Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-370-1035/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-27
Bylos Nr.
1-370-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50894-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-370-1035/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50894-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei,kaltinamajam A. L.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir tęsti mokslus;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val. ir tęsti mokslus;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 6 MGL dydžio bauda;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2016 m. spalio 29 d., apie 00.56 val., viešoje vietoje – kieme Vilniuje, A. Vivulskio g. 18, būdamas neblaivus (nustatytas 2,23 promilių girtumo laipsnis), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. be jokios pateisinamos priežasties, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, priėjęs prie A. E., sėdėjusio ant rampos, jam tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, taip A. E. padarė abiejų lūpų gleivinių kraujosruvas su nubrozdinimais, tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. E. nežymiai sutrikdė sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką. Šiais veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. L. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad tamsiu paros metu su draugu ėjo iš naktinio baro. Šalia gyvenamojo namo Vivulskio g. pamatė ant rampos sėdintį nukentėjusįjį su mergina, paprašė cigaretės, tačiau nukentėjusysis jam kažką įžūliai atsakė. Įspėjo nukentėjusįjį, kad taip nedarytų. Nukentėjusiajam dar kažką pasakius, sudavė jam kumščiu į veido sritį. Blogai vertina savo elgesį, gailisi. Tą vakarą buvo daug išgėręs. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. E. parodė, kad 2016 m. spalio 29 d., apie 00.53 val., jis su drauge L. sėdėjo ant rampos, esančios prie pastato Vilniuje, A. Vivulskio g. 18. Pro šalį ėję du vyrai priėjo prie jų. Jie atrodė neblaivūs, kadangi ėjo svirduliuodami. Užkalbino ir paprašė parūkyti. Jis su drauge atsakė, kad nerūko ir cigarečių neturi. Po to dar kartą pakartojo, kad jie nerūko ir tuomet, kai atrodė, kad vyrai ketina nueiti, vienas iš jų sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu jam į veidą. Pajuto fizinį skausmą, galvos apsvaigimą, plyšo lūpos (b. l. 12).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. G. parodė, kad 2016 m. spalio 29 d., apie 00.53 val. kartu su draugu A. E. sėdėjo ant rampos prie namo Vilniuje, A. Vivulskio g. 18. Pro šalį ėję du vaikinai priėjo prie jų. Abu vaikinai buvo neblaivūs, nes svirduliavo. Jie paprašė parūkyti, ji su draugu atsakė, kad nerūko ir cigarečių neturi. Po kelių sekundžių A. E. dar kartą atsakė, kad nerūko. Tada vaikinai pasuko eiti atgal, bet vienas iš jų, priėjęs arčiau, A. E. vieną kartą kumščiu sudavė smūgį į veido sritį, pataikė į lūpas (b. l. 22–23).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. parodė, kad 2016 m. spalio 29 d., apie 00.30 val., patruliuodamas gavo pranešimą, kad Vilniuje, Vytenio g. 9, pranešėją sumušė nepažįstami asmenys ir pasišalino per kiemus neaiškia kryptimi. Netoli pastato Vilniuje, Savanorių pr. 1, pastebėjo du vaikinus pagal nurodytus požymius. Privažiavus prie jų, pastebėjo, kad abu asmenys neblaivūs ir atitiko jų drabužių apibūdinimai, todėl patrulis AP-1729 atvežė nukentėjusįjį asmenį atpažinti sulaikytus asmenis, kurie galimai jį užpuolė kieme ir sumušė. Nukentėjusysis atpažino jį sumušusį asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. L. (b. l. 25).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. D. davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas D. M. (b. l. 28).

Iš 2016 m. spalio 29 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016 m. spalio 29 d., apie 00.56 val., gatvėje prie pastato Vilniuje, A. Vivulskio g. 18, draugės L. akivaizdoje iš chuliganiškų paskatų A. E. užpuolė ir sumušė nepažįstamas vyras. Greitoji medicininė pagalba nustatė lūpų sumušimą (b. l. 6).

