- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- 1-50-563/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40571-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė
- Kaltinamasis
- L. S.
- Nukentėjusysis
- V. Č.
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) tarnaujantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. S. kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
jis, 2019-09-20, apie 22:15 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pneumatiniu pistoletu „HK USP“ ir pistoletu „ASG Sti Lawman airsoft“ tyčia šaudė į butelius bei ne mažiau kaip 15 kartų šovė į V. Č. (V. Č.) kemperio „F. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiąją pusę, taip sugadindamas 466,91 Eur vertės kemperį. Tokiu būdu L. S. įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Motyvuojamoji dalis
I. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
Kaltinamasis L. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2019-09-20 kartu su savo drauge I. J. atvažiavo į sandėlių teritoriją išbandyti pneumatinius šautuvus. Juos pirko iš portalo skelbiu.lt. Jie buvo neveikiantys. Pirko už 60 Eur. Pardavėjas prie šautuvų pridėjo dar 6 dėtuves su šratais. Kadangi šautuvai buvo neveikiantys, tai jis juos sutaisė ir nuvažiavo išbandyti. Apžiūrėjęs sandėlių teritoriją, kad saugu ir nieko nėra, nusprendė pašaudyti. Išsitraukė iš bagažinės 8-7 butelius, paėmė šautuvą su 6 mm plastikiniais šratais ir padarė apie 9-10 šūvių, daugiau nebešaudė, nes baigėsi dujos. Beveik visi šūviai į butelius buvo taiklūs, tačiau buteliai neskilo. Į vieną dėtuvę dedasi 24 plastikiniai šratai, o į metalinę – 22 šratai. Taip pat į dėtuves dedasi dujų balionėliai. Kai nusipirko šautuvus, jie buvo su šratais. Kiek šautuvuose buvo šratų - neskaičiavo, tačiau su plastikiniais šratais buvo pilna dėtuvė, o su metaliniais – iki 10 šratų. Naujo dujų balionėlio prie to pačio negavo, tai kiek buvo dujų, tiek ir sunaudojo per visą šaudymą. Vienas balionėlis skirtas pilnai dėtuvei. Pardavėjas matyt buvo iššaudęs kažkiek dujų, todėl jis iššaudė ne visą dėtuvę. Kai baigėsi dujos, paėmė kitą šautuvą su 4,5 mm metaliniais šratais, padarė šūvius, kiek tiksliai nepamena, jie buvo taiklūs į butelius. Tuo metu jo automobilis buvo užvestas ir su įjungtomis šviesomis. Jis visą laiką stovėjo priešais savo automobilį. Kai baigėsi metaliniai šratai, tai užtaisė vieną pilną dėtuvę, padarė vieną šūvį ir išgirdo, kad atvažiuoja automobilis. Tuomet kartu su drauge nuėjo susirinkti butelių likučių ir pamatė, kad atvyko policija. Šaudymo atstumas nuo jo stovėjimo vietos iki butelių buvo nuo 5-10 m, o kemperis nuo jo stovėjimo vietos buvo nutolęs apie 50 m. Tą vakarą buvo gan vėjuota, kai atsistojo šaudyti į rampą, tai vėjas jam buvo iš kairės pusės. Negali paaiškinti kaip prie kemperio atsirado šratai. Taip pat negali pasakyti ar tai tie patys šratai kuriuos jis naudojo. Apžiūrint sandėlių teritoriją, matė, kad teritorijoje stovėjo kemperis, o šalia kemperio ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi buvo penktadienis, vėlus vakaras, jis sandėlių teritorijoje nesutiko jokių pašalinių žmonių, sandėliai atrodė nenaudojami, niekur nedegė šviesos, arti nebuvo gyvenamųjų namų, tai manė, kad jam šaudant bus saugu, niekam nieko nepadarys, nesutrukdys. Negali pasakyti kokį garsą skleidžia ginklai iš kurių šovė. Tai tylus procesas ir pašalinių dėmesio atkreipti negali. Atvykę policijos pareigūnai paklausė ką jie veikia. Pareigūnai iš karto konfiskavo abu ginklus. Pareigūnams pasakė, kad atvažiavo pašaudyti į butelius, kad niekam nenorėjo padaryti žalos. Po tam tikro laiko atėjo kemperio savininkas ir ėmė teigti, kad jis šaudė į jo kemperį. Tas žmogus atėjo jam bendraujant su pareigūnais. Iš kurios pusės atėjo kemperio savininkas pasakyti negali, nematė. Apšviesta teritorija buvo tik nuo jo automobilio šviesų. Kemperio apžiūrėti nėjo. Pareigūnė pasikvietė nukentėjusįjį apžiūrėti padarytos žalos. Jam pačiam nueiti patikrinti tos žalos nekilo minčių. Buvo išsigandęs, stresavo. Žino, kad prie kemperio buvo rasti tos pačios formos, baltos spalvos šratai su kuriais jis šaudė. Nesutinka, kad tai jo šratai, kadangi tokie šratai labai plačiai naudojami. Nebuvo prie kemperio ir tų šratų nematė. Kemperio apgadinimo nematė. Apžiūrint teritoriją, apžiūrėjo kemperį ir automobilį, nebuvo niekur šviesų, žmonių. Negali pasakyti kaip nukentėjusysis atsidūrė automobilyje. Nukentėjusysis, kai pareigūnai buvo nuėję apžiūrėti kemperio, siūlė jam sumokėti 300 Eur už pareiškimo nerašymą. Po kurio laiko buvo nuvykęs į tą vietą ir visiškai nebuvo jokio kemperio sugadinimo. Tai patvirtina padarytos nuotraukos. Tuo metu automobiliai stovėjo lygiai taip pat, kai įvykio metu, jie nebuvo nuvažiavę, pajudėję iš vietos. Su nukentėjusiuoju bendravo tik per akistatą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. S. parodė, kad savo kaltės neprisipažįsta. Tikslios dienos nurodyti negali, tačiau šių metų rugsėjo pradžioje iš jam nepažįstamo vaikino nusipirko du pistoletus „HU USP“ ir „ ASG Sti Lawman airsoft“. Prieš įsigydamas ginklus jis pasidomėjo ar šiems ginklas laikyti ir nešioti reikalingi leidimai. Už