Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovui V. B. , trečiojo asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Broniui Varnui, o atsakovams A. B. ir A. B. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams A. B. ir A. B. , trečiajam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Atsakovė A.B. atsiliepimo nepateikė, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad ieškovas tikrai yra biologinis sūnaus M. tėvas, net yra panašus į jį, kad vaikas gimė jai gyvenant kartu su ieškovu, o ne atsakovu.

Atsakovas A. B. atsiliepimo nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK ) 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, kitų rašytinių įrodymų – Visagino savivaldybės administracijos CMS (duomenys neskelbtini) sudaryto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), vaikas gimė atsakovams, nors negyvenant kartu, tačiau nenutraukus santuokos, todėl vaiko kilmė iš tėvo buvo nustatyta laikantis LR CK 3.140 str. numatytų reikalavimų ir vaiko tėvu įrašytas atsakovas. Taigi šioje byloje yra nustatytas vaiko gimimo santuokoje faktas, su kuriuo siejama teisinė tėvystės prezumpcija.

LR CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui (pvz., Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI).

LR CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Pagrindas tėvystei tiek nustatyti, tiek nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės, įrodančios ar paneigiančios giminystės ryšį, išvados) ir kitos LR CPK numatytos įrodymų priemonės, kurios gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę (LR CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Tiek ekspertizės išvados, tiek specialisto išvados yra patikimas ir objektyvus įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, nes ši išvada nustato, ar vaikas buvo pradėtas konkretaus biologinio tėvo.

Ieškovas ir atsakovė, jų paaiškinimu, keletą metų dar iki vaiko gimimo gyveno kartu, ieškovui buvo žinoma apie vaiko gimimą, kurio tėvystę pripažino, ir apie vaiko gimimo įrašo sudarymą, t.y., kad ne jis, o atsakovės sutuoktinis, nes santuoka nebuvo nutraukta, nustatyta tvarka bus įrašytas vaiko tėvu. Taigi ieškovas sužinojo apie vaiko gimimą ir jo gimimo įrašą nuo vaiko gimimo ir nuo šio įrašo sudarymo, nes jam aplinkybės, kad įrašas apie atsakovą, kaip apie vaiko tėvą, neatitiks tikrovės, jau buvo žinomos. Taigi ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs 1 metų ieškinio senaties terminą (LR CK 3.152 str. 1d.).

Ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas – tai įsta­ty­mų nu­sta­ty­tas lai­ko tar­pas, per ku­rį as­muo ga­li ap­gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses pa­reikš­da­mas ieš­ki­nį (LR CK 1.124 straips­nis).

LR CK 3.6 str. 2d. yra nurodyta, kad ieškinio senaties terminų skaičiavimo, sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo tvarką nustato šio kodekso pirmosios knygos normos, jeigu trečiosios knygos normos nenustato kitokių taisyklių.

Atsakovai neišreiškė va­lios dėl ieš­ki­nio at­me­ti­mo tuo mo­ty­vu, kad ieškovas yra praleidęs 1 metų ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­ną. Pa­gal LR CK 1.126 straips­nio 2 da­lį ieš­ki­nio se­na­tį teis­mas taiko tik gin­čo ša­lies rei­ka­la­vi­mu.

Ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga pa­si­bai­gia pra­ėjus įsta­ty­me nu­sta­ty­tam ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nui, jei­gu šio ter­mi­no ei­ga ne­bu­vo su­stab­dy­ta (LR CK 1.129 straips­nis), nu­trauk­ta (LR CK 1.130 straips­nis) ar­ba įsta­ty­mų ar­ba Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nių su­tar­čių nu­ma­ty­tais at­ve­jais pra­tęs­ta (LR CK 1.13 straips­nio 1 da­lis, 1.125 straips­nio 2 ir 11 da­lys, 1.127 straips­nio 1 da­lis). LR CK 1.129 straips­nio 1 da­ly­je pa­teik­tas są­ra­šas ap­lin­ky­bių, ku­rios su­da­ro pa­grin­dą ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos su­stab­dy­mui. Ki­tais, įsta­ty­me ne­nu­ma­ty­tais, pa­grin­dais ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga su­stab­dy­ta ne­ga­li bū­ti. Šioje byloje nenustatyta buvus kurį nors pagrindą ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos su­stab­dy­mui.

Ieški­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos nu­trau­ki­mo pa­grin­dai, nu­ro­dy­ti LR CK 1.130 straips­nio 1 ir 2 da­ly­se. Ki­tais pa­grin­dais ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga ne­ga­li bū­ti nu­trauk­ta, jei­gu tarp­tau­ti­nės su­tar­tys ar­ba įsta­ty­mai ne­nu­ma­to ko ki­ta (LR CK 1.13 straips­nio 1 da­lis, 1.132 straips­nis). Šioje byloje nenustatyta buvus kurį nors pagrindą ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos nutraukimui.

