Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Dubysos regioninio parko direkcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), S. S., J. S., J. G.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Dubysos regioninio parko direkcijos 2021 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (7.2)-S-148 „Dėl privalomojo nurodymo vykdymo“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiojo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovas, tretieji suinteresuoti asmenys S. S., J. S. ir J. G. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimais. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimu prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Pareiškėjas V. S., jo atstovas advokatas Vilius Masiulis skunde, 2021 m. gruodžio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. birželio 7 d. iš Dubysos regioninio parko direkcijos (toliau – atsakovas / Dubysos regioninio parko direkcija / viešojo administravimo subjektas) privataus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalies savininkas V. S. (toliau – pareiškėjas), kuris tuo pačiu yra ir kompleksinės vykdomos kaimo turizmo veiklos (duomenys neskelbtini) vienas iš organizatorių, vykdytojų ir tuo pačiu vadovų, gavo administracinį sprendimą Nr. (7.2.)-S-148 „Dėl privalomojo nurodymo vykdymo“ (toliau – skundžiamas administracinis sprendimas). Pareiškėjas nurodo, kad jis nesutinka su skundžiamu administraciniu sprendimu, mano, kad skundžiamame administraciniame sprendime yra pateiktas ne visas faktinių aplinkybių visetas, kuris yra reikšmingas sprendžiant ginčą dėl iškilusios situacijos, skundžiamame administraciniame sprendime nėra nurodyto tinkamo (teisingo) teisinio pagrindo, skundžiamas administracinis sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, skundžiamu administraciniu sprendimu pareiškėjo yra nepagrįstai reikalaujama nedelsiant nutraukti vykdomą veiklą, taigi skundžiamas administracinis sprendimas yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – LR VAĮ) normas, taip pat, grubiai pažeidžiant viešojo administravimo subjekto, Dubysos regioninio parko direkcijos įgaliojimus. Pirma, pareiškėjas yra įsteigęs ir vadovauja (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini), Trečiasis suinteresuotas asmuo 1), kuri priklauso (duomenys neskelbtini), ir kompleksiškai organizuoja ir vykdo veiklą susijusią su kaimo turizmu. (duomenys neskelbtini) nuomoja konferencijų sales verslo renginiams ir kt., nuomoja sodybos patalpas vestuvėms, jubiliejams ir kitoms šventėms bei kartu teikia aukšto lygio maitinimo paslaugas, teikia apgyvendinimo paslaugas, sudaro sąlygas kultūrinėms pramogoms ir aktyvioms laisvalaikio pramogoms (lėkštelių šaudymas, tiras, šaudymas lankais, dažasvydis ir kt.). Lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) vykdomai kaimo turizmo veiklai, tikslu vystyti šaudymo sportą, yra įsteigta ir sporto renginius vykdo (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini), Trečiasis suinteresuotas asmuo 2). Nuo 2020 metų, gavęs paramą verslo pradžiai kaimo vietovėje, individualią veiklą susijusią su modernių šaudymo paslaugų teikimu, trenerio darbu veiklą tame pačiame sklype, pradėjo S. S. (toliau – S. S. / Trečiasis suinteresuotas asmuo 3). Vykdoma individuali veikla yra susijusi su edukacinėmis programomis turistams, supažindinimo su ginklais ir įvairių šaudymo sportų pristatymu ir pan. Visos trys įmonės bendradarbiauja rengiant privačius renginius, rūpinasi lankytojų maitinimu, saugumu, palaiko aukštą sportinį renginių lygį, tokiu būdu (duomenys neskelbtini), S. S. individualiai vykdoma veikla ir (duomenys neskelbtini) yra bendra vykdomos kompleksinės kaimo turizmo veiklos dalis. Nuo 2006 m. iki 2017 m. (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo veikla buvo vykdoma V. S. vardu (vėliau visą šią veiklą perėmė (duomenys neskelbtini). Nuo 2008 m. pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuolatos investavo į šaudyklos plėtrą, jos priežiūrą ir vystymą. Pagal tai kaip, šaudykla, šiuo metu yra išpuoselėta, vertinant dabartiniu kainų lygmeniu, tokios šaudyklos įrengimas iš naujo (t. y. ne žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) kainuotų ne mažiau kaip (duomenys neskelbtini) mln. eurų. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje vykdo ir kitas pramogų veiklas (ekspozicijų po atviru dangumi, tradicinės kaimo gyvensenos puoselėjimas, tradicinių ir šiuolaikinių amatų propagavimas, kaimo turizmo paslaugų teikimas kt.). Matyti, kad (duomenys neskelbtini) privačiai teikia kompleksines kaimo turizmo paslaugas (patalpų nuoma, apgyvendinimas, maitinimas, pramogos ir kt.) sodybos klientams, vienas iš šių paslaugų sudaro šaudymo pramogos (lėkštelių šaudymas, tiras, šaudymas lankais, dažasvydis ir ne tik), kitos paslaugos susijusios su gamtos pažinimu, turizmu, pažintiniu turizmu, edukacija, tokios, kaip orientavimosi varžybos Šušvės slėniuose, pramoginė fotomedžioklė, „Agro“ dienos, ūkininkų šventės, ūkininkų lauko dienos ir pan., kurios lemia gamtos pažinimą ir turizmą, ir kaip jau buvo minėta netgi yra skatinamos pagal Dubysos regioninio parko apsaugos reglamentą. Atsakovas, gavęs piliečio skundą, atliko patikrinimą, ko pasėkoje 2021-06-07 buvo priimtas skundžiamas administracinis sprendimas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalies teritorijoje, (duomenys neskelbtini), yra vykdoma išimtinai tik šaudymo į molines lėkštutes veikla (skundžiamo administracinio sprendimo 1 psl.). Šie skundžiamame administraciniame sprendime nurodyti faktai yra neteisingi, neatitinkantys objektyvios tiesos (LR VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.). Skundžiamame administraciniame sprendime nebuvo nurodytos teisingos ir visos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės, faktinių aplinkybių visetas, jog realiai (duomenys neskelbtini) teikia kompleksines kaimo turizmo paslaugas, tarp jų ir pramogas, lėkštelių šaudymas, žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, tačiau, minėto žemės sklypo dalyje yra teikiamos ne tik lėkštelių šaudymo pramogos, bet yra organizuojamos ir vykdomos kitos veiklos (duomenys neskelbtini) klientams: orientavimosi varžybos Šušvės slėniuose, pramoginė fotomedžioklė, „Agro“ dienos, ūkininkų šventės, ūkininkų lauko dienos ir pan. Draustinių apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Šio įstatymo 2 str. 8 d. yra numatyta, kad draustinis – saugoma teritorija, skirta moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingoms gamtos ir (ar) kultūros paveldo vietovėms, jose esančioms gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti. Šioje teritorijoje esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant joje ūkinės veiklos. Įstatymo 32 str. 7 d. yra numatyta, kad asmenys, gyvenantys saugomose teritorijose, gali verstis veikla, neprieštaraujančia saugomos teritorijos steigimo tikslams, turi teisę gauti finansinę ir kitokią paramą už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) priežiūrą. Kaip matyti iš šių įstatymo nuostatų, (duomenys neskelbtini) vykdydama kompleksinę kaimo turizmo veiklą, kartu su ja susijusia įmone (duomenys neskelbtini), atitinka komentuojamