Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam P. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M., gim. 2003 m. liepos 24 d., nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 63 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniau miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams. 2022 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi minėtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymu, mokytis, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Auklėjamojo poveikio priemonės galiojimas baigėsi 2023 m. liepos 7 d. Probacijos termino pabaiga – 2024 m. liepos 7 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. liepos 27 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam P. M. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

Teikime nurodyta, kad Probacijos tarnyba P. M. elgesį kontroliuoja nuo 2022 m. birželio 2 d. Probuojamasis 2022 m. birželio 10 d. buvo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas Individualus probuojamojo priežiūros planas. Probacijos laikotarpiu P. M. atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nepradėta, nuo 2023 m. gegužės 18 d. dirba UAB „AMARISTA“, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų neužfiksuota. Tačiau dėl priežiūros metu daromų probacijos sąlygų pažeidimų Vilniaus skyrius 2022 m. rugsėjo 7 d. ir 2023 m. vasario 7 d. kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. 2022 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi teikimas netenkintas, 2023 m. vasario 21 d. nutartimi probuojamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. P. M. įmoką į fondą sumokėjo. Tačiau patikrinus Administracinių nusižengimų registro duomenis nustatyta, kad prižiūrimasis 2023 m. gegužės 3 d. vėl baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 446 straipsnio 4 dalį ir paskirta 16 Eur bauda (sumokėta). Su asmeniu jo nurodytais kontaktais susisiekti nepavyko, jis pats susisiekė 2023 m. liepos 24 d. ir paaiškino, kad atvykti į Vilniaus skyrių pateikti pasiaiškinimą negali, kadangi išvyko atostogų į Latvijos Respubliką. Apie išvykimą Vilniaus skyriaus neinformavo ir taip pažeidė probuojamojo pareigas.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė palaikė teikimą, nurodė teikime išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas baigėsi 2023 m. liepos 7 d., liko tik bendras bausmės vykdymo atidėjimas su bendromis pareigomis. Elgesio apribojimo metu buvo jo sąlygų pažeidimų, nes kelis kartus nustatytu laiku nebuvo rastas namuose, taip pat darė administracinius nusižengimus.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti. Tai ne pirmas posėdis dėl nuteistojo, 2023 m. vasario 21 d. teismo nutartimi jam buvo skirta pakankamai griežta papildoma pareiga – 10 MGL dydžio įmoka. P. M. įmoką sumokėjo. Po minėtos nutarties priėmimo nuteistasis dirba, iš esmės pareigas vykdo, rimtų pažeidimų nedaro išskyrus tai, kad važiavo viešuoju transportu be bilieto ir neinformavo probacijos tarnybos apie išvykimą į Latviją. Nemato piktybinio pažeidimo tame, nes galimai nesuprato niuanso, kad nors visos pareigos baigėsi, bet probacija dar galioja ir turi prašyti leidimo išvykti. Nurodyti 2 pažeidimas nesudaro pagrindo tenkinti teikimą.

Nuteistasis teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo be bilieto, kadangi programėle neparodė, jog yra kontrolė ir jis nespėjo atžymėti bilieto. Nors su probacijos sąlygomis buvo supažindintas, tačiau neskaitė, ką pasirašo, todėl nežinojo, jog reikia pranešti probacijos darbuotojui apie išvykimą į Latviją. Gailisi dėl padarytų pažeidimų, pasižada daugiau taip nesielgti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 2 straipsnio 5 punkte pateikiama Probacijos sąvoka – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. To pačio straipsnio 7 punkte pateikta Probuojamojo sąvoka - asmuo, kuriam paskirta probacija.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

R. P. įstatymo 14 straipsniu, probuojamieji turi pareigas: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių.

Vertinant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad juo įgyvendinamas valstybės humanizmo principas valstybės baudžiamojoje politikoje ir šis principas yra paremtas valstybės baudžiamosios politikos suinteresuotumu ir siekiu, kad nusikaltęs asmuo savo veiksmais ir atsakingu elgesiu siektų visiškai pasitaisyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis P. M. į probacijos registrą yra įtrauktas nuo 2022 m. birželio 2 d. Jis pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškintos pareigų nevykdymo pasekmės. Iš nuteistojo asmens bylos ir teikimo matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu P. M. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, jis nuo 2023 m. gegužės 18 d. dirba UAB „AMARISTA“. Tačiau probacijos laikotarpiu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, nes jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė administracinius nusižengimus, t. y. 2022 m. birželio 2 d., 2022 m. birželio 6 d. ir 2022 m. lapkričio 17 d. baustas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį, 2022 m. liepos 28 d., 2022 m. rugpjūčio 29 d. ir 2023 m. sausio 11 d. nebuvo rastas namuose nustatytu laiku. Dėl šių pažeidimų buvo kreiptasi su teikimais į teismą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi paskyrė P. M. papildomą pareigą – atlikti 20 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų per 2 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi teismas teikimo netenkino; 2023 m. vasario 21 d. nutartimi teikimą tenkino iš dalies ir paskyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Po teismo nutarties nuteistasis vėl padarė administracinį nusižengimą, numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, be to nepranešęs Probacijos tarnybai išvyko į kitą valstybę. Teisme nuteistasis paaiškino, kad neskaitė probacijos sąlygų, todėl nežinojo, jog privalo pranešti apie išvykimą į Latviją, be bilieto važiavo, kadangi nespėjo atžymėti įlipus kontrolei.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo elgesys dėl anksčiau padarytų probacijos sąlygų pažeidimų jau buvo įvertintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d., 2022 m. rugsėjo 15 d. ir 2023 m. vasario 21 d. nutartimis, kuriose buvo išsamiai aptarti ir išanalizuoti ir šioje byloje nagrinėjamame Probacijos tarnybos teikime nurodyti bei iki minėtos teismo nutarties priėmimo nuteistojo padaryti probacijos sąlygų pažeidimai. Teismas, aptardamas nuteistojo padarytus pažeidimus, juos išsamiai išanalizavo, tačiau šių pažeidimų padarymo fakto nepripažino pakankamu pagrindu panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad nėra pagrindo kartotinai analizuoti ankstesnėmis teismo nutartimis konstatuotų nuteistojo probacijos pažeidimų, tačiau konstatuotas nuteistojo padarytų pažeidimų faktas teismo pripažįstamas svarbia, nuteistąjį charakterizuojančia aplinkybe. Kita vertus, ši aplinkybė nelaikytina absoliučiu – bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą nuteistajam sąlygojančiu kriterijumi. Priešingai, ji vertintina teikimo nagrinėjimo metu surinktų duomenų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog P. M. ne itin atsakingai laikėsi visų probacijos sąlygų – padarė administracinį nusižengimą ir išvyko už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų nepranešęs Probacijos tarnybai. Tai sudaro formalų pagrindą kreiptis dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Tačiau teismas, išnagrinėjęs teikimą, įvertinęs asmens byloje esančią medžiagą, išklausęs teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad nors nuteistojo elgesys probacijos laikotarpiu nėra pavyzdingas, tačiau įvertintina ir tai, kad probuojamasis įvykdė teismo nutartimis paskirtas papildomą pareigą ir baudžiamojo poveikio priemonę, nuo 2023 m. gegužės 18 d. dirba, auklėjamojo poveikio priemonės galiojimo metu laikėsi teismo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Be to, teismo nuomone, teikime nurodyti pažeidimai nelaikytini ypač įžūliu ir piktybišku probacijos sąlygų nevykdymu. Pabrėžtina, kad sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nustatytas 2023 m. gegužės 3 d. administracinis nusižengimas nors ir yra pasikartojantis, tačiau savo pobūdžiu nepriskirtinas prie pavojingų, šiurkščių ir piktybiškų nusižengimų, o probacijos sąlygų pažeidimas, pasireiškęs išvykimu į Latvijos Respubliką nepranešus probacijos pareigūnui, padarytas ne piktybiškai, o dėl aplaidumo ir neapdairumo, kadangi tinkamai nesusipažino ir neįsidėmėjo probacijos sąlygų.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas sudarytų formalų pagrindą taikyti Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymėtina, kad nuteistojo paaiškinimai teismo posėdyje dėl padarytų pažeidimų priežasčių ir aplinkybių, nors ir nepateisina jo netinkamo elgesio, tačiau, teismo nuomone, nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės šiuo metu nėra būtinas, priešingai, jis tik apribotų jo resocializacijos ir perauklėjimo procesą, nuteistasis nebegalėtų integruotis į visuomenę. Tebėra pagrindas išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, po jam išreikšto papildomo pasitikėjimo ir suteiktos galimybės, tikėtina, laikysis įstatymų ir vykdys jam skirtas pareigas. Dėl minėtų priežasčių visumos teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas ir vykdymas realios laivės atėmimo bausmės, šiuo atveju būtų neproporcingas, kadangi, kaip minėta, duomenų apie šiurkščius, tyčinius ir piktybinius probacijos sąlygų pažeidimus nėra.

Taip pat teismas dar kartą atkreipia nuteistojo dėmesį, į tai, kad likusiu probacijos laikotarpiu jis turėtų elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, vykdyti skirtus įpareigojimus, nedaryti jokių administracinių nusižengimų, bendradarbiauti su bausmės atlikimą prižiūrinčia probacijos tarnyba, priešingu atveju Probacijos tarnyba turi teisę ir pareigą pakartotinai kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 8 dalimis, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutarė:

atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 25 d. teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam P. M..

Asmens bylą nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.