abu ginklus su šratais jis sumokėjo 60 Eur. Prie pistoletų pardavėjas jam taip pat pardavė ir šratus, skirtus įsigytiems ginklas. Abu pistoletai buvo neveikiantys, jis juos pats suremontavo. Sutvarkęs ginklus 2019-09-20, apie 22:00 val. jis su tėčio vardu registruotu automobiliu „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su drauge I. J. atvyko į (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Kadangi teritorijoje buvo tik sandėliai, pasižiūrėjo, kad nebūtų jokių asmenų, apžiūrėjęs visą teritoriją įsitikino, kad joje nieko nėra, šviesos niekur nedegė, niekas nedirbo, todėl nutarė, kad bus saugu išbandyti sutaisytus pistoletus. Teritorijoje prie vieno iš sandėlio ant rampos susidėjo tuščius stiklinius butelius, juos atsivežė su savimi, pradėjo šaudyti į butelius. Abu pistoletus išbandė. Viso turėjo atsivežęs apie 8 butelius, ar visus butelius sudaužė į juos šaudydamas nepamena. Iš ginklo „ ASG Sti Lawman airsoft“ šaudė mažai, kadangi jame dedasi plastikiniai šratai ir šaudant su juo iš 10 metrų atstumo stikliniai buteliai nesudužo. Iš kito pistoleto „HU USP“, į kurį dedasi metaliniai šratai, iššovė visą dėtuvę. Dėtuvėje dedasi 24 šratai. Į teritorijoje buvusius automobilius jis tikrai nešaudė ir tikrai nešovė į įtarime nurodytą kemperį „F. D.“. Kaip ir sakė, į sandėlių teritoriją atvyko išbandyti sutaisytus pistoletus. Tikslo sugadinti turto ar sutrikdyti viešąją tvarką neturėjo. Prieš išbandant ginklus jis įsitikino, kad tai daryti bus saugu, kad teritorijoje nėra jokių asmenų, taip pat buvo vėlus metas, kuris taip pat leido galvoti, kad sandėlių teritorijoje nebus asmenų. Su juo buvusi mergina iš ginklų nešaudė. Kodėl nukentėjęs vyriškis nurodo, kad jis šaudė į jo kemperį nežino. Jam pradėjus šaudyti į butelius niekas iš pašalinių neatėjo ir jokių pretenzijų nepareiškė, jokių asmenų jis nematė šaudydamas į butelius. Nepastebėjo, kad kas nors jį stebėtų. Su juo buvo I., kuri taip pat žiūrėjo ar aplink nėra jokių asmenų ir jei būtų ką nors pamačiusi būtų jam pasakiusi. Tik atvykus policijos pareigūnas su jais atėjo ir nepažįstamas vyriškis, kuris pareigūnams nurodė, kad jis čia šaudo. Jam girdint jis pareigūnams nesakė, kad jis į jį šaudė. Jis negali paaiškinti kaip galėjo prie kemperio atsirasti šratai. Jis į kemperį tikrai nešaudė. Nuo tos vietos kur jis šaudė kemperis stovėjo apie 200 metrų atstumu. Šrato efektyvus šūvis yra apie 30 m. Tad jam šaudant į butelius šratai negalėjo atskristi iki kemperio. Dėl to kad atvyko išbandyti ginklus į sandėlių teritoriją gailisi. Supranta, kad pasirinko netinkamą vietą. Nors kaip ir minėjo tikslo viešosios tvarkos sutrikdyti jis neturėjo, prieš išbandydamas ginklus jis apžiūrėjo teritoriją, įsitikino, kad joje nėra žmonių, manė, kad ginklus išbandyti bus saugu. (t. 1, b. l. 119-120, 135)
Nukentėjusysis V. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tą vakarą po darbų ceche liko nakvoti kemperyje. Ėjo miegoti, atvažiavo automobilis, galvojo kad grįžo draugas į cechą. Cechas priklauso jo draugui. Į rampą įvažiavo jam nepažįstamas automobilis, išlipo du asmenys – kaltinamasis ir panelė su ilgais plaukais. Atvažiavę asmenys, prieš pradėdami šaudyti, prie jo kemperio priėję nebuvo. Matė kaip jie atvyko ir išlipo. Nepastebėjo, kad prieš šaudant, pastarieji būtų apėję teritoriją. Jie ištraukė iš bagažinės butelius ir sudėjo ant rampos. Į butelius jie šaudė abu. Turėjo du ginklus. Jam nepatiko, kad šaudo, nes stiklai, be to ten yra įvažiavimas į cechą. Iškvietė policijos pareigūnus. Buvo tamsu, jis stebėjo pro kemperio langą. Kaltinamasis šaudė, paskui pasisuko į kemperį ir pradėjo šaudyti į jo kemperį. Jis išsigando, pasisėpė, nežinojo ar tos kulkutės plastmasinės, ar metalinės. Bijojo, kad jos gali praeiti kiaurai pro kemperio sieną ir pataikyti į jį. Girdėjosi kulkučių atsimušimas į kemperio šoną. Į jo pusę buvo paleista apie 10 šūvių, gal mažiau. Šaudymo metu mergina buvo šalia kaltinamojo, jie šaudė kartu. Nežino su kokiomis kulkomis šaudė, manė, kad kulkos metalinės, nes buvo stiprus garsas. Matė, kad jie šaudė iš ginklo, kad dužo buteliai. Pertraukos tarp šaudymų nebuvo. Šaudė į butelius ir iškart pasisuko į jį. Visą laiką šaudė. Gal tarp pasisukimo ir buvo keletą minučių pertrauka. Buvo nemažai šūvių. Pareigūnai susirinko šratus. Jis buvo netoliese ir žiūrėjo kaip ekspertai matavo ir fotografavo. Buvo padaryta žala jo automobiliui. Buvo įlenkimai į galinę dalį: apie 10 cm nuo automobilio galo link priekio, apie 1,2-1,5 m aukštyje. Vieni įlenkimai buvo sukoncentruoti į vieną vietą – formos kaip nuo šratukų, buvo 5, 6 ar 8 įlenkimai, kiti įlenkimai buvo kitoje vietoje, tačiau ekspertas pasakė, kad šie įlenkimai galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis. Visi įlenkimai buvo tokios pat formos, kaip ir šratai. Iš kemperio išlipo ir priėjo prie policijos pareigūnų tik jiems atvykus, nes bijojo. Po to pamatė, kad buvo šaudoma plastikiniais šratukais. Remontas kemepriui buvo reikalingas, bet jis jo neremontavo. Savo rankomis pabandė, kiek išėjo pataisyti ir viskas. Lyginant tą vietą iš vidaus šiek tiek nutrupėjo dažai, todėl iš išorės tą vietą padažė iš balionėlio. Įvykio