- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-02
- Bylos Nr.
- ATP-500-366/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Ingrida Kirsnytė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-500-366/2013
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2013 m. gruodžio 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens A. K. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-30 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-30 nutarimu V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 24 parų areštas su automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. V. K. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2013-08-28 10.43 val. Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,94 promilės girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ji yra atimta. Pažeidimą padarė pakartotinai po to, kai jam 2010-11-02 už pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d. Teismas nutarime nurodė, kad V. K. kaltė įrodyta jo paties teisme duotais paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo, perdavimo – priėmimo aktu, pažyma apie asmens baustumą. Teismas, skirdamas V. K. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažino kaltę ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi) ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, į jo asmenybę – anksčiau net du kartus baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, paskirtos nuobaudos galiojančios, baudų nesumokėjo, administracinio pažeidimo padarymo metu taip pat turėjo galiojančių nuobaudų ir už kitus administracinius pažeidimus, į konkrečias bylos aplinkybes (jam nustatytas 1,94 promilės girtumas). Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti V. K. paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą – areštą, jo trukmę nustatant artimą vidurkiui. Papildomos nuobaudos – automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą teismas motyvavo tuo, kad automobilio savininkas A. K., sudarydamas automobilio panaudos sutartį (ją buvo sudaręs su V. V. įmone), nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, tinkamai neužtikrino automobilio saugumo, kad automobiliu prieš jo paties valią nepasinaudotų teisės vairuoti neturintis ir linkęs vairuoti transporto priemones neblaivus V. K..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. K. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimo dalį ir neskirti papildomos nuobaudos – jam priklausančio automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Nurodo, kad ši teismo nutarimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta dėl neteisingai įvertintų bylos faktinių aplinkybių, netinkamai pritaikytos materialinės bei procesinės teisės normų ir dėl nepagrįstai netaikytų ATPK 30¹ str. nuostatų, nes byloje yra faktinių duomenų kompleksas (visuma), dėl kurių galima neskirti šios administracinės nuobaudos (automobilio konfiskavimo). Teigia, kad nors transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip privaloma papildoma nuobauda, tačiau jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams bei ATPK 20 str. numatytai nuobaudos paskirčiai, nes būtų nubaustas ne V. K., o jis (automobilio savininkas), nors jokio teisės pažeidimo nepadarė, V. K. jam priklausančiu automobiliu pasinaudojo be jo, kaip savininko, sutikimo, todėl kaip automobilio savininkas nėra atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančio automobilio panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Jam priklausantį automobilį „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė V. V. įmonei priklausančiuose garažuose, nes su šia įmone yra sudaręs minėto automobilio panaudos sutartį, pagal kurią automobiliu gali naudotis ne neapibrėžtas asmenų ratas, kaip nepagrįstai nutarime nurodė apylinkės teismas, o tik šios V. V. įmonės darbuotojai, kuriems leidžia tai daryti įmonės vadovas. V. K. pažįsta tik iš matymo ir žino, kad jis nėra šios įmonės darbuotojas. Jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu pažeidimą padaręs V. K. juo pasinaudojo be jo, kaip savininko, sutikimo. Mano, kad apylinkės teismas netinkamai interpretuoja Konstitucinio Teismo 2012-09-25 nutarimą, kuriame nurodoma, jog turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika, tačiau jis V. K. jam priklausančio automobilio neperdavė, jo net gerai nepažįsta ir nesudarė jokių sąlygų bei galimybių V. K. jam priklausančiu automobiliu pasinaudoti. V. K. jam priklausančiu automobiliu pasinaudojo prieš jo valią, jam nežinant. Tą dieną, kai V. K. be V. V. ir, suprantama, jo žinios, pasinaudojo automobiliu, ši transporto priemonė buvo garaže, o automobilio rakteliai - V. V. kabinete, į kurį pašaliniai asmenys patekti negali, spintelėje, o ne, kaip nutarime nurodo apylinkės teismas, ant spintelės. V. K. tik atsitiktinumo dėka rado automobilio raktelius, tačiau automobiliu pasinaudojo neatsiklausęs, todėl daro išvadą, kad jis, kaip automobilio savininkas, nėra atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančio automobilio panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Įvertinus visą bylos medžiagą, atsižvelgiant į administracinių nuobaudų taikymo tikslus, būtinybę užtikrinti teisės pažeidimo ir skiriamos už jį nuobaudos proporcingumą ir adekvatumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą, mano, jog yra pagrindas V. K. taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Paskiriant papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą, iš esmės baudžiamas yra jis – automobilio savininkas, nors jis asmeniškai nėra padaręs jokio teisės pažeidimo bei sudaręs sąlygų kitiems asmenims elgtis neteisėtai.