- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-06
- Bylos Nr.
- 2-6531-642/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04230-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- B. Ž.
- Advokatai
- Alvydas Buta, Valentinas Januškevičius
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei ir Jolitai Jurgaitytei, dalyvaujant ieškovei A. M., ieškovės atstovui advokatui Valentinui Januškevičiui, atsakovės atstovui advokatui Alvydui Butai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovei B. Ž. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės 2000,00 Lt skolą; 2) priteisti iš atsakovės 8580,00 Lt palūkanų; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1999 m. lapkričio 8 d. atsakovė pasiskolino iš ieškovės 2000,00 Lt su 3 procentų palūkanomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo paskolintos sumos, tai sudaro 60,00 Lt per mėnesį. Paskolintą sumą atsakovė buvo įsipareigojusi grąžinti iki 2000 m. gegužės 8 d. Gavusi paskolą, atsakovė pasirašė paskolos raštelį. Atsakovė ieškovei pinigų negrąžino, į raginimus grąžinti skolą nereagavo, po kurio laiko pradėjo slapstytis. Praleistas terminas grąžinti skolą sudaro 143 mėnesius nuo 2000 metų gegužės mėnesio. Skaičiuojant nuo negrąžintos sumos, t.y. 2000 Lt palūkanų suma sudaro 8580,00 Lt. Taigi bendra skola yra 10580,00 Lt. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Valentinas Januškevičius nurodė, kad atsakovė neneigia pasiėmusi paskolą iš ieškovės, tačiau nėra duomenų įrodančių, kad skolininkė paskolą grąžino. Mano, kad šioje byloje yra įrodyta, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę prašydama grąžinti paskolą, tačiau skolininkė to nepadarė, todėl laikyti, kad buvo praleistas paskolos grąžinimo, ieškinio senaties terminas, nėra pagrindo.
Atsakovė B. Ž. su ieškiniu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (b.l. 47). Nurodė, kad 1999 m. lapkričio 8 d. pusės metų laikotarpiui iki 2000 m. gegužės 8 d. ieškovė paskolino atsakovei 2000,00 Lt. Ieškinyje nurodytą 2000,00 Lt paskolą atsakovė ieškovei grąžino net nepraleidusi paskolos raštelyje nurodyto skolos grąžinimo termino. Grąžinus skolą, ieškovė parašė pakvitavimą, kuris liko pas atsakovę. Šį pakvitavimą atsakovė saugojo iki 2011 metų, kol tvarkydama namie kitus dokumentus ir tarp jų radusi minėtą pakvitavimą, jį išmetė, nes nemanė, kad praėjus nuo įvykių daugiau nei 10 metų, jis gali būti reikalingas. Nurodė, kad ieškovė meluoja teigdama, kad kreipėsi dėl skolos gražinimo į atsakovę, ieškovė elgiasi nesąžiningai siekdama atgauti tą pačią skolą antrą kartą. Pažymi, kad ieškovė neva apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2000 m. gegužės 9 d., ieškinį pareiškė tik 2012 m. balandžio 2 d., tokiu būdu terminas ieškiniui pareikšti baigėsi 2010 m. gegužės 9 d., todėl atsakovė prašo teismo taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atmesti tiek dėl senaties termino praleidimo tiek dėl ieškinio nepagrįstumo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Alvydas Buta nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovė neginčija, kad jai buvo paskolinti pinigai, tačiau su kitomis aplinkybėmis atsakovė nesutinka ir teigia, kad pinigus ieškovei grąžino, kaip buvo numatyta paskolos raštelyje.
Liudytoja S. D. nesulaukusi apklausos iš teismo išvyko. Jos apklausti teismui nepavyko. Atsakovė B. Ž. į teismo posėdį neatvyko, teismo posėdyje ją atstovauja advokatas Alvydas Buta.
1998 m. lapkričio 8 d. atsakovė B. Ž. pasirašė paskolos raštelį, patvirtindama, kad pasiskolino iš A. M. 2000,00 Lt su 3 procentų mėnesinėmis palūkanomis, kuriuo įsipareigojo skolą grąžinti 2000 m. gegužės 8 d. (b.l. 6).
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 2000,00 Lt skolos, 8580,00 Lt palūkanų ir atsakovės reikalavimo taikyti ieškinio senatį
Atsakovės prašymu, spręstinas klausimas, ar ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 85 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis).
Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą bendras ieškinio senaties terminas buvo trys metai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senatis prasidėjo (sekančią dieną) atsakovei negrąžinus paskolos sutartyje numatytu laiku – 2000 m. gegužės 9 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.118 straipsnio 1 dalis), vadinasi, senatis turėjo pasibaigti po trejų metų, t.y. 2003 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo tvarką nustačiusiame 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyti ieškinio senaties terminai (tiek ilgesni, tiek trumpesni už numatytus 1964 m. Civiliniame kodekse arba kituose iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusiuose įstatymuose) gali būti taikomi tik su sąlyga, kad ieškinio senaties terminų eiga nepasibaigė iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo. Nustatyta, kad anksčiau galiojusiame civiliniame kodekse nustatytas trijų metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje prasidėjo 2000 m. gegužės 9 d. ir nepasibaigė iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad jeigu asmuo, žinodamas apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipia į skolininką arba nereiškia jam ieškinio teisme, tai skolininkas gali tikėtis, kad paskolos davėjas atsisako skolos arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Tačiau tais atvejais, kai skolos davėjas aktyviais ir teisėtais veiksmais per visą ieškinio senaties laiką, taip pat praėjus senaties terminui, iki pat bylos iškėlimo teisme siekė atgauti paskolintus skolininkui pinigus, o skolininkas per visą tą laiką skolą pripažino ir vis žadėjo ją grąžinti, tai skolininkui nebuvo pagrindo tikėtis, kad paskolos davėjas atsisako savo teisės į pinigų susigrąžinimą, o paskolos davėjui buvo pagrindas manyti, kad jo teisės pažeidimas bus pašalintas skolininko gera valia. Skolininko veiksmai, kaip žadėjimas grąžinti skolą, laikomi patvirtinančiais skolos pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties termino eigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalis). Nors ieškovė patikslintame ieškinyje ir nurodė, kad ne kartą kreipėsi į atsakovę siekdama susigrąžinti 2000 Lt, tačiau šios aplinkybės neįrodė. Ieškovė taip pat neįrodė, jog atsakovė B. Ž. savo veiksmais (pvz., žadėjimu grąžinti paskolą gera valia ir pan.) nutraukė ieškinio senatį. Atsakovė ieškinyje kaip tik pažymėjo, kad paskolą ieškovei grąžino, tai patvirtino ir jos atstovas teismo posėdžio metu. Ieškovės paaiškinimai dėl bendravimo su atsakove taip pat yra prieštaringi. Patikslintame ieškinyje ji nurodė, kad atsakovė po kurio laiko pradėjo slapstytis ir dabar visiškai negali su ja susiekti, tuo tarpu teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad skambindavo atsakovei prašydama grąžinti skolą, kalbėjo su atsakove pieš 2012 Naujuosius metus, kas įrodo, jog ieškovė pripažįsta, kad bendravo su atsakove, atsakovė nuo ieškovės nesislapstė. Kaip nurodė atsakovė, pakvitavimas dėl paskolos grąžinimo ieškovei yra sunaikintas, todėl atsakovė negali įrodyti, kad skolą ieškovei grąžino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškinio senatis prasidėjo, pasak ieškovės, atsakovei negrąžinus paskolos sutartyje numatytu laiku (2000 m. gegužės 9 d.) ir baigėsi po 10 metų, t.y. 2010 m. gegužės 9 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškovė reikalavimą dėl paskolos priteisimo pareiškė 2012 m. balandžio 10 d., akivaizdžiai pasibaigus 10 metų ieškinio senaties terminui. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė nuo 2000 m. gegužės 9 d. kreipėsi į atsakovę dėl skolos grąžinimo, o nenustačius tokių aplinkybių, negali būti kvalifikuotas pagrindas pripažinti, kad ieškinio senaties eiga buvo nutrūkusi ir prasidėjo iš naujo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės A. M. reikalavimai yra atmestini (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, atsakovei iš ieškovės priteistina 1500,00 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsni). Ieškovė pateikdama teismui ieškinį sumokėjo 100,00 Lt žyminio mokesčio, teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą nutarė tenkinti ieškovės prašymą ir atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo (b.l. 42). Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, iš ieškovės valstybei priteistina likusi 217,00 Lt žyminio mokesčio dalis (ieškinio suma 10580,00 Lt × 3% = 317,00 Lt suapvalinus, 100,00 Lt ieškovė buvo sumokėjusi pateikdama teismui ieškinį, likusi nesumokėta žyminio mokesčio suma – 217,00 Lt).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovei B. Ž. dėl skolos priteisimo.
Priteisti iš ieškovės A. M. 1500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei B. Ž..
Priteisti iš ieškovės A. M. 217,00 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.