Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-11-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1034-613/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-04
Bylos Nr.
2A-1034-613/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
Suinteresuotas asmuo
G. K., D. M., E. G., K. P.
Pareiškėjas
Klaipėdos apygardos prokuratūros
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1034-613/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11851-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 3.3.1.14; 3.3.1.20.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-107-512/2019 pagal pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės L. P., ginančios viešąjį interesą, pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys – G. K., D. M., E. G., K. P., išvadą byloje teikianti institucija viešoji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė L. P., ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti G. K. neveiksnia šiose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.), civilinių sandorių sudarymo ir civilinių sandorių, kuriems privaloma notarinė forma, asmens turto ir pajamų tvarkymo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.), paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl psichinės sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis psichinės sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų psichinės sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); socialinių paslaugų teikimo srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus, pvz. policiją, prokuratūrą, savivaldybės bei valstybės institucijas), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.; pilietinių teisių srityje (balsavimas rinkimuose).

2. Prokurorė nurodė, kad G. K. dėl psichikos ir elgesio sutrikimo VĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje yra gydyta du kartus: nuo 2010 m. gruodžio 22 d. iki 2011 m. vasario 18 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. Remiantis VšĮ Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro 2017 m. rugpjūčio 30 d. medicinos dokumentų išrašu, G. K. dėl psichikos ir elgesio sutrikimo yra nustatyta diagnozė. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro pateiktoje išvadoje nurodyta, kad G. K. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; socialinių paslaugų teikimo srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje. Išvadoje išdėstyti duomenys patvirtina, kad G. K. į daugumą klausimų neatsako, išsisukinėja, keičia temą, pokalbio metu nesugeba išlaikyti dėmesio, atsakydama į klausimus remiasi ne logiškais, objektyviais, bet subjektyviais, tik jai vienai suprantamais ir jai svarbiais argumentais, stipriai įsijaučia į emocinius praeities išgyvenimus. G. K. pokalbio metu stengiasi save pateikti kaip labai svarbią, neeilinę asmenybę, vertą visuomenės dėmesio ir pagarbos, savo asmenines savybes pateikia tik iš gerosios pusės, nepripažįsta jokių kompromisų ir kitokios nuomonės, padidina savo savivertę, yra atitrūkusi nuo realaus šiandienos gyvenimo, gyvena prisiminimais bei savo įsivaizduojamame pasaulyje, galimai dėl psichikos sutrikimo nesugeba savarankiškai ir adekvačiai mąstyti, bendrauti, tvarkytis kasdieniuose buitiniuose reikaluose. G. K. kelia nepagrįstas pretenzijas aplinkiniams, dukros pagalbos nepriima, tirtis ir gydytis atsisako, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, todėl kyla pavojus jos pačios ir aplinkinių žmonių sveikatai ir gerovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies – pripažino suinteresuotą asmenį G. K. neveiksnia šiose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.), civilinių sandorių sudarymo ir civilinių sandorių, kuriems privaloma notarinė forma, asmens turto ir pajamų tvarkymo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.), paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl psichinės sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis psichinės sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų psichinės sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); socialinių paslaugų teikimo srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus, pvz. policiją, prokuratūrą, savivaldybės bei valstybės institucijas), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.

4. Teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi paskyrė suinteresuoto asmens psichiatrinę ekspertizę. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyrius, vykdydamas teismo nutartį, 2018 birželio 7 - liepos 9 d. atliko ekspertizę ir teismui pateikė ekspertizės aktą Nr. 85TPK-160/2018, Ekspertizės akte nurodyta, kad G. K. dėl būdingų nekoreguojamų bei besiplečiančių kliedesių, asmeninių ypatumų, kaip: nekritiškumas, atkaklumas, steniškumas veikloje, kuri yra susijusi su jos kliedesių turiniu, pavyzdžiui skundų rašymas, jai nėra prieinamas savo veiksmų kritiškas vertinimas ir jų esmės supratimas. Ji visiškai nekritiška savo psichikos sutrikimo atžvilgiu. G. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti savitvarkos įgūdžių srityje, savęs atstovavimo teisėtvarkos srityje bei sveikatos priežiūros srityje, kiek tai susiję su jai būdingais mąstymo sutrikimais (kliedesiais). Turtinių santykių srityje, nepaisant organinio kliedesinio sutrikimo, ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. Šeimos santykių sritis, asmens gebėjimas būti globėju, darbo teisinių santykių sritis G. K., atsižvelgiant į jos amžių, yra neaktualios sritys, todėl ekspertų nevertintos.

5. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ekspertas D. T., komentuodamas ekspertizės išvadą, paaiškino, kad paneigė silpnaprotystės diagnozę, tačiau G. K. yra nustatyti mąstymo sutrikimai bei kliedesiai. Nurodė, kad tiek, kiek apima kliedesius, tose srityse, turėtų būti pripažinta neveiksnia. Smulkiose turtinių santykių srityje suinteresuotas asmuo gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. G. K. kliedesiai yra susiję su jos gyvenamąja vieta ir tai supančia aplinka, sandoriuose, susijusiuose su šiuo turtu, turto tvarkymo veikloje, todėl ji tose srityse negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

6. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad G. K. dėl psichinės ligos (kliedesių) nesiorientuoja aplinkoje, negali savimi pasirūpinti, nesuvokia savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti šiose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.), civilinių sandorių sudarymo ir civilinių sandorių, kuriems privaloma notarinė forma, asmens turto ir pajamų tvarkymo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.), paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl psichinės sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis psichinės sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų psichinės sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); socialinių paslaugų teikimo srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus, pvz. policiją, prokuratūrą, savivaldybės bei valstybės institucijas), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.

7. Teismas konstatavo, kad G. K. dėl savo psichinės ligos negali įgyvendinti išvardintose srityse savo turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių, savarankiškai tvarkyti asmeninių reikalų, kiek tai susiję su viešojo administravimo subjektais, psichinės sveikatos priežiūros institucijomis, atlikti finansinių operacijų, sudaryti sandorių, jai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, jos psichinė negalia apriboja galimybę dalyvauti socialiniame gyvenime, pačiai daryti sprendimus ir už juos atsakyti, todėl būtina ginti jos interesus, kad ji nepadarytų žalos sau ir aplinkiniams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Suinteresuotas asmuo G. K. apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba „panaikinti, ko negali išgyventi“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Suinteresuoto asmens vertinimu, bylą nagrinėjęs teisėjas byloje esančius įrodymus įvertino šališkai, neatsižvelgė į suinteresuoto asmens teigiamas savybes bei gyvenimo patirtį.

Atsiliepimas

8.2. Suinteresuotas asmuo mano, jog artimieji ir kaimynas J. J. bando su ja susidoroti ir pasisavinti turimą turtą.

9. Išvadą byloje teikianti institucija VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutinka. Nurodo, kad G. K. gyvena viena 3 kambarių buto viename kambaryje. Iš buto buvo išvežtos kelios priekabos šiukšlių. Tačiau jų nešimo į namus manija tęsiasi, smarve iš buto ir antisanitarinėmis sąlygomis nepatenkinti namo gyventojai. Moteris yra atitrūkusi nuo realaus gyvenimo, gyvena prisiminimuose bei įsivaizduojamame pasaulyje, nesugeba savarankiškai ir adekvačiai mąstyti, bendrauti, tvarkytis kasdieniniuose buitiniuose reikaluose. Dėl psichikos sutrikimo ji negali suprasti savo veiksmų ir už juos atsakyti.

10. Suinteresuotas asmuo D. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad G. K. dėl jos psichikos sutrikimų reikalinga pagalba.