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimo dalį ir jam už ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą neskirti papildomos nuobaudos – automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. K., konfiskavimo, bei paskirti administracinį areštą, savo dydžiu lygų minimaliam sankcijoje nurodytam nuobaudos dydžiui – 20 parų arešto arba, taikant ATPK 30¹ str., švelninti arešto bausmę. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismo nutarimo dalis yra nepagrįsta, neteisėta dėl netinkamai pritaikytos materialinės teisės normų paskiriant jam administracinę nuobaudą. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, apgailestauja ir dėl to, jog pernelyg pasitikėjo savimi, sėsdamas vairuoti transporto priemonę, netinkamai įvertino savo būseną, tačiau, kaip jau nurodė teisme, tai padarė tik dėl to, jog susižalojo koją ir norėjo nuvykti į ligoninę pas gydytojus. Teismas, skirdamas jam administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau mano, kad dar reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad jo padarytas pažeidimas jokių pasekmių nesukėlė, automobiliu pasinaudojo tik nuvykti iki gydymo įstaigos, yra vedęs, turi du vaikus, iš kurių vienas mažametis (jam 4 metai), jo žmona serga sunkia onkologine liga. Paskyrus jam pakankamai ilgą (beveik mėnesio) administracinio arešto nuobaudą, vienai žmonai bus sunku tinkamai prižiūrėti ir materialiai išlaikyti mažametį vaiką, todėl nukentės šeimos interesai. Atsižvelgiant į jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo asmenybę, į pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuo pažeidimo padarymo momento pripažino padaręs pažeidimą, padėjo jį išaiškinti, mano, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės mažina jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant ATPK 20 str. numatytų tikslų jam gali būti paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 20 parų arešto, arba taikant ATPK 30¹ str., mažesnis arešto dydis.
Nurodo, kad jam visiškai nepagrįstai paskirta papildoma nuobauda – automobilio konfiskavimas, nes ja yra baudžiamas ne jis, o visiškai su jo padarytu pažeidimu nesusijęs asmuo – automobilio savininkas A. K.. Kaip nurodė teisme bei tvirtina šiuo metu, automobiliu pasinaudojo be savininko – A. K. sutikimo. Teismas nutarime neteisingai nurodė, kad automobilio raktus rado ant spintelės, nes juos rado spintelėje, manė, jog automobilis priklauso jo pažįstamam V. V., tačiau nors jam ir neprisiskambino ir negavo jo leidimo naudotis automobiliu, bei neturėdamas automobilio dokumentų, vis tiek pasiėmęs automobilio raktelius, pasinaudojo svetimu automobiliu be savininko sutikimo. Pirmosios instancijos teismas net nesvarstė, ar jo veikimas (dėl sužalotos kojos vykimas automobiliu, neturint teisės jo vairuoti, kai tokia teisė atimta, į gydymo įstaigą esant neblaiviam) nėra esant būtinojo reikalingumo sąlygomis, kas šalintų jo administracinę atsakomybę. Mano, kad šioje byloje yra galimybė taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti jam papildomos nuobaudos - automobilio konfiskavimo. Automobiliu pagal panaudos sutartį galėjo naudotis tik V. V. ir jo įmonės darbuotojai. Jam A. K. automobiliu naudotis leidimo nedavė, automobilio raktelių ir dokumentų neperdavė, automobiliu pasinaudojo tiek be V. V., tiek ir be automobilio savininko sutikimo, todėl darytina išvada, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliacinius skundus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras nurodo, kad su apeliaciniuose skunduose išdėstytais reikalavimais nesutinka, mano, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkami, todėl nutarimo keisti nėra jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Tenkinamas A. K. apeliacinis skundas, V. K. tenkinama apeliacinio skundo dalis, keičiama skundžiamo nutarimo dalis dėl automobilio konfiskavimo.
Skundžiamu nutarimu V. K. pripažintas kaltu dėl ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymo. Ginčo dėl šio pažeidimo padarymo nėra ir apygardos teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. kaltės padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniuose skunduose analogiškai keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma panaikinti automobilio konfiskavimą, o administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. dar papildomai prašo paskirti jam minimalią straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę arba taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, paskirti mažesnį arešto dydį nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus.
Apelianto V. K. prašymas paskirti jam minimalią straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę (20 parų) arba taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, paskirti mažesnį arešto dydį nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus, laikomas nepagrįstu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, atsakomybė gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007).
Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra. Apeliantas padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų (vairavo automobilį neblaivus, kai jam nustatytas 1,94 promilės girtumas ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ji yra atimta), keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą, V. K. anksčiau ne kartą baustas už šiurkščius KET pažeidimus, iš jų net du kartus baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, nuobaudos galiojančios, paskirtų baudų nesumokėjo. Be to, administracinio teisės pažeidimo padarymo metu V. K. turėjo galiojančių nuobaudų ir už kitus administracinius teisės pažeidimus (smulkaus svetimo turto pagrobimą). Šios aplinkybės neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
V. K. apeliacinio skundo argumentas, kad jis automobiliu pasinaudojo esant būtinajam reikalingumui, nes susižalojo koją ir automobilį paėmė nuvykti į ligoninę, yra nepagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad aptariamo įvykio metu V. K. važiavo į ligoninę susižalojęs koją. Tokių duomenų V. K. nepateikė ir kartu su savo apeliaciniu skundu. Todėl apelianto nurodytą situaciją vertinti kaip būtinąjį reikalingumą nėra jokio pagrindo. Ta aplinkybė, kad apelianto padarytas pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių, savaime nėra laikoma išskirtine aplinkybe, leidžiančia V. K. švelninti paskirtą nuobaudą. Kitos V. K. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra vedęs, turi du vaikus, iš kurių vienas yra mažametis, kad jo žmona serga onkologine liga, todėl jai vienai bus sunku tinkamai prižiūrėti ir materialiai išlaikyti mažametį vaiką, kol jis atliks jam paskirtą gana ilgą administracinio arešto nuobaudą, taip pat negali būti pripažintos kaip pagrindas švelninti apeliantui paskirtą arešto bausmę straipsnio už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą sankcijos ribose arba paskirti jam trumpesnę arešto bausmę negu numatyta straipsnio sankcijoje, nes visos šios apelianto nurodytos aplinkybės egzistavo ir administracinio teisės pažeidimo padarymo momentu, tačiau tai nesutrukdė jam padaryti administracinio teisės pažeidimo, taip sukeliant pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Taigi tai, kad V. K., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, sukėlė sau bei savo šeimai nepatogumus, yra tik netinkamas jo paties elgesio rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Dėl to atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes bei į tai, kad byloje yra nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darytina išvada, kad skundžiamu nutarimu V. K. paskirta artima įstatymo sankcijos vidurkiui arešto nuobauda yra ne tik pagrįsta ir adekvati jo padarytam administraciniam teisės pažeidimui, bet ir būtina pasiekti administracinėms nuobaudoms keliamiems tikslams. Aplinkybių, kurios šiuo atveju leistų apeliantui paskirtą nuobaudą švelninti, nenustatyta.
ATPK 130² str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia <...> asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, t. y. transporto priemonės konfiskavimas šioje teisės normoje numatomas kaip privaloma papildoma nuobauda. Be to, ATPK 26 str. 1 d. nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarant administracinį teisės pažeidimą, šio kodekso straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir ATPK 130² str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 130² str., daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime pažymėjo, kad „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą“ ir kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos, dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 str. 1 d. įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą“.
Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl A. K. priklausančio automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ji yra atimta, vairavo V. K., konfiskavimo. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai konfiskavo A. K. priklausantį automobilį „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymo įrankį.
Byloje nustatyta, kad konfiskuoto automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. K. šį automobilį pagal panaudos sutartį laikinai buvo perdavęs naudotis V. V. įmonei. Kaip matyti iš panaudos sutarties, priešingai nei nurodoma skundžiamame teismo nutarime, joje gana aiškiai apibrėžtas asmenų, galinčių naudotis automobiliu, ratas, t. y. tik V. V. įmonės darbuotojai, kuriems leidžia tai daryti įmonės vadovas (V. V.). Iš panaudos sutarties taip pat matyti, kad V. V. įmonė įsipareigojo neleisti naudotis automobiliu bet kuriems tretiesiems asmenims be raštiško panaudos davėjo (A. K.) sutikimo. Nagrinėjamu atveju administracinį teisės pažeidimą, už kurį šioje byloje buvo skiriama nuobauda, padarė ne V. V. ar kuris nors kitas jo įmonės darbuotojas, o V. K., kuris V. V. įmonėje nedirba. Teisme apklaustas V. V. paaiškino, kad A. K. priklausantis automobilis buvo laikomas jo įmonės angare, o raktai nuo automobilio – seife biure. Automobiliu dalindavosi tik su