Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-06-12 · Civilinė byla Nr. 2A-375-123/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-12
Bylos Nr.
2A-375-123/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
Ieškovas
I. V.
Atsakovas
D. T.
Advokatai
Jovyta Piekienė, Angelija Morkvėnienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-375-123/2008

Teisėjas V. Gasiūnas Procesinio sprendimo kategorija78.2.1; 121.21. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. birželio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Kristinai Vitkienei, dalyvaujant ieškovės I. V. atstovei advokatei Angelijai Morkvėnienei, atsakovo D. T. atstovei advokatei Jovytai Piekienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui D. T. dėl išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovo D. T. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sūnaus gimimo dienos (duomenys neskelbtini) iki sūnaus pilnametystės, šias sumas indeksuojant Vyrausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti sūnų, ji viena rūpinasi ir išlaiko jį. Atsakovas yra jaunas ir darbingas žmogus, todėl jis negali būti atleistas nuo pareigos teikti vaikui išlaikymą.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2008-01-30 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo D. T. sūnui L. V. išlaikyti po 300 Lt kas mėnesį nuo 2007-12-10 iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2007-12-10, o ieškovę I. V. paskyrė išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Pažymėjo, kad abu tėvai turi išlaikyti savo vaiką. Parinkdamas išlaikymo dydį atsižvelgė į ieškovės prašomą ir pačios teikiamą išlaikymą vaikui, į tai, kad ieškovė sūnų augina viena. Konstatavo, kad atsakovas yra pilnametis, darbingas, todėl jo nurodyta aplinkybė, kad jis mokosi, neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą savo vaikui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas D. T. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2008-01-30 sprendimą iš dalies pakeisti bei priteisti iš jo nepilnamečio sūnaus L. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kol mokysis, bet ne ilgiau kaip iki 2010-06-16, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Mano, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas neteisingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties tarpusavio proporcingumo ir konkretaus išlaikymo dydžio nustatymo. Teigia, kad teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Paaiškino, kad šiuo metu studijuoja dieniniame skyriuje, todėl nedirba, mokslas yra mokamas, vienintelės gaunamos pajamos yra 39 Lt stipendija per mėsesį, jokio turto išskyrus asmeninio naudojimo daiktus neturi. Pažymėjo, kad jį patį išlaiko tėvai. Teigia, kad jo materialinė padėtis yra sunki ne dėl netinkamo elgesio, o dėl to, kad mokosi. Mano, kad pagal savo gabumus bei galimybes studijuoti vakariniame ar neakivaizdiniame skyriuose nepajėgs.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad neištekėjusiai ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. V. (b.l. 6). 2007-10-05 gimimo liudijime L. tėvai nurodyti ieškovė I. V. ir atsakovas D. T. (b.l. 8). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo sūnui priteisimo (b.l. 2-3). Pirmosios instacijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui L. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-12-10 iki sūnaus pilnametystės bei 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2007-12-10, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskyrė vaiko motiną I. V. (b.l. 49-50).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl priteistino išlaikymo dydžio, reikiamo šalių nepilnamečiam sūnui. LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 str. 1 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius (CK 3.194 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties tarpusavio proporcingumo ir konkretaus išlaikymo dydžio nustatymo. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą (CK 3.192 str. 2 d.), reiškiantį, jog išlaikymo dydis vaikui tiesiogiai priklauso nuo abiejų tėvų turtinės padėties. Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui nustatymo klausimą negalima suabsoliutinti minėto proporcingumo principo, bet būtina atsižvelgti ir į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų yra didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, t.y. turi būti patenkinti kiekvieno vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CK 3.155, 3.156 str., Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str.). Pabrėžtina, kad tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sūnui spalio mėnesį bus dveji metai, nuo šių metų rudens pradės lankyti lopšelį, be to, berniukas dažnai serga bei turi ortopedinių problemų, todėl reikalingi masažai, speciali ortopedinė avalynė. Ieškovė mokosi dieniniame skyriuje (b.l. 9), gauna 35,10 Lt stipendiją per mėnesį (b.l. 10), už sūnų gauna 97,50 Lt pašalpą, taigi ieškovės gaunamos pajamos yra 132,60 Lt (b.l. 12), nekilnojamojo turto neturi, gyvena su motina. Atsakovas taip pat mokosi (b.l. 24), gauna 39 Lt stipendiją per mėnesį (b.l. 25), nekilnojamojo turto neturi (b.l. 26), gyvena su tėvais. Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad tėvų turtinė padėtis vienoda. Be to, pažymėtina, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, taigi ji savo lėšomis bei padedama artimųjų suteikia sūnui būstą, maistą. Atsižvelgiant į tad, kai vaikui išlaikyti būtinas minimalios mėnesinės algos dydis, darytina išvada, kad didžiają dalį išlaikymo sūnui skiria ieškovė, o pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas iš atsakovo ir taip yra minimalus. Esant nurodytoms aplinkybėms negalima pripažinti, kad 200 Lt dydžio pinigų suma, kurią sutinka mokėti apleliantas ir kurią išgalėtų teikti sūnaus išlaikymui, būtų pakankama šalių sūnaus būtiniausiems poreikiams tenkinti, užtikrinti būtinas materialines sąlygas berniuko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui.

Apeliantas nurodo, kad jo materialinė padėtis yra sunki, todėl mano, kad teismas galėjo nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Pažymėtina ir tai, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Teismas, nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, kai tėvo (motinos) materialinė padėtis yra sunki, turi išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ji yra sunki. Tėvai yra saistomi pareigos užtikrinti vaikui normalias sąlygas vystytis, materialiai išlaikyti vaikus, tėvai, veikdami taip, kad dėl netinkamo elgesio pablogina savo turtinę padėtį, negali remtis šia aplinkybe, prašydami sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Priešingu atveju aplaidžiai ir neatsakingai besielgiantiems tėvams būtų sudaromos sąlygos nepagrįstai išvengti tėvų pareigų vaikams vykdymo.

Atsakovas savo sunkią padėtį grindžia tuo, kad jis šiuo metu mokosi dieniniame skyriuje, todėl niekur nedirba, jo vienintelės gaunamos pajamos yra stipendija, jokio turto, išskyrus asmeninio naudojimo daiktus, neturi, be to, jį patį išlaiko jo tėvai, kurie nepajėgia jam padėti išlaikyti jo sūnų. Teisėjų kolegija nepripažįsta, kad šios atsakovo nurodytos priežastys yra svarbios ir pateisinančios tinkamo dydžio išlaikymo vaikui neteikimą, todėl atsakovas negali tuo remtis teigdamas apie savo susidariusią sunkią turtinę padėtį bei prašyti mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Pabrėžtina, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais. Tuo tarpu apeliantas būdamas 20 metų, sveikos būklės, darbingo amžiaus vyras pagal savo galimybes ir sugebėjimus gali nesunkiai susirasti tinkamą darbą ir neturėdamas reikiamo išsilavinimo, pereiti mokytis į neakivaizdinių ar vakarinį skyrių, arba mokslus dieniniame skyriuje derinti su pamaininiu darbu, kad galėtų pagerinti savo turtinę padėtį bei teikti būtiną išlaikymą savo sūnui, o ne vien tikėtis gaunama parama iš savo tėvų. Atsakovas teigdamas, kad pereiti mokytis į neakivaizdinį skyrių bei ieškoti darbo neketina, nes jį išlaiko tėvai, iš esmės pripažino, jog nesiima visų būtinų veiksmų ir neišnaudoja visų galimybių savo turtinei padėčiai pagerinti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl tokios savo materialinės padėties yra atsakingas tik pats atsakovas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aplinkybė, kad atsakovas mokosi dieniniame skyriuje ir niekur nedirba, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti vaiką ir nėra pakankamas pagrindas visą vaiko išlaikymo pareigą perkelti tik ieškovei, kadangi tėvų pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Be to, pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti vaikus įtvirtinta įstatyme, šią asmeninę įstatymo nustatytą pareigą tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai bei neperketi jos kitiems. Atsakovas kaip vaiko tėvas turi prisidėti prie normalaus vaiko vystymosi ir šios asmeninės pareigos negali atsisakyti. Tuo tarpu atsakovas savo asmeninę pareigą išlaikyti sūnų perkeldamas savo tėvams ir nesiimdamas jokių realių, aktyvių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, elgiasi neatsakingai savo sūnaus atžvilgiu. Tokį atsakovo neveikimą kolegija vertina kaip nepateisinamą atsakomybės dėl vaiko išlaikymo ir būtinų sąlygų jam vystytis sudarymo vengimą. Atsakovas yra objektyviai pajėgus teikti išlaikymą, todėl privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pabrėžtina, kad tėvai pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu, suteikiančiu teisę reikalauti, kad, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį, ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Apeliantas pateikė naujus įrodymus, kad jis vedė (b.l. 59), bei jo sutuoktinė laukiasi jo kūdikio. Teisėjų kolegija sutinka, kad apelianto nurodytos aplinkybės bei jas patvirtinatys įrodymai turi įtakos atsakovo turtinei padėčiai, tačiau pažymėtina, kad jos nėra neplanuotos, neįprastos, tad nelaikytinos iš esmės pakeitusiomis atsakovo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė išlaikymo dydį reglamentuojančias materialinės teisės normas, vadovavosi prioriteriniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, proporcingumo tarp vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties principu, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininka Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Bronius ValiusSavinijus Katauskas