Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2020-12-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-7207-800/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-08
Bylos Nr.
e2YT-7207-800/2020
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00982-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Pareiškėjas
J. Č.
Suinteresuotas asmuo
E. L., Vytautui J
Kategorijos
  • 2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.10.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.9.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-7207-800/2020Teisminio proceso Nr.2-34-3-00982-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 8 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. L., Vytautui J. Č., A. B., valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. Č. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims E. L., Vytautui J. Č., A. B., valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės A. Č. mirties priėmė pastarosios palikimą, faktiškai aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusiosios turtą.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. Č., po kurio mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjas priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-282-805/2008 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas palikimo priėmimo tikslu, kad pareiškėjas po tėvo A. Č. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal šį teismo sprendimą į A. Č. palikimą dar nėra išduotas. Nekilnojamojo turto registre A. Č. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 92.76 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, kiemo rūsys, lauko virtuvė, tvartas, daržinė ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Minėtą turtą A. Č. įsigijo gyvendamas santuokoje su A. Č. pagal (duomenys neskelbtini) sutartį. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina A. Č., po kurios mirties liko ½ dalis jai priklausančio nurodyto nekilnojamojo turto. Prieš mirtį A. Č. testamento nepaliko. Dėl jos turto paveldėjimo į notarą pareiškėjo tėvas A. Č. nesikreipė, tačiau tuoj po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Mirus sutuoktinei A. Č. liko gyventi toje pačioje sodyboje, kurioje gyveno iki pat savo mirties, jam liko visi sutuoktinės turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan. Sutuoktinei mirus, pareiškėjo tėvas organizavo jos laidotuves, kapavietės sutvarkymą. Sutuoktinės palikimą pareiškėjo tėvas pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir visą gyvenamąjį namą su priklausiniais pradėjo valdyti kaip savo. Pareiškėjo tėvai gyveno ūkiškai, todėl po A. Č. mirties A. Č. toliau augino kiaules, paukščius, laikė karvę ir pan. Gyvenamasis namas kūrenamas kietu kuru, vanduo iš šulinio, dujos naudojamos buvo iš dujų baliono, mokama buvo tik už suvartotą elektros energiją, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nėra išlikę, kadangi senas elektros tiekimo knygutes pakeitus naujomis, senų atsiskaitymo knygelių neliko tikslo saugoti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui.

Suinteresuotas asmuo A. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjo pareiškimu sutinka, savarankiškų reikalavimų nereiškia.

Suinteresuoti asmenys E. L. ir Vytautas J. Č., būdami tinkamai informuoti apie pareigą per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimus į pareiškimą, šios pareigos per teismo nustatytą terminą neįvykdė, termino pratęsti neprašė.

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Teismas nustatė, kad pagal (duomenys neskelbtini) parapijos pažymą A. Č. ir A. D. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė keturių vaikų – J. Č., A. B., V. J. Č., E. L.. Pareiškėjo tėvo A. Č. vardu pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) registruoti – pastatas-gyvenamasis namas, pastatas-kiemo rūsys, pastatas-lauko virtuvė, pastatas-tvartas, pastatas-daržinė, kiti inžineriniai statiniai-šulinys, esantys (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) pažyma apie pastatus Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pagal įrašą (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), A. Č. priklauso gyvenamasis namas, veranda, kiemo rūsys, lauko virtuvė, tvartas, daržinė ir kiemo įrenginiai, statyti 1934 m. Minėtą nekilnojamąjį turtą pareiškėjo tėvas įsigijo pagal (duomenys neskelbtini) sutartį. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. spalio 5 d. duomenimis A. Č. nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, neturi. Taigi šios aplinkybės rodo, jog aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas yra įgyti pareiškėjo tėvams esant santuokoje su sutuoktine, todėl laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio prasme, nepriklausomai nuo to kurio sutuoktinio vardu jie registruoti. A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Nors duomenų apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą nėra, tačiau mirties liudijime pažymėta, jog A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Notaro biure paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios A. Č. palikimą neužvesta. A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-282-805/2008, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. Č. po tėvo A. Č. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė pastarojo palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jo tėvas A. Č. tuoj savo sutuoktinės A. Č. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus A. Č. priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal 1964 m. CK normas turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog A. Č. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės A. Č. mirties priėmė pastarosios palikimą, faktiškai aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusiosios turtą, įrodo paties pareiškėjo procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės. Pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo procesiniame dokumente nurodyti paaiškinimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl jo tėvo veiksmų pradėjus valdyti po sutuoktinės A. Č. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuotas asmuo neteikė pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo pareiškime nurodytais paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėjas turi teisę paveldėti mirusios motinos turtą kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios A. Č. mirties jos palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sutuoktinis A. Č., kadangi jis palikėjos turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Valstybė šioje byloje patyrė 12,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,28 Eur (dvylika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė