- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-06
- Bylos Nr.
- 2S-1079-173/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Birutė Bobrel, Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- A. J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. J. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal A. J. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A.J. J. kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos tėvas V. M. iki žemės nacionalizavimo Girstupio kaime, Pažaislio seniūnijoje, Kauno apskrityje nuosavybės teisėmis valdė 939 m² žemės sklypą. Juridinį faktą prašė nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę tikslu. Pareiškime nurodoma, jog 1991 m. gruodžio 31 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. M. žemę, pateikė jos motina J. M., kuriai 1994 m. vasario 22 d. mirus, pareiškėja priėmė jos palikimą (b.l. 7-8, 10, 13). 2003 m. lapkričio 5 d. raštu Nr.1134 Kauno miesto žemėtvarkos tarnyba pareikalavo iš pareiškėjos pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų originalus (arba notaro patvirtintas kopijas), sutikrinimui su pateiktais dokumentais (b.l. 9). 2003 m. lapkričio 11 d. pareiškėja pateikė 2002 m. spalio 31 d. Kauno apskrities archyvo pažymą Nr.V56-2279-J su Kauno DŽDT VK 1971 m. vasario 24 d. sprendimo Nr.104, 1971 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr.228, ir 1972 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr.597 kopijomis bei giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais. Kadangi Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojai nurodytus dokumentus priėmė ir pastabų dėl jų pakankamumo nepareiškė, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad nuosavybės teisę įrodančių dokumentų pakanka. Tačiau 2007 m. kovo 28 d. raštu Nr.S1-3315 (1.10) Kauno miesto žemėtvarkos skyrius informavo, kad pateiktų nuosavybės teisę įrodančių dokumentų nepakanka ir pareiškėja gali kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo papildomiems nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti (b.l. 27).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškimo reikalavimą atnaujinti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą išskyrė ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui pagal teismingumą. Bylą reikalavimo dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sustabdė iki bylos išnagrinėjimo dėl termino atnaujinimo Kauno apygardos administraciniame teisme. Nurodė, kad išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso, o pagal specialiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo stadija, o tai reiškia, kad pareiškimo reikalavimas atnaujinti terminą nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimui bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo nutarties dalį, kuria bylos dalis perduota pagal teismingumą, panaikinti. Skunde nurodoma, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčams spręsti tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų 2008 m. balandžio 25 d. nutartyje išaiškino, kad Piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies pagrindu pareikšti reikalavimai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. l d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Prašymas atnaujinti terminą dokumentams pateikti paduodamas, jeigu asmuo dokumentus pateikia po įstatymo nustatyto termino pasibaigimo (Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.). Jeigu dokumentai buvo pateikti laiku ir pagal institucijos išvadą buvo pripažinti nepakankamais, tai asmeniui turėjo būti siūloma kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismo sprendimas, kuriuo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkintas, yra vienas iš asmens pažeistų nuosavybės teisių atkūrimo klausimui spręsti reikiamų dokumentų. Jeigu teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikiamas pasibaigus terminui, įstatymo nustatytam, dokumentams pateikti, tai dėl šio dokumento pateikimo praleisto termino atnaujinimo turi būti priimtas teismo sprendimas. Asmuo kartu su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą gali reikšti reikalavimą atnaujinti terminą dokumentui pateikti, bet šis sprendimas dėl termino atnaujinimo galiotų tik teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o ne kitiems dokumentams. Jeigu asmuo kartu su prašymu teismui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neapibrėžtai – nenurodydamas, kokiems dokumentams pateikti - prašo atnaujinti terminą dokumentams pateikti, tai teismai turėtų vadovautis tuo, kad pagrindinis reikalavimas yra nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Šis reikalavimas gali būti priimtas nagrinėti, jeigu yra visos sąlygos būtent šiam reikalavimui nagrinėti teisme. Jos nustatytos CPK 444, 445 ir kitose normose. Pareiškimo dalis dėl prašymo bendrosios kompetencijos teismui dėl termino atnaujinimo nagrinėjama tik dėl teismo sprendimo kaip nuosavybės teisių atkūrimui reikalingo dokumento pateikimo, bet ne dėl kitų nuosavybės teisių atkūrimui galinčių turėti reikšmės dokumentų, nes reikalavimas dėl termino kitiems dokumentams pateikti nėra susijęs su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir neatitinka CPK 24 straipsnio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2008).
Pagal CPK 445 straipsnio nuostatas galima kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, jeigu asmuo negali kitokia tvarka gauti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai asmuo turi dokumentų, turinčių reikšmės atkuriant jo pažeistas nuosavybės teises, tai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 13 punktą jis iš pradžių turi pateikti šiuos dokumentus nuosavybės atkūrimo klausimą sprendžiančiai valstybės institucijai, kuri juos įvertina ir padaro išvadą dėl jų pakankamumo. Jeigu institucija prieina prie išvados, kad pateiktų dokumentų pakanka, tai ji priima sprendimą dėl prašymo nuosavybės teisių atkūrimo klausimu, kuris gali būti skundžiamas teismui. Jeigu institucija konstatuoja, kad pateiktų dokumentų nepakanka sprendimui priimti (juose esantys duomenys neinformatyvūs, netiesioginiai, fragmentiški, neaiškūs, prieštaringi ar turi kitokių trūkumų, dėl kurių šie duomenys turi būti tikrinami renkant ir tiriant įrodymus, kuriuos rinkti ir vertinti turi kompetenciją tik teismas), tai asmeniui atsiranda sąlygos kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 445 straipsnis). Nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendžiančios institucijos išvada dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nepakankamumo yra kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlyga ir priežastis. Aplinkybė, kad dokumentai buvo pateikti institucijai ir įvertinti kaip nepakankami, turi būti nurodyta teismui paduotame pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o prie pareiškimo turi būti pridėta institucijos išvada kaip įrodymas, kad yra pagrindas kreiptis į teismą (CPK 447 straipsnio 2, 3 punktai).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja pateikė nuosavybės teises atkūrimo klausimą sprendžiančiai valstybės institucijai nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus ir, turėdama šios institucijos išvadą (2007 m. kovo 28 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. S1-3315 (1.10)), kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio valdymo fakto nustatymo (b.l. 27). Įvertinus nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, revizuojama nutartimi pareiškimo reikalavimą atnaujinti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą išskyręs ir šią bylos dalį perdavęs nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Avner Porat v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-24/2008, kurioje tik bendrais bruožais išdėstytos pareiškimų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nagrinėjimo teisme sąlygos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos A. J. reikalavimas atnaujinti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą išskirtas ir perduotas nagrinėti Kauno apygardos administraciniams teismui pagal teismingumą, panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.