Iš 2016 m. spalio 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas neįgaliesiems skirtas pakilimas laiptais Vilniuje, A. Vivulskio g. 18 (b. l. 8–10).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 31 d. specialisto išvados Nr. G 3313/2016(01) matyti, kad A. E. nustatytos abiejų lūpų gleivinių kraujosruvos su nubrozdinimais, padarytos mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. spalio 29 d.); sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 17).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2016 m. spalio 29 d. 01.00 val. užregistruotas įvykis, jog pranešėją ką tik užpuolė ir sumušė du vyrai, pranešėjas juos dar mato (b. l. 68).

Iš 2016 m. spalio 29 d. alkotesterio pažymos matyti, kad A. L. 2016 m. spalio 29 d. 01.19 val. nustatytas 2,23 promilių girtumo laipsnis (b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai; be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Kaltinamasis apklausiamas teisme parodė, kad viešoje vietoje sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo A. E. ir liudytojų D. M., J. D. ir L. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkrimuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai (protokolas-pareiškimas, apžiūros protokolas, specialisto išvada).

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. L., 2016 m. spalio 29 d., apie 00.56 val., viešoje vietoje – kieme Vilniuje, A. Vivulskio g. 18, būdamas neblaivus, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios pateisinamos priežasties, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, tyčia kumščiu sudavė A. E. vieną smūgį į veido sritį, taip A. E. padarė abiejų lūpų gleivinių kraujosruvas su nubrozdinimais, taip jam nežymiai sutrikdydamas sveikatą, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės tvarką.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. L. tyčinė veika, įžūliais veiksmais demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.), požymius, jo kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta visiškai.

Teismas, skirdamas bausmę A. L., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas, susijęs su viešosios tvarkos pažeidimu), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus ir tyčinis (tiesiogine tyčia) nusikaltimas), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirbantis, teistas 4 kartus, baustas administracine tvarka (b. l. 54–55).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. L. už padarytą nusikaltimą skirtina griežčiausia BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek jo įvykdytą nusikaltimą, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam A. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Jis teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio, iš dalies pripažino pareikštą civilinį ieškinį. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. L. suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės. Ankstesni A. L. teistumai nėra susiję su smurto panaudojimu ir viešosios tvarkos pažeidimu. Taigi teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojant jį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti A. L., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. spalio 29 d. 01.15 val. (b. l. 31) iki 2016 m. spalio 30 d. 13.05 val. (b. l. 32), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 46), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.

Nukentėjusysis A. E. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 440 Eur žalos atlyginimo (b. l. 18–19). Ieškinio reikalavimas dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė pažeminimą draugės akivaizdoje, kertantį per vyriškumą ir pasitikėjimą savimi, patyrė stresą, gėdą darbe, nes vaikščiojo su sužalotu veidu, vengė rodytis viešumoje, patyrė skausmą, po įvykio bijo vakarais išeiti į miestą.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl A. L. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. E. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, kad dėl įvykio ir patirto sužalojimo asmuo patyrė skausmą, pažeminimą, kadangi įvykį matė jo draugė, emocinį sukrėtimą, sumenko jo pasitikėjimas savimi, atsirado baimė užsiimti socialine veikla, jis tapo įtarus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo A. L. nukentėjusiajam A. E. priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimas dėl 1 440 Eur turtinės žalos priteisimo grindžiamas tuo, kad jis po įvykio naudojosi psichologo pagalba, kuri jam bus reikalinga ir ateityje. Kadangi nukentėjusysis nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių patirtos turtinės žalos dydį, civilinio ieškinio reikalavimas dėl jos priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. spalio 29 d. 01.15 val. iki 2016 m. spalio 30 d. 13.05 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 7 punktais, A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

A. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laisvės atėmimo bausmės atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo A. E. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. L. 400 (keturis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš