- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-04
- Bylos Nr.
- TS-41-416/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Nuteistasis
- D. Z.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr.81/04-799. Susipažinęs su skundo medžiaga, nuteistojo asmens byla
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo D. Z. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2016-7-12 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti D. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir prašo jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Skunde pažymima, jog Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neatsižvelgė į nuteistojo dedamas pastangas, kad būtų paleistas lygtinai, jog vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 19 kartų skatintas, dirba gauna pajamas ir moka ieškinius. Pažymi, jog Komisijos posėdyje nei jis, nei būrio viršininkas A. K. nedalyvavo. Teismo prašo patenkinti jo skundą.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė O. D. prašo nuteistojo skundo netenkinti, nurodo, kad nuteistasis teistas 7 kartus, jo atžvilgiu 3 kartus taikytas lygtinis paleidimas iš pataiso įstaigos ir 4 kartus įstatymas „Dėl amnestijos akto“, tačiau nuteistasis vėl darė naujus nusikaltimus. Prokurorės nuomone, nuteistasis neatlikęs gana didelės jam skirtos laisvės atėmimo bausmės.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Teismas nustatė, kad D. Z., teistas 2009-03-05 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., paskiriant jam 12 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 6 mėnesiai ir 29 dienos.
2016-07-12 Komisija priimtu nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, 4 Komisijos nariams balsavus „prieš“, 3 komisijos nariams balsavus „už“ nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis pataisos namuose dirba, įgijo specialybę. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. 19 kartų skatintas. Dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Anksčiau teistas 6 kartus, šis teistumas 7-tas. Komisija pažymėjo, jog nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl darė nusikalstamas veikas, tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti bei pavojingumą visuomenei.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 str. 1 d., numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. LR BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas pažymi, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą, kurios nėra identiškos. Formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis teistas 7 kartus. Nuteistajam buvo 3 kartus taikytas lygtinis paleidimas iš pataiso įstaigos ir 4 kartus įstatymas „Dėl amnestijos akto, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų, parodyto teismo pasitikėjimo nepadarė ir tolau vykdė nusikalstamas veikas. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes padarymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Padaryti nusikaltimai, teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai.
Nuteistasis bausmės atlikimo metu 19 kartų skatintas, dirba, įgijo specialybę, kas rodo nuteistojo elgesyje esant korekcijos požymių. Pabrėžtina, jog lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Nors nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau ir likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip pakankamai didelė ir nuteistasis 2015-12-20 dienai faktiškai atlikęs 2/3 bausmės. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis D. Z. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str., ir baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p., teismas,
nutaria:
Nuteistojo D. Z. skundą dėl 2016 m. liepos 12 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-799 panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.