vietoje kalbėjo su kaltinamuoju, siūlė jam susitarti, tačiau pastarasis neigė, kad šaudė, sakė, jog nuo kitur atskrido. Nesusitarė. Šalia kemperio stovėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Jis daug metų stovi sulūžęs. Matė, kai po įvykio, praėjus tam tikram laikotarpiui, prie kemperio atvažiavo kaltinamasis ir jį apžiūrėjo. Kaltinamasis buvo atvykęs kelis kartus. Buvo atvykęs su motociklu, dėvėdamas šalmą, tačiau jis jį vis tiek pažino. Atvykęs kaltinamasis apžiūrinėjo jo kemperį, lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kalbėjo telefonu, fotografavo ir matavo, o ką vakare jis darė, nežino. Negali pasakyti, ar tuo metu kaltinamasis buvo vienas ar su kažkuo. Šiuo metu negali pasakyti, ar tuo metu, kai buvo atvykęs kaltinamasis, jis buvo nupurškęs balionėliu kemperio pažeidimus (įdaužų vietas). Dėl kemperio remonto sąmatos kreipėsi pas ekspertą, kad įvertintų pažeidimus. Ekspertas atvažiavo į vietą, apžiūrėjo, surašė ir atsiuntė. Fiziškai ekspertas apžiūrėjo, pateikė el. paštu sąmatą, kiek kainuotų sutvarkyti kemperio sieną. Galimai remonto darbų suma sąmatoje buvo nurodyta apie 350 Eur. Civilinis ieškinys grindžiamas pagal eksperto pateiktą sąmatą. Žala šiai dienai atlyginta nėra. Kaltinamasis kalbėtis su juo dėl žalos atlyginimo nebandė. Tik įvykio metu jis kaltinamajam siūlė sumokėti 200 Eur ir susitaikyti. Paliko savo civilinį ieškinį, jo suma nesikeičia, ketina remontuoti kemperį. Įvykio metu dėl policijos iškvietimo skambino du kartus. Pirmą kartą, kai pradėjo šaudyti į butelius, kad atvyktų policija ir juos išvytų. Antrą kartą skambino kai pradėjo šaudyti į jį, kai jis slėpėsi. Ikiteisminio tyrimo metu galėjo netikslingai nurodyti, nes buvo streso būsenoje, bet į butelius kaltinamasis su panele šaudė kartu. Galėjo būti ir taip, kad ikiteisminio tyrimo metu jo neklausė apie merginą, todėl apie ją nieko nesakė. Duodamas parodymus, tiek iš karto po įvykio, tiek vėliau apklausiamas, kai sakė apie merginą, jog nežino ar ji šaudė, tai kalbėjo apie tai, ar ta mergina šaudė į jo automobilį, nes jam reikėjo slėptis. Kiek investavo pinigų, kai savo jėgom remontavo kemperį, nežino. Sąmata yra tik dalies kemperio – šono. Reikia dažyti visą dalį, šoną, kad būtų nematoma. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad kemperyje yra oro pagalvės, jos keliasi ir leidžiasi. Pareigūnai atliko matavimus būtent tada, kai kemperis buvo pakilęs, nes jis tą dieną anksti ryte buvo atvažiavęs. Kemperis būna pakilęs, o vėliau nusileidžia. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris užfiksuotas šalia kemperio, stovėjo ilgai. Automobilis stovėjo priekiu atsisukęs į jo kemperio galą. Automobilio priekis yra žemesnis, nes yra sulūžęs, trūkusi spyruoklė, ir nukritęs ant žemės. Nežino techninių dalykų, per kiek laiko kemperis nusileidžia ir pakyla, bet yra toks faktas, jog kemperio aukštis yra kintamas dėl oro pakabos.
Liudytoja I. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su L. S. nėra šeimos nariai, tačiau apie metus laiko gyvena kartu, kartu moka mokesčius. Turbūt yra kaip sugyventiniai. 2019-09-20 vėlai vakare su L. S. važiavo prie sandėlių, nes jis norėjo išbandyti savo sutaisytus pistoletus. Atvažiavo į sandėlių teritoriją ir L. S. nuėjo pažiūrėti ar saugu. Jai buvo šalta, buvo plonai apsirengusi, tai sėdėjo automobilyje, o L. S. sudėjęs butelius šaudė, kol atvažiavo policija. Nežino kiek laiko buvo toje vietoje. Taip pat nežino kiek šovinių iššovė L. S.. Kemperis nuo jų automobilio stovėjimo vietos buvo toli. Kai atvyko policija pradėjo klausinėti ką jie veikia. Po to atėjo vyras, kuris pasakė, kad jis kvietė policiją, kad jie apšaudė jo kemperį. Prašė jų sumokėti jam pinigus. Tiksliai neatsimena, bet lyg prašė sumokėti apie 300 Eur. Vėliau atėjo dar vienas vyras, kuris sakė, kad jį iškvietė tas vyras, kuris iškvietė policiją. Tą dieną vakaras buvo ramus, bet buvo vėsu. L. S. dideliu spinduliu apėjo pažiūrėti ar teritorijoje niekas nevaikšto, kad įsitikinti, kad niekam netrukdys. Stovinčius teritorijoje automobilius jie pravažiavo. Automobiliai stovėjo aikštelėje, ji juos matė. Stovėjo lengvasis automobilis ir kemperis. Matė, kai L. S., apžiūrint teritoriją, buvo prie jų nuėjęs. Tuo metu ji stovėjo prie jų automobilio, o jam grįžus, su juo pastoėjus apie 3 min. įsėdo į automobilį. L. S., priėjęs prie automobilio, į jo vidų nežiūrėjo. Negali pasakyti kokiu atstumu jis buvo nuo automobilio, kai jį apžiūrinėjo, gal 3 m atstumu. Teritorija nebuvo apšviesta. Nebuvo labai sutemę. Ji nešaudė, ginklo rankoje nelaikė. Kodėl nukentėjusysis nurodė, kad ji šaudė, nežino. Negali pasakyti kada L. S. baigė šaudyti. Ginklų buvo du. Kai L. S. šaudė, ji buvo automobilyje. Atvykus policijos pareigūnams niekas nebešaudė, L. S. buvo šalia jos. Prieš atvykstant policijos pareigūnams, ji buvo išlipusi iš automobilio padėti surinkti stiklus. Jai dar sėdint automobilyje ar sakė L. S., kad atvažiuoja automobilis, neatsimena. Negali tiksliai atsiminti ar iš automobilio išlipo dėl atvažiuojančio automobilio. Ji su L. S. nebuvo nuėję apžiūrėti kemperio, nes jiems neleido policijos pareigūnas, liepė būti toje vietoje, kur jie stovėjo.
Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba policijoje tyrėju. Įvykį šiek tiek prisimena, bet asmenį (kaltinamąjį) sunkiai. Tikėtina, kad įvykio vietoje jis turėjo užregistruoti įvykį, priimti pareiškimą ir pradėti tyrimą. Kiek skaitė, tai buvo apšaudytas kemperis. Negali tiksliai pasakyti kokius tiksliai veiksmus jis atliko (duomenys neskelbtini), nes praėjo dveji metai. Apžiūrą atliko kriminalinis ekspertas-vyriausiasis patrulis P. S.. Tai jis turėjo atlikti įvykio vietos matavimus, padaryti fotonuotraukas. Tikriausiai jie buvo dviese. Jis yra dalyvavęs asmuo. Apžiūrėjo įvykio vietą ir viską užfiksavo. Šiuo metu negali pasakyti ką darė P. S., kas fotografavo, kokia liniuote matavo. Po tokio ilgo laikotarpio nieko paaiškinti negali. Pamena, kad juos iškvietė patruliai, atvykę į įvykio vietą, apiforminti įvykio vietą. Tikriausiai jis turėjo bendrauti su nukentėjusiuoju ir įtariamuoju. Nukentėjusysis sakė, kad jis miegojo, kai pradėjo šaudyti į jo kemperį. Nuėjo pažiūrėti į kemperį, matėsi kad buvo šaudoma, rado šratus. Negali pasakyti, kas tuos šratus aptiko. Turėjo juos matyti. Nežino ar jis juos ėmė iš įvykio vietos. Buvo nuėjęs ir prie tos rampos, bet nepamena kas ten buvo. Negali pasakyti ar ten buvo šratų. Be jų dviejų dar įvykio vietoje buvo patruliai. Galėjo būti vyras ir moteris. Atlikti matavimus turėjo P. S., bet jis neatsimena. Nepamena ar P. S. padėjo kas iš patrulių. Jis šnekėjo su nukentėjusiuoju, todėl galėjo nematyti įvykio vietos apžiūros aplinkybių. Negali pasakyti kokiame aukštyje buvo įdaužos kemperyje. Nežino, ar tuo metu šalia buvo kitų automobilių. Negali pasakyti kodėl jie nustatė, kad kemperyje šratų įdaužos.
Liudytojas P. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba policijoje. 2019-09-20 įvykį S. g. kažkiek pamena. Įvykio vietoje apžiūrėjo ir rinko pėdsakus, įrodymus. Į įvykio vietą jis atvyko su A. M.. Jiems atvykus, patruliai nurodė, kad yra tokia situacija. Visada iš pradžių vizualiai apsižiūri, o paskui fotografuoji ir apžiūri, renki daiktinius įrodymus. Kiek pamena kartu dalyvavo A. M. ir nukentėjusysis. Jis su A. M. apžiūri įvykio vietą. Tiksliai negali pasakyti, bet lyg jie atliko matavimus atstumų, kulkų, įdaužų. Nepamena, ar buvo kulkos ar šratai. Atstumus matavo jis, matavo su ištraukiamu metru, rulete. Gali būti, kad apžiūros protokole neįrašė kuo matavo. Niekada nenurodo konkrečiai kokio tipo rulete matuoja. Apžiūros protokole esančioje fotolentelėje Nr. 7 galimai užfiksuota patrulės ranka. Galimai buvo paprašęs jos pagalbos. Patrulė įvykio vietos apžiūroje nedalyvavo, ji tik saugojo įvykio vietą. Nepamena kodėl protokole neparašė, kad įdaužos nuo automobilio galo. Fotolentelėse matosi, kad buvo tamsus paros metas. Neatsimena kodėl neaprašė šalia stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kuris pavaizduotas fotolentelėje Nr. 2. Nuo įvykio praėjo dveji metai, todėl daug ko neprisimena. Iš fotolentelės Nr. 4 matyti, kad lengvasis automobilis stovi prie kemperio nelygiagrečiai. Kemperio galinė dalis laisva. Fotolentelėje Nr. 2 kemperio galas labiau išlindęs, negu lengvojo automobilio. Automobilių jis neperstumdė. Nepamena įvykio vietoje lengvojo automobilio, gal jis atvažiavo vėliau. Nepamena ar pirma fotografavo ir po to surašė protokolą. Gali būti, kad pirma aprašoma įvykio vieta, o vėliau fotografuojama. Negali pasakyti, kodėl tuo metu fotoaparato nustatymuose buvo nustatyti 2017 m. Buvo fotografuota tą patį vakarą. Yra faktas, kad tą vakarą buvo apgadintas kemperis, todėl nesvarbu kas su juo galėjo būti po kelių dienų. Įdaužos kemperyje buvo matyti galinėje dalyje, kur išlindusi iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio vietoje A. M. nuolat jo nestebėjo, pastarasis bendravo, ėjo su nukentėjusiuoju.
Liudytoja G. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate vyriausiąja patrule. Visų įvykio aplinkybių neprisimena. Šiuo metu kaltinamojo gatvėje nepažintu. Pamena, kad atvyko į įvykio vietą, buvo vaikinas su mergina. Rado šratinį daiktą panašų į ginklą. Buvo nukentėjusysis. Galimai buvo apšaudytas namelis ant ratų. Atvyko jų ekipažas, nežino du ar trys, ir iškviestas ekspertas. Įvykio vietoje vertino situaciją, nustatė asmenybes asmenų ir iškvietė ekspertą, kad apžiūrėtų įvykio vietą. Nepamena ar ji apklausinėjo asmenis. Ekspertui gal ir padėjo pašviesdama, nes buvo tamsu. Švietė nešiojamu prožektoriumi. Ekspertas naudojo matavimams skirtas technines priemones. Kokias tas priemones pasakyti negali. Faktas, kad atvažiavęs ekspertas apžiūri įvykio vietą, matuojasi, fiksuoja kažkokius sugadinimus ar dar kažką. Jei gerai pamena, tai buvo paimti šratinukai, rasti prie namelio, ir buvo fotografuota. Matė kemperio įlenkimus, bet ar tai nuo šratukų - ji nežino. Gali būti, kad įlenkimus parodė nukentėjusysis. Vizualiai matėsi. Negali įvardinti kur ir kiek jų buvo. Kiek pamena, įlenkimai buvo galinėje kemperio dalyje, šono galinė dalis. Kuri pusė – kairė ar dešinė – pasakyti negali. Kiek pamena, prie kemperio, apžiūros metu, kaltinamasis nebuvo priėjęs. Jis teigė, kad į kemperį nešaudė, o šaudė į pastatytus butelius, priešinga kemperio puse. Įvykio vietoje paėmė vieną ginklą. Atsimena, kad buvo vienas ginklas. Kas iš pareigūnų jį paėmė, pasakyti negali, kaip negali pasakyti ar jie jį pakavo, ar ekspertas. Neatsimena ir iš kur tą ginklą paėmė. Negali įvardinti kas atliko dalinę asmens apžiūrą. Nukentėjęs sakė, kad išgirdo atsimušančius šratukus į kemperį ir tiesiog išlindo ir šaukė, ar paklausė, to žmogaus ką jis daro. Nukentėjusysis miegojo tame kemperyje ir išgirdo kaip į tą kempterį šaudoma. Ką pasakojo kartu buvusi mergina, ji neatsimena. Kiek pamena, vakaras buvo ramus, tamsus paros metas. Įvykio vietoje nukentėjusysis, kiek pamena, sakė, kad šaudė vienas. Pareigūno P. S., nežino. Fotonuotraukoje Nr. 7 galėjo būti ir jos ranka. Vadinas laikė ne tik prožektorių, bet ir liniuotę. Negali pasakyti kiek dažnai taip būna, kad neįtraukia į apžiūros protokolo dalyvių sąrašą.
Liudytojas A. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šiuo momentu dirba „(duomenys neskelbtini)“ serviso meistru. 2019 m. dirbo draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ žalų vertintoju. Žalos sąmatą galėjo sudaryti ir klientui prašant. Parodžius sudarytą sąmatą paaiškino, kad į jį kreipėsi asmuo, prašydamas įvertinti padarytos žalos dydį, nes buvo sugadintas jam priklausantis turtas. Pateikė telefone darytas nuotraukas. Kam, kur ir kodėl jam to reikia, jis neklausė. Kemperio neapžiūrėjo, sąmatą darė tik pagal nuotraukas. Žalaos paskaičiavimo programa neturi automobilio kemperio, tad buvo stengtąsi, kad atitiktų automobilio plotas. Buvo vertinamas autobusiukas, nes jo šoninį plotą atitiktų kemperio šoninis plotas. Paskaičiavo, nuotraukose matėsi nežymūs įlenkimai. Numatomas tik remontinis dažymas, kas sąmatoje ir yra padaryta. Kadangi autobusas dalinasi pagal šonines – iš kelių statramsčių, todėl išskirstytas dalimis. Paskaičiuotas visas kemperio šonas, išskyrus priekines duris. Remontui skaičiuojamas visas šonas, o ne gabaliukai, kurie apgadinti. Dažosi visa šoninė kemperio dalis, kuri skirtoma į kelias dalis. Nuotraukose matėsi įlenkimai, kurių pašalinti nedažant neįmanoma, nebent naudoti bedažį lyginimą. Klientas paprašė kiek kainuos remontas ir viskas. Įlenkimai yra tam tikrame plote. Klientas paklausė kiek kainuos jam nudažyti, jis ir paskaičiavo. Jei būtų klausęs kiek kainuos bedažis tvarkymas, tai kas kita. Tai sąmata, o ne sąskaita-faktūra. Servisas būtų paskaičiavęs faktinį remontą. Jo yra atliktas teorinis paskaičiavimas. Atliekant faktinį skaičiavimą jis pats būtų apžiūrėjęs ir matavęs. Yra bedažis pažeidimų lyginimas. Tai remontinė technologija, kai ištempiama tam tikrais įrankiais, tačiau turi būti nepažeista dažų struktūra. Bedažio remonto jie neskaičiuoja. Kaina priklauso nuo pažeistų taškų kiekio. Tai yra pigesnis remontas. Už vieną duobelę mokama nuo 15 iki 30 Eur. Iš nuotraukų dažų pažeidimų nematė.