Ieški­nio se­na­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mas iki ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mo yra pa­grin­das ieš­ki­nį at­mes­ti (LR CK 1.131 str. 1d.), tačiau teis­mui pri­pa­žinus, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­leis­tas dėl svar­bios prie­žas­ties, pa­žeis­to­ji tei­sė gi­na­ma, o pra­leis­tas ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas at­nau­ji­na­mas (LR CK 1.131 straips­nio 1–2 da­lys). Ar kon­kre­čios ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­žas­tys yra svar­bios ir ar yra pa­grin­das jį at­nau­jin­ti, sprendžiama va­do­vau­da­ma­sis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pais, at­si­žvelg­iant į ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no truk­mę (ben­dra­sis ar­ba su­trum­pin­tas), gin­čo es­mę, ša­lių el­ge­sį, ieš­ki­nio se­na­ties tei­si­nio ins­ti­tu­to es­mę ir pa­skir­tį (LR CK 1.5 straips­nio 3–4 da­lys, LR CPK 3 straips­nio 6 da­lis) bei į ki­tas reikš­min­gas by­los ap­lin­ky­bes.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo yra vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taigi senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas, kai yra praleidžiamas ieškinio senaties terminas, taip pat sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, t.y. įvertinant, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų: ar vaikas neliks be tėvo, ar vaikui nekils grėsmė netekti išlaikymo, kai biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus. Iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, teismų praktikoje yra atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas, t.y. prioritetas suteikiamas vaiko interesams.

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra nustatoma, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinant ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes (šalių paaiškinimai, Utenos rajono apylinkės teismo 2008-09-30 sprendimu nustatyti faktai, kad atsakovas vaiku – M. B. visiškai nesirūpino, dėl to jam tėvo valdžia šio vaiko atžvilgiu buvo apribota neterminuotai (13-15 b.l.)), atsakovas nepripažino vaiko – M. kaip savo, neauklėjo ir neugdė jo nuo gimimo, nedalyvauja kasdieniame jo gyvenime, tarp jų nėra užsimezgęs joks tarpusavio ryšys, atsakovas vaiko neišlaiko, savo gyvenime vaikas jo nepažįsta kaip tėvo. Visas tėvo pareigas, nors ir nėra įrašytas vaiko tėvu, vaiko atžvilgiu atlieka ieškovas ir jo artimieji, tarp jų yra užsimezgęs glaudus tarpusavio ryšys, vaikas jų šeimoje auga nuo gimimo, nuo pat gimimo vaikas nepažįsta kito tėvo, kaip tik ieškovą, o jo tėvus laiko savo seneliais, ieškovo motina D. B. yra paskirta laikina vaiko globėja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Šalių byloje pateiktų ir bylą nagrinėjant ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių visumos analizė leidžia pagrįstai manyti ir nustatyti, kad duomenys, esantys Visagino savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) sudarytame M. B. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), apie tėvą A. B. neatitinka tikrovės.

Ieškovas yra pateikęs duomenis (6 b.l.), kad yra baigęs tik 8 klases, nurodęs, kad tėvystės neginčijo anksčiau, nes vaikas nuo gimimo augo kartu su juo, o kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo jį paskatino tai, kad M. atžvilgiu atsakovams tėvų valdžia buvo apribota neterminuotai, o jo motina yra sukakusi tokį amžių, kad pagal įstatymą nebegalėtų būti paskirta nuolatine vaiko globėja.

Atsakovė pripažįsta faktus, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, nenustatyta, kad faktų pripažinimas būtų pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą, faktų pripažinimas atitinka bylos aplinkybes (LR CPK 187 str.1-2 dalys), šalių byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, nors ir nesant gauta mokslinių įrodymų, visumos analizė leidžia pagrįstai manyti ir nustatyti, jog atsakovas A. B. nėra biologinis vaiko – (duomenys neskelbtini) gimusio M. B. tėvas, o tai yra pakankamas pagrindas (LR CPK 178 str.) pagrįstai manyti, kad šio nepilnamečio vaiko, nuo gimimo auginamo, auklėjamo ir išlaikomo ieškovo ir jo artimųjų, teisės, numatytos Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje, vaikui nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nuginčijus tėvystę bus užtikrintos, todėl ieškinys tenkintinas, atnaujintinas ieškovo praleistas 1 metų ieškinio senaties terminas tėvystei nuginčyti (LR CK 1.131 straips­nio 1–2 da­lys), iš 2004-07-06 gimusio M. B. gimimo įrašo duomenys apie tėvą A. B. išbrauktini (LR CK 3.149 str.1d.).

Ieškovas turėjo 128,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. ieškinį apmokėjo tokio dydžio žyminiu mokesčiu, byloje taip pat susidarė 22,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovas prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų. Ieškovo prašymas tenkintinas, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 64,00 Lt žyminio mokesčio ieškovui, o į valstybės biudžetą – po 11,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1d. 3., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 270 str., 399 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Iš Visagino savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) sudaryto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išbraukti duomenis apie M. B. , gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvą A. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 64,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės A. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 64,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo A. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 11,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės A. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 11,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą nusiųsti Visagino savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.