11. Pareiškėja Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė L. P., ginanti viešąjį interesą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad G. K. ligos diagnozė atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnyje nurodytus sveikatos sutrikimus, kurie sudaro medicininį pagrindą pripažinti asmenį neveiksniu. Pagal dabartinę būklę G. K. negali savarankiškai pasirūpinti savimi, tinkamai realizuoti savo teisių ir pareigų, pati priimti sprendimus ir už juos atsakyti visose skundžiamame sprendime išvardintose srityse.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

13. Suinteresuotas asmuo G. K. pateikė prašymą skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir bylos nagrinėjimą atidėti tolimesniam laikui.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

15. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo G. K. pateiktame prašyme nenurodo jokių aplinkybių ir/ar argumentų, kodėl, jos vertinimu, yra būtinas apeliacinio skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra, todėl suinteresuoto asmens prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pagrindų pripažinti asmenį neveiksniu tam tikrose srityse

16. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažino suinteresuotą asmenį neveiksniu tam tikrose srityse.

17. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

18. Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

19. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, tokiais įrodymais teismas laiko išsamią ir visapusišką eksperto medicininę išvadą. Kita vertus, EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti. Tačiau jei iš byloje pateiktų įrodymų visumos aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, minėta, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

21. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino suinteresuoto asmens G. K. veiksnumą, atsižvelgdamas į byloje pateiktus rašytinius įrodymus – 2017 m. liepos 21 d. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų pareiškimą dėl šio namo gyventojos G. K. pripažinimo neveiksnia, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2017 m. rugsėjo 1 d. išvadą Nr. 1.14-67, VšĮ Klaipėdos senamiesčio priminės sveikatos psichikos priežiūros centro 2017 m. rugpjūčio 31 d. dokumentų išrašą Nr. 80, 2003 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini) namo gyventojų pareiškimą, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2003 m. lapkričio 17 d. raštą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos 2003 m. lapkričio 19 d. raštą, 2005 m. rugsėjo 30 (duomenys neskelbtini) namo gyventojų pareiškimą Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos skyriui, 2011 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini) namo gyventojų prašymą dėl gaisro pavojaus Klaipėdos apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkui ir kt.

22. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsklaidyti bet kokias abejones dėl suinteresuoto asmens G. K. veiksnumo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi paskyrė suinteresuoto asmens psichiatrinę ekspertizę.

23. Remiantis Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-160/2018, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrai ekspertai D. T. ir M. R., vykdydami pirmosios instancijos teismo nutartį, 2018 birželio 7 - liepos 9 d. atliko teismo psichiatrijos ekspertizę, kurios metu nustatė, jog G. K. dėl būdingų nekoreguojamų bei besiplečiančių kliedesių, asmeninių ypatumų, kaip: nekritiškumas, atkaklumas, steniškumas veikloje, kuri yra susijusi su jos kliedesių turiniu, pavyzdžiui skundų rašymas, jai nėra prieinamas savo veiksmų kritiškas vertinimas ir jų esmės supratimas. Ji visiškai nekritiška savo psichikos sutrikimo atžvilgiu. G. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti savitvarkos įgūdžių srityje, savęs atstovavimo teisėtvarkos srityje bei sveikatos priežiūros srityje, kiek tai susiję su jai būdingais mąstymo sutrikimais (kliedesiais). Turtinių santykių srityje, nepaisant organinio kliedesinio sutrikimo, ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. Šeimos santykių sritis, asmens gebėjimas būti globėju, darbo teisinių santykių sritis G. K., atsižvelgiant į jos amžių, yra neaktualios sritys, todėl ekspertų nevertintos.

24. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje tenkindamas pareiškėjos pareiškimą iš dalies ir pripažindamas suinteresuotą asmenį G. K. neveiksnia tam tikrose, teismo psichiatrų psichiatrijos ekspertizės akte nurodytose srityse, tinkamai taikė tiek medicininį, tiek teisinį neveiksnumo nustatymo kriterijus. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, kurie net nėra susiję su faktine suinteresuoto asmens psichikos būkle, nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Erinija KazlauskienėGiedrė SeselskytėDanutė Žvinklytė