- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-07
- Bylos Nr.
- 2A-2054-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24531-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- If P
- Ieškovas
- J. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo If P&C Insurance AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, 3 733,59 Eur draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys sudarė draudimo sutartį, kuria apdraudė ieškovui priklausančią transporto priemonę VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo 2013 m. rugsėjo 19 d., 23.00 val. iki 2013 m. rugsėjo 20 d., 7.30 val. Pasvalio mieste buvo apvogtas ieškovo automobilis, stovėjęs (duomenys neskelbtini) sankryžoje, išdaužus priekinį keleivio pusės durelių stiklą. Dėl vagystės ieškovas kreipėsi į policiją ir 2013 m. rugsėjo 20 d. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 77-1-00489-13 pagal LR BK 178 str. 2 d. (vagystė). Pagal draudimo sutarties ir Draudimo taisyklių reikalavimus apie vagystę buvo pranešta atsakovui ir jis, 2013 m. rugsėjo 23 d. pradėjo įvykio bylą Nr. IF/TP/0017287. Tą pačią dieną ieškovas pateikė prašymą atlyginti žalą dėl įvykio. Atsakovas 2013 m. birželio 12 d. pranešimu kreipėsi į VPK dėl galimų ieškovo įvykdytų draudiminių sukčiavimų, įvykusių 2013 m. sausio 11 d., 2013 m. balandžio 2 d., 2013 m. balandžio 27 d. ir 2013 m. birželio 7 d. VPK pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-669-13. Baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo galimai padarytų draudiminių sukčiavimų - 2013 m. sausio 11 d., 2013 m. balandžio 27 d. ir 2013 m. birželio 7 d. 2013 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. kovo 20 d. nutarimu nutrauktas. Dėl 2013 m. balandžio 2 d. įvykio ir dėl šiame ieškinyje nurodyto draudiminio įvykio, baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu kaltinant jį pagal BK 22 str. 1 d., l82 str. 1 d. (pasikėsinimas įvykdyti sukčiavimą), 236 str. 1 d. (melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą) ir 235 str. 1 d. (melagingi parodymai) buvo perduota nagrinėti į Pasvalio rajono apylinkės teismą. 2014 m. lapkričio 21 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovas išteisintas pagal BK 22 str. 1 d., l82 str. 1 d., 236 str. 1 d., 235 str. 1 d. (dėl ieškinyje nurodyto draudiminio įvykio). Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi minėtas Pasvalio rajono apylinkės teismo paliktas galioti ir įsiteisėjo. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 77-1-00489-13 pradėtas pagal ieškovo 2013 m. rugsėjo 20 d. pareiškimą dėl nurodyto draudiminio įvykio buvo toliau tęsiamas Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK, o 2014 m. vasario 6 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2014 m. vasario 5 d. nutarimu - sustabdytas, nes nepavyko nustatyti nusikalstamą veiką padariusio asmens, tačiau prokuratūros 2014 m. vasario 6 d. pranešimu Nr. 3790 ieškovas informuotas, kad VPK tyrėjams pavesta tęsti nusikalstamos veikos padariusio asmens paiešką ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ikiteisminis tyrimas bus atnaujintas. Įsiteisėjus 2014 m. lapkričio 21 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo išteisinamajam (dėl 2013-09-20 draudiminio įvykio) nuosprendžiui, 2015 m. balandžio mėn. pabaigoje ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą prašydamas sumokėti draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką. Atsakovas 2015 m. gegužės 29 d. pranešimu Nr. IF/TP/0017287 „Dėl 2013-09-20 įvykio“, pranešė, kad nemokės ieškovui draudimo išmokos dėl 2013 m. rugsėjo 20 d. įvykio, nes neva draudėjas bandė suklaidinti draudiką, nurodydamas klaidingas įvykio aplinkybes, klastodamas faktus ar dokumentus, kurie turi ar gali turėti įtakos draudžiamojo įvykio priežastims ar (ir) draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o kaip draudimo išmokos išmokėjimo atsisakymo teisinis pagrindas nurodytas Taisyklių 99.2. punktas. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė mokėti draudimo išmoką.
Atsakovas „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas pranešė atsakovui apie vagystę iš automobilio. Atlikus minėtos žalos tyrimą, paaiškėjo, jog ieškovas pagal tą pačią Draudimo sutartį, tais pačiais metais, yra užregistravęs dar 4 (keturis) draudiminius įvykius, kurių aplinkybės kone identiškos. Kilus pagrįstiems įtarimams dėl galimų draudiminių sukčiavimų, atsakovo pareiškimu Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00669-13 pagal BK 182 str. 1-2 d., 22 str. (dėl apgaule įgyto svetimo turto). Atsižvelgiant į tai, ieškovas buvo informuotas, jog sprendimas dėl draudimo išmokos mokėjimo bus priimtas gavus ikiteisminio tyrimo išvadas. 2014 m. lapkričio 21 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-139-205/2014 ieškovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 str. (sukčiavimas), kadangi apgaule iš atsakovo įgijo pinigines lėšas dėl 2013 m. balandžio 1 d. įvykio, pateikdamas dėl šio įvykio melagingus duomenis. Minėtoje baudžiamojoje byloje ieškovas taip pat buvo kaltinamas dėl pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką (apgaule įgyti svetimą turtą) dėl pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t.y. apie 2013 m. rugsėjo 20 d. įvykį (dėl kurio ieškovas pareiškė šį ieškinį), kurio metu, anot ieškovo, buvo apvogtas jo automobilis, bei melagingų parodymų davimo. Nors baudžiamojoje byloje, nesurinkus pakankamai įrodymų, šiame epizode ieškovas buvo išteisintas, tačiau nuosprendyje yra nurodyta, jog iš ikiteisminio tyrimo duomenų galima daryti prielaidą, kad ieškovas rengėsi imituoti draudžiamąjį įvykį (dėl 2013-09-20 neva įvykusios vagystės). Išteisinamasis nuosprendis nereiškia, kad ieškovas neatliko įstatymo ir Draudimo sutarties draudžiamų veiksmų ir turi teisę į draudimo išmoką. Tai, kad pritrūko įrodymų baudžiamojoje byloje (baudžiamosios teisės prasme), nereiškia, kad šios bylos baigtis tiesiogiai įtakoja draudimo išmokos išmokėjimą pagal Draudimo sutartį. Priešingai, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kad nenustatyta, jog ieškovas padarė nusikalstamą (as) veiką (as), nepaneigia reikšmingų šiai bylai išspręsti aplinkybių - ieškovas pateikė atsakovui klaidinančią, neteisingą, melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudiminį įvykį, iš esmės pažeidė Draudimo sutartį, dėl ko atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Prašė ieškinį atmesti.