A. K.. Kai V. K. pasiėmė automobilį, jo paties nebuvo, jis buvo išvykęs prie ežerų ir nežinojo, kad V. K. pasiima automobilį. Nežino, kaip jis sugalvojo pasiimti automobilį, V. K. sakė, kad jam skambino. Tik sugrįžęs sužinojo, kas įvyko ir apie tai pranešė A. K.. V. K. automobiliu pasinaudojo be jo leidimo. Teisme apklaustas A. K. paaiškino, kad V. K. pažįsta tik iš matymo. Panaudos sutartį surašė tam, kad V. V. galėtų naudotis automobiliu. Be jo ir V. V., automobiliu dar galėjo naudotis V. V. įmonės darbuotojai. Teisme apklaustas V. K. parodė, kad automobilis, kuriuo jis važiavo, priklauso ne jam. Įvykio dieną nuėjo pas V. V. į biurą. V. V. ten nebuvo, jo darbuotojai sakė, kad jis yra išvykęs. Ant laiptų susižalojo koją ir pasiėmė automobilį, kad nuvažiuotų į ligoninę. Automobilio raktelius rado biure. Bandė skambinti V. V., bet su juo susisiekti nepavyko. V. V. neinformavo, kad pasiima automobilį. Nežinojo, kad automobilis nepriklauso V. V.. Taigi aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs šių asmenų parodymus, kurie ne tik sutampa tarpusavyje, bet ir atitinka faktines bylos aplinkybes, be to, apeliantai ir apeliaciniuose skunduose nurodo šias esmines aplinkybes, daro priešingą pirmosios instancijos teismo padarytai išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja išskirtinė situacija, leidžianti konstatuoti, kad automobilio savininkas A. K. nėra atsakingas už jam priklausančio automobilio panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Byloje neįrodyta, jog automobilio savininkas A. K. būtų žinojęs, kad V. K. be leidimo pasiims jo automobilį ir juo neblaivus važiuos ar, kad pats ar per kokį nors kitą asmenį būtų leidęs neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones V. K. vairuoti jo automobilį. Byloje nėra duomenų, kad automobilis V. K. buvo perduotas su A. K. žinia ir sutikimu. Taip pat nėra duomenų, kad būtent A. K. pats būtų sudaręs sąlygas ar galimybes V. K. pasinaudoti jam priklausančiu automobiliu. Priešingai, iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad administracinį teisės pažeidimą padariusio V. K. su automobilio savininku A. K. jokie santykiai nesiejo. Paimdamas automobilį V. K. net nežinojo, kad jis yra ne V. V., o kito asmens. Be to, V. K., manydamas, kad automobilis priklauso jo pažįstamam V. V., net ir jo neinformavo apie automobilio paėmimą ir automobilį pasiėmė be V. V. leidimo, t. y. automobilį pasiėmė savavališkai be niekieno leidimo juo naudotis. Tai, kad V. K. automobilį pasiėmė savavališkai netiesiogiai įrodo ir tai, kad pasiimdamas automobilį jis nepasiėmė (neturėjo su savimi) to automobilio dokumentų. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju A. K., pats nebūdamas V. V. įmonės darbuotoju, negali būti atsakingas už įmonės darbuotojų naudojimosi jo automobiliu tvarkos sukūrimą, kaip ir negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų patekimą į V. V. įmonės patalpas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad V. V. neužtikrino automobilio apsaugos ir sudarė sąlygas tretiesiems asmenims (ne įmonės darbuotojams) juo pasinaudoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir paaiškinimų, automobilis buvo laikomas įmonės teritorijoje - angare. Automobilio rakteliai buvo laikomi įmonės tarnybinėse patalpose. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo teigti, kad automobilis buvo netinkamai saugomas ir buvo sudarytos sąlygos tretiesiems asmenims patekti į tą automobilį ir juo pasinaudoti. Taigi įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į administracinių nuobaudų taikymo tikslus, būtinybę užtikrinti teisės pažeidimo ir skiriamos už jį nuobaudos proporcingumą ir adekvatumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas V. K. taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti papildomos nuobaudos - transporto priemonės konfiskavimo.
Tačiau savavališkas be savininko leidimo automobilio paėmimas yra neteisėtas veiksmas (galimai vagystė), už kurį įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK), todėl apie V. K. veiksmus, galimai turinčius BK 178 str. 2 d. ar kokios nors kitos nusikalstamos veikos požymių, informuojama Panevėžio apygardos prokuratūra.
Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis, kuria konfiskuotas automobilis, pakeičiama, transporto priemonę grąžinant teisėtam savininkui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tenkinti suinteresuoto asmens A. K. apeliacinį skundą, bei administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinio skundo dalį.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimą pakeisti: panaikinti nutarimo dalį, kurioje priimtas sprendimas konfiskuoti automobilį „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. K., ir transporto priemonę grąžinti teisėtam jos savininkui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Informuoti Panevėžio apygardos prokuratūrą apie tai, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) veiksmuose galiami yra BK 178 str. 2 d. ar kokios nors kitos nusikalstamos veikos požymiai.
Nutartis yra neskundžiama.