Specialistas P. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino pateiktą išvadą ir paaiškino, kad vienas ginklas, kuris buvo pateiktas tyrimui, yra D kategorijos, kuriam leidimo nereikia, o kitas ginklas net nėra priskirtas prie šaunamųjų ginklų, jis skirtas pramoginiam naudojimui. Kiek gali skristi tokio pobūdžio (plastikiniai) šratai šaudant tiesiogiai į objektą priklauso nuo tam tikrų sąlygų. Šaudant į ant rampos sustatytus butelius iš tyrimui pateiktų ginklų, dėl jų nedidelės galios atsitrenkę šratai į butelius ar rampą 46 metrų iki kemperio „F. D.“ nuskrieti negalėjo, tačiau šaudant nuo šaudymo vietos, esant idealioms sąlygoms, šaudant tiesiai į objektą tam tikru kampu - 45 laipsnių kampu ar mažesniu, yra tikimybė, kad šratai gali nuskrieti 46 metrus. Taip pat priklauso ir nuo dujų talpos, jei nauja, tai gali ir toliau nuskristi. Iššovus 9 šovinius su plastikiniais 6 mm šratais ir pasibaigus dujoms, daugiau nei dvigubai sumažėja skriejimo atstumas. Į apkabą su eurosoftiniu dujų balionėliu telpa 24 šratai. Su tokiu spaudimu, kai dujų likę tik trečdalis, galėjo skristi iki 30 metrų. Tačiau tai priklauso nuo oro sąlygų, kokiu kampu šauta. Šaudant tiesiogiai gal ir galėjo nuskrieti 40 metrų. Tačiau, kaip minėjo, viskas priklauso nuo pirmiau paminėtų sąlygų. Priklauso ir koks vėjas buvo – priešpriešinis ar pavėjui. Šaudant iš tam tikro atstumo, darant prielaidą, kad dujų balionėlis buvo apytuštis, šratai padaryti tokius kemperio pažeidimus galėjo. Pagal fotolentelėse matomus pažeidimus, tai turėtų būti tiesioginis pažeidimas. Šratai yra labai lengvi, tai jų skriejimą labai įtakoja oro sąlygos. Žiūrint į apžiūros protokole esančią fotolentelę Nr. 4, įvertinus tai, kaip sako kaltinamasis, kad vėjas, stovint į rampą, jam buvo iš kairės pusės, tai yra atsisukus ir žiūrint tiesiogiai į kemperį - iš dešinės, logiška, kad šratai galėjo nuskrieti nekliudydami lengvojo automobilio, atsitrenkti į kemperį ir nukristi toje vietoje, kaip pavaizduota fotolentelėje. Negali tiksliai pasakyti kiek dujų reikia vienai apkabai. Jis išnaudojo 20 šratų. Galėjo iššaudyti tokį kiekį su tuo pačiu balionėliu, nors jau ir buvo išauti, kaip sako kaltinamasis, 9 šratai. Netvirtina, kad su vienu balionėliu galima iššaudyti tik vieną apkabą. Su vienu balionėliu galima iššaudyti ir daugiau. Specialisto išvadoje, tyrimo metu, nors nėra parašyta, tikriausiai buvo naudojami tie patys, tyrimui pateikti, ginklai. Jei tyrimo metu naudoja savo, tai parašo. Jei veikiantis ginklas, tai tyrimo metu naudojamas tas dujų balionėlis, kuris pateiktas. Jei tyrimo metu naudoja savo, tai išvadoje nurodo, kad tyrimas buvo atliekamas su savu balionėliu, ar su tuo pačiu balionėliu, tačiau jį papildant. Ginklą naudoja tokioje būklėje, kurioje jis pateiktas.
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius tyrimui pateikė 2019-09-20 22.11 val. užfiksuotą pranešimą iš telefono be SIM kortelės bei 2019-09-20 22.18 val. užfiksuotą pranešimą iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip nustatyta tyrimo metu, naudojasi V. Č. (t. 1, b. l. 88). Pranešimai aprašyti 2020-02-11 apžiūros protokole. Pirmajame garso įraše 2019_09_20_22-11-30_25.02 fiksuota, kaip vyras nurodė, kad jis yra praeivis, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, privažiavo mašinų, jauni įtartini, kad išgėrę išsitraukė bonkių, pridaužė, gal gali koks ekipažas privažiuoti. Operatorei pasiteiravus vardo ir pavardės, vyras nurodė, kad jis anonimas. Antrajame garso įraše 2019_09_20_22-18-18_25.03 fiksuota, kaip vyras nurodė, kad kviečia ekipažą į (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Operatorei pasitikslinus ar iš to paties numerio skambina, vyras atsakė, kad iš to paties ir nurodė, kad jaunuoliai šaudo iš orinio šautuvo, jis sėdi mašinoje ir mašiną apšaudė. Jis sėdi kemperiuke ir ką tik į jo mašiną šaudė, baisu išeiti. Vyras prisistatė V. Č. (t. 1, b. l. 89-90).
Įvykio vietos - (duomenys neskelbtini), Klaipėda - apžiūros metu priėjus prie sandėlių priekiu į vakarų pusę stovinčio turistinio automobilio - kemperio „F. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės šono, arčiau galinės jo dalies, nuo žemės 130-145 cm aukštyje aptiktos šešios įdaužos. Automobilio kairėje pusėje, nuo galinio rato 50 cm atstumu aptikti keturi baltos spalvos plastmasiniai šratai. Nuo automobilio „F. D.“ į pietinę pusę 46 m atstumu, prie sandėlio, ant betoninės rampos aptikti apdaužyti stikliniai buteliai, o ant žemės aptiktos butelių šukės. Ant betoninės rampos šalia apdaužytų butelių aptikti du baltos spalvos plastmasiniai šratai. Įvykio vieta aprašyta 2019-09-20 - 2019-09-21 įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 35-36, 38-41).
Įvykio vietoje L. S. tyrimui pateikė pneumatinį ginklą „HR USP“ Nr. 18G05764, pneumatinį ginklą „STI LAWMAN“ Nr. 18G00111 bei penkias pakuotes šratų (t. 1, b. l. 59-61).
