konkretus atvejis skirtingų teisės normų negali būti reglamentuojamas bei aiškinamas skirtingai. Teisės doktrinoje tokia susiklosčiusi situacija yra vadinama teisės normų kolizija. Vertinant, kokia teisės norma – Lietuvos Respublikos CK 6.1014 str. 3 d. įtvirtintoji ar apelianto nurodytoji, kuri yra įtvirtinta „PZU Lietuva“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse Nr. 034 – turi būti taikoma šiuo atveju, būtina remtis teisės aktų hierarchijos principu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4- 205-2004 yra konstatavęs, kad „<...> Visi kiti teisės aktai (poįstatyminiai aktai) turi būti priimami remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti. Poįstatyminis teisės aktas priimamas kompetentingo organo įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, realizuojant įstatymo normas, ir tai yra įstatymo normų taikymo aktas. Taigi poįstatyminių teisės aktų teisėtumą lemia jų atitiktis įstatymams, kurių normas jie detalizuoja.“. UAB „Kautra“ atstovas teigia, kad „PZU Lietuva“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse Nr. 034 yra poįstatyminis teisės aktas, skirtingai nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, todėl šiuo atveju turi būti taikoma Lietuvos Respublikos CK 6.1014 str. 3 d. įtvirtinta teisės norma, o ne apelianto nurodytoji norma. 1994 m. sausio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarime buvo pažymėta, kad poįstatyminiu aktu „realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo nuostatomis.“

Atsikirtime taip pat teigiama, kad apelianto teiginys, jog nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių patenkinimo iš UAB „PZU Lietuva“ yra nepagrįsta ir neteisėta dar ir dėl tos aplinkybės, kad jo aprašomojoje dalyje nėra motyvų, pagrindžiančių dėl kokių aplinkybių teismas šiuo atveju netaikė „PZU Lietuva“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034 10.1.17. punkto, yra nepagrįstas, kadangi teismas apskųstojo nuosprendžio 6-7 puslapiuose aiškiai išdėstė savo motyvus, kuriais remiantis nusprendė, kad ši norma negali būti taikoma. Taip pat atsikirtime nurodo, kad nepagrįstas ir apelianto teiginys apie neturtinės žalos dydį. Teismas išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias su neturtinės žalos atsiradimu, jos dydžio nustatymu, paskaičiavimu. Be to, apeliantas nurodydamas, kad teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika, kaip pavyzdį pateikė 2005 m. kovo 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005, kuriame apskritai nėra pateikta jokio aiškinimo apie tai, kaip turėtų būti apskaičiuojama neturtinė žala. Apeliantas apskritai nenurodo, kokios teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jo nuomone, buvo nustatytos neteisingai, ar kokios konkrečiai aplinkybės, skaičiuojant neturtinę žalą, nuosprendžiu nebuvo nustatytos.

Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Civilinio atsakovo UAB „Kautra“ atstovas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

2005 m. lapkričio 16 d., apie 18. 05 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 265 km. 750 m, Stanšaičių kaimo ribose, Klaipėdos rajone, eismo įvykio, kurio pasekoje žuvo autobuso keleivė L. S. , gim. 1982-11-20, ir buvo sužaloti keleiviai: A. A. ir V. S. , kuriems buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, metu draudiko atsakomybę reglamentavo Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis tarp UAB „Kautra“ ir UAB „PZU Lietuva“, 2005-05-25 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis BCA Nr. 100281/1 ir „Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 034“.

Apelianto teiginys, kad pagal „Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr.034“ 10.1.17 punktą 2005 m. lapkričio 16 d., apie 18. 05 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 265 km. 750 m, Stanšaičių kaimo ribose, Klaipėdos rajone, įvykęs eismo įvykis nedraudiminis įvykis ir draudikui UAB „PZU Lietuva“ nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos, yra nepagrįstas. Apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ savo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir Privalomojo draudimo sutartį neginčija ir pripažįstą, kad minėtas eismo įvykis yra draudiminis įvykis. Apeliantas pripažįsta, kad pagal Privalomojo draudimo sutartį su nukentėjusiaisiais yra atsiskaitęs. Šiais veiksmais apeliantas pripažino, kad ginčijamas įvykis yra draudiminis įvykis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinių ieškovų ieškinių dalį tenkino vadovaujantis 2005-05-25 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, kadangi iš šios sutarties matyti, jog UAB DK „PZU Lietuva“ buvo apdraudusi UAB „Kautra“ bendrąją civilinę atsakomybę už žalą, padarytą trečiųjų asmenų turtui ir/ar sveikatai bei gyvybei, remiantis taisyklių nuostatomis. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad draudimo objektas – tai turtiniai interesai, susiję su draudėjo padaryta turtine žala fiziniam asmeniui (sužalojimas, mirtis), įstatymų numatytais atvejais atlyginama ir neturtinė žala.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai eismo įvykį laikė draudiminiu įvykiu, nes „Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034“ 10 skyriaus 10.1 punkte nurodyta, jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje ar jos priede nėra tiksliai nustatyta kitaip, 10 skyriuje išvardintais atvejais Draudikas neatlygina žalos.

„Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034“ 10.1.17 punkte nėra tiksliai nustatyta kokia veika, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę, yra nedraudiminis įvykis. Kolegija daro išvadą, jog nedraudiminiai įvykiai negali būti aiškinami plečiamai ir tik tyčinė draudėjo veika, siekant įvykio atsiradimo yra nedraudiminis įvykis. Baudžiamojoje byloje nenustatyta draudėjo UAB „Kautra“ veiksmuose tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama įvykio atsiradimo. UAB „Kautra“ šioje baudžiamojoje byloje įtarimo apie kokią nors nusikalstamą veiką nepareikšta, nenustatyta draudėjo veiksmų, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę.

2005-05-25 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartyje yra tiksliai numatyta kas apdraudžiama minima draudimo sutartimi. 2005-05-25 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties BCA Nr. 100281/1 3.5 p. numato, kad draudimo sutartimi apdraudžiama Draudėjo civilinė atsakomybė, kylanti iš Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso reikalavimų. Sutartyje nurodytos draudimo sumos ribose apdraudžiama draudėjo atsakomybė už žalą, padarytą sveikatai ir gyvybei kelių transporto priemonėje vežimo metu, bei įsėdimo ar išlipimo iš kelių transporto priemonės metu, taip pat draudimo sutartimi apdraudžiama Draudėjo civilinė atsakomybė keleiviams autoavarijos metu draudimo sumos ribose ta dalimi, kuria žala nėra dengiama Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba kai Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomajame draudime nurodytų draudimo sumų neužtenka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1014 str. 3 d. nurodyta, kad draudikas neatleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jeigu žala gyvybei ar sveikatai padaryta dėl atsakingo už žalą asmens kaltės.

Be to, „PZU Lietuva“ „Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 034“ yra įstatymą įgyvendinantis aktas. Šis įstatymą įgyvendinantis aktas prieštarauja įstatymui- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normoms. Įstatymą įgyvendinantis aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo nuostatomis. Sprendžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės normų koliziją – kitų teisės aktų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 str.).

Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi pirmiausia siekiama sumažinti atlyginamos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai. Draudimo pasekmė – asmuo, padaręs savo veiksmais žalą nukentėjusiajam, turi teisę reikalauti, kad šią žalą atlygintų draudimo įmonė (draudikas). Civilinės atsakomybės draudimo sutarties esmė yra įstatymo nustatyta tvarka perkelti vieno asmens – padariusio žalą- civilinę atskomybę kitam asmeniui – žalos tiesiogiai nepadariusiam, bet už žalą atsakingam pagal sutartį.

Kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis 2005-05-25 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi ir LR civilinio kodekso straipsniais teisėtai priteisė žalą iš apelianto UAB „PZU Lietuva“.

Kadangi iš 2005-05-25 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties 7.6 punkto matyti, jog šalys susitarė dėl neatsistatančios draudimo sumos, todėl motyvuotai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas ginčijamu nuosprendžiu nustatė taip pat ir subsidiarią UAB „Kautra“ pareigą sumokėti priteistas sumas, jeigu sutartoji suma pasirodytų esanti jau išeikvota.

Nepagrįstas apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.987 str. 1 d., nes pirmosios instancijos teismas ir teismo kolegija pripažįsta, jog 2005 m. lapkričio 16 d. įvykęs eismo įvykis, kurio metu žuvo autobuso keleivė L. S. , gim. 1982-11-20, ir buvo sužaloti keleiviai: A. A. ir V. S. , kuriems buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, yra draudiminis įvykis, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.987 str. 1 d. nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nukentėjusiojo V. S. advokato pagalbai turėtas 400 litų išlaidas priteisė iš UAB „PZU Lietuva“, nes 2005-05-25 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad į draudimo objektą įeina taip pat ir teismo priteistos pretenzijų reiškėjų išlaidos, susijusios su draudėjo atsakomybės įrodymu. Apelianto UAB „PZU Lietuva“ skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Nepagrįstas apelianto UAB „PZU Lietuva“ skundo teiginys, jog nuosprendis surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 5 d. reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas ginčijame nuosprendyje išsamiai nurodė motyvus, pagrindžiančius sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Motyvuotai pagrindė kodėl eismo įvykį laiko draudiminiu įvykiu ir žalą priteisė iš UAB „PZU Lietuva“. Kolegija šiuos motyvus išnagrinėjo nutartyje auksčiau.

Taip pat nepagrįstas ir UAB „PZU Lietuva“ atstovo teiginys, kad teismas nepagrįstai nustatė neturtinės žalos dydį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra numatyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas atsižvelgė į minėtos normos reikalavimus ir motyvuotai, pagrįstai turtinę žalos dydį ir nukentėjusiųjų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino dalinai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB „PZU Lietuva“ atstovo apeliacinį skundą atmesti.