2019-11-06 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1.1. Pateiktas tirti pistoletas, paimtas 2019-09-20 (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra pneumatinis pramoninė gamybos 4,5 mm kalibro „HK USP“ modelio pistoletas Nr. 18G05764, skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro šratais. Pistoletas yra nešaunamasis „D“ kategorijos ginklas. Pistoletas šaudyti tinkamas; 1.2. Pateiktas tirti pistoletas, paimtas 2019-09-20 (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra pramoninės gamybos 6 mm kalibro „ASG Sti Lawman“ airsoft pistoletas Nr. 18G00111, skirtas šaudyti 6 mm kalibro plastmasiniais šratais. Tokie pistoletai skirti pramoginiam šaudymui ir dėl nedidelės kinetinės energijos prie nešaunamųjų ar šaunamųjų ginklų nepriskiriami. Pistoletas šaudymui tinkamas; 2.1. pateikti tirti šratai (baltos spalvos, rasti pistoleto dėtuvėje bei L. S. pateiktuose pakuotėse), paimti 2019-09-20 (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra pramoninės gamybos 6 mm kalibro šratai. Šratai nėra šaudmenys. Tokie šratai skirti 6 mm kalibro įvairių modelių „Airsoft“ tipo ginklams. Šratai šaudyti tinkami; 2.2. Pateikti tirti šratai (pilkos spalvos metalo, rasti pistoleto dėtuvėje bei L. S. pateiktuose pakuotėse), paimti 2019-09-20 (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro šratai. Šratai nėra šaudmenys. Tokie šratai skirti 4,5 mm kalibro įvairių modelių pneumatiniams ginklams. Šratai skirti „C“ ir „D“ kategorijų nešaunamiesiems ginklams. Šratai šaudyti tinkami. (t. 1, b. l. 66-71)
Ikiteisminio tyrimo metu specialistas P. Š., turintis ginklų, šaudmenų ir jų dalių kvalifikaciją, paaiškino, kad vizualiai apžiūrėjus 2019-09-20 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėda, prie kemperio „F. D.“ rastus ir paimtus 4 šratus, kurie supakuoti popieriniame voke Nr. 1, jie vizualiai atitinka pagal spalvą, medžiagą, formą ir dydį kaip ir tyrimui prie 2019-11-06 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti iš L. S. paimti šratai. Šaudant į ant rampos sustatytus butelius iš ginklų specialisto išvados 1 ir 2 paveikslėliai, dėl ginklų nedidelės galios atsitrenkę šratai į butelius ar rampą 46 m iki automobilio „F. D.“ nuskristi negalėjo. (t. 1, b. l. 81)
Iš akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo V. Č. ir kaltinamojo L. S. matyti, kad savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, V. Č. patvirtino ir akistatos su L. S. metu, tačiau šis su jais nesutiko, kategoriškai tvirtindamas, kad į kemperį nešaudė (t. 1, b. l. 126-128).
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas. BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi, vandališkais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-134/2014). Nors BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltinamojo (-ųjų) veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnyje, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009, 2K-25/2013).
Kaltinamasis L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme neigė 2019-09-20 įvykdęs nusikaltimą, tačiau neneigė, kad jis, atvykęs į Klaipėdoje, S. gatvėje esančią teritoriją, šaudė, tačiau jo tvirtinimu, šaudė tik į ant rampos paties sustatytus stiklinius butelius, kategoriškai neigdamas, kad šaudė ir į teritorijoje buvusius automobilius. Nurodė, kad jis negali paaiškinti, kaip prie kemperio galėjo atsirasti šratai. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Šią kaltinamojo poziciją paneigia baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.
Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vietos - (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apžiūros metu prie turistinio automobilio - kemperio „F. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo aptikti keturi baltos spalvos plastmasiniai šratai, automobilio kairės pusės šone, arčiau galinės jo dalies, aptiktos šešios įdaužos. Ant betoninės rampos šalia apdaužytų butelių aptikti du baltos spalvos plastmasiniai šratai. Įvykio vietoje kaltinamasis L. S. pareigūnams pateikė du ginklus bei penkias pakuotes šratų. Pagal specialisto išvadą, pateiktame ginkle buvo baltos spalvos šratai. Ikiteisminio tyrimo metu specialistas P. Š. paaiškino, kad vizualiai apžiūrėjus 2019-09-20 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėda, prie kemperio „F. D.“ rastus ir paimtus 4 šratus, jie pagal spalvą, medžiagą, formą ir dydį vizualiai atitinka iš L. S. paimtus šratus. Šaudant į ant rampos sustatytus butelius tyrimui pateiktais ginklais, dėl jų nedidelės galios atsitrenkę šratai į butelius ar rampą 46 metrų iki kemperio „F. D.“ nuskrieti negalėjo. Tačiau, teismo posėdžio metu specialistas, gynėjui užduodant klausimus ar kaltinamasis galėjo pataikyti į kemperį 46 metrų atstumu ir nekliudyti šalia stovėjusio lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, paaiškino, kad priklausomai nuo oro sąlygų gal ir galėjo pataikyti iš 46 metrų atstumo ir logiška, jei, pagal kaltinamojo parodymus, vėjas pūtė iš dešinės, šratai galėjo nuskrieti nekliudydami minėto lengvojo automobilio. Taigi, vertinant specialisto išvadą ir ją pateikusio specialisto P. Š. paaiškinimus teismo posėdžio metu, kritiškai vertintini kaltinamojo teiginiai, kad neva baltais šratais iššovė apie 9-10 kartų, nes baigėsi dujos. Tuo tarpu, tyrimo metu, ką ir patvirtino specialistas, buvo naudojama ta pati dujų talpa, kuri ir buvo paimta įvykio vietoje. Todėl nekyla abejonių, kad talpoje buvo pakankamai dujų, jog būtų galima šauti pilna galia.
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, galima daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis L. S. šaudė ir į įvykio vietoje buvusį kemperį, ko pasėkoje pėdsakai - ne tik įdaužos kemperyje, bet ir baltos spalvos šratai, buvo aptikti prie kemperio. Taip pat, tokias išvadas pagrindžia ir paties nukentėjusiojo V. Č. parodymai bei pranešimo Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) turinys. Iš pranešimo BPC turinio matyti, kad 2019-09-20 22.11 val. BPC užfiksuotas V. Č. pranešimas, jog jaunuoliai šaudo iš orinio ginklo, jis sėdi kemperiuke ir ką tik į jo mašiną šaudė, baisu išeiti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. Č. patvirtino, kaip matė, jog iš atvykusio automobilio išlipo du asmenys – vaikinas ir mergina, išsitraukė iš bagažinės butelius, sudėjo juos ant rampos ir abu šaudė, o tada, staiga pasisukęs į kemperį, apie 10 kartų, šovė į jį vaikinas. Pasijuto nesaugiai, išsigando, todėl dar kartą skambino į BPC. Atvykus policijos pareigūnams pamatė, kad ant jo kemperio šono buvo įlenkimai. Dėl įvykio patyrė didelį susijaudinimą, baimę, kad neperšautų. Savo parodymus nukentėjusysis tvirtino ir akistatos su L. S. metu. Pažymėtina ir tai, kaip matyti iš liudytojos pareigūnės G. R. parodymų, nukentėjusysis tas pačias aplinkybes pasakojo ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams.
Be to, vertinant įvykio vietoje fiksuotas aplinkybes, nepaisant gynybos siekio jas sumenkinti, teismui nekyla abejonių, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai A. M. ir P. S., kurie buvo apklausti teisme, rinko duomenis dėl įvykio, vienas kitam padėjo pasitelkdami ir patrulius, dėl ko fotonuotraukoje, laikant liniuotę, fiksuota galimai vyr. patrulės G. R. ranka, nepaisant to, kad pastaroji į apžiūroje dalyvavusių asmenų sąrašą įtraukta nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu apklausti kaltinamasis ir nukentėjusysis tvirtino, kad įvykio vietoje darbavosi pareigūnai, tad nekyla abejonių, kad duomenys (darytos fotolentelės, atlikti matavimai, surašytas apžiūros protokolas) fiksuoti būtent operatyvaus reagavimo įvykio metu, o ne po tam tikro laiko, kaip tai darė pats kaltinamasis, atvykęs į įvykio vietą ir matavęs, fotografavęs kemperį.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisme apklausta liudytoja I. J. parodė, kad ji yra kaltinamojo L. S. draugė, jie kartu gyvena, veda bendra ūkį, todėl šios liudytojos duoti parodymai vertintini kritiškai. Teismo manymu, liudytoja I. J. gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi, padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, nutylėdama tam tikras įvykio aplinkybes ir net tą faktą, apie kurį tapo žinoma teisminio proceso metu, kad galimai ir ji pati šaudė į butelius. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. J. nurodė, kad L. S., kol jis šaudė į butelius, laukė automobilyje. Tikino, kad L. S. šaudė tik į butelius, iššovė kelis kartus, tačiau kiek kartų šovė ir kiek butelių buvo nežino, neskaičiavo. Tad besąlygiškai tikėti šios liudytojos parodymais negalima. Kaip ji pati patvirtino, atvykus pareigūnams, prie jų priėjo ir nepažįstamas vyras, kuris teigė, jog L. S. į jį šaudė, šaudė į jo kemperį, prašė sumokėti apie 300 Eur ir pareiškimo nerašys. Įvertinus teisme ištirtus įrodymus, matyti, kad viso proceso metu nukentėjusysis, nurodydamas įvykio aplinkybes buvo nuoseklus, jo parodymus pagrindžia ir įvykio vietoje fiksuotos bei specialistų konstatuotos aplinkybės.
Aukščiau paminėtos aplinkybės, t. y. nukentėjusiojo, liudytojų A. M., P. S. G. R. parodymai, specialisto išvada ir specialisto P. Š. teismui duoti paaiškinimai, kurie sutampa tarpusavyje ir vieni kitiems neprieštarauja, kita rašytinė byloes medžiaga, leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinime įvardintu laiku ir vietoje ne mažiau kaip 15 kartų į V. Č. kemperio „F. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiąją pusę šovė būtent kaltinamasis.
Taigi minėtų įrodymų visumos analizė leidžia teismui teigti, kad būtent L. S. 2019-09-20, apie 22:15 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pneumatiniu pistoletu „HK USP“ ir pistoletu „ASG Sti Lawman airsoft“ tyčia šaudė į butelius bei ne mažiau kaip 15 kartų šovė į V. Č. kemperio „F. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiąją pusę, taip sugadindamas 466,91 Eur vertės kemperį. Tokiu būdu L. S. įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkas patirs žalą, ir šių padarinių norėjo, todėl L. S. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, L. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
II. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
L. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai - šaudydamas pistoletais, sugadino svetimą turtą ir tokiu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, nevedęs, nedirba, tarnauja, nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino.
Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti L. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Siekiant padėti kaltinamajam L. S. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo su bausme jam skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 3 punkte numatyti įpareigojimas bei uždraudimas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 138-139), naikintina pradėjus bausmės vykdymą.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Č. pateikė civilinį ieškinį dėl 466 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 53, 54, 55). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė civilinį ieškinį.
Teismas pažymi, jog aukščiau aptartais įrodymais šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. S. pažeisdamas viešąją tvarką, šaudydamas pistoletais, sugadino svetimą V. Č. priklausantį turtą. Žala įvertinta 466 Eur (t. 1, b. l. 53). Taigi, nukentėjusysis V. Č. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė 466 Eur turtinę žalą, kuri iki šiol nėra atlyginta, todėl ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietoje rasti ir paimti šeši baltos spalvos plastikiniai šratai, supakuoti į popierinius vokus, pažymėtus Nr. 1 ir Nr. 2, pneumatinis pistoletas „HK USP“ Nr. 18G05764, kuris supakuotas į paketą Nr. 510395, pistoletas „ASG Sti Lawman airsoft“ Nr. 18G00111, kuris supakuotas į paketą Nr. 51395, ir 5 pakuotės šratų, kurios supakuotos į paketą Nr. 510394, perduoti saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų sandėlį (t. 1, b. l. 43-46, 72-76), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini sunaikinti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui; CD-R skaitmeninės laikmenos su įvykio vietos vaizdo nuotraukomis, Bendrojo pagalbos centro pateiktais pranešimais (2 vnt.) ir DVD+R skaitmeninė laikmena, kurią teismui pateikė kaltinamasis ir jo gynėjas, su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu (1 vnt.), esančios baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais,
nusprendžia:
L. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir jam skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą ir per visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant turėti, naudotis, įgyti ir saugoti šaunamuosius bei nešaunamuosius ginklus ir šaudmenis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Nukentėjusiojo V. Č. (V. Č.) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jo naudai iš L. S. priteisti 466 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietoje rastus ir paimtus šešis baltos spalvos plastikinius šratus, supakuotus į popierinius vokus, pažymėtus Nr. 1 ir Nr. 2, pneumatinį pistoletą „HK USP“ Nr. 18G05764, kuris supakuotas į paketą Nr. 510395, pistoletą „ASG Sti Lawman airsoft“ Nr. 18G00111, kuris supakuotas į paketą Nr. 51395, ir 5 pakuotes šratų, kurios supakuotos į paketą Nr. 510394, perduoti saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų sandėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti sunaikinti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui; skaitmenines laikmenas (2 vnt. CD-R, 1 vnt. DVD+R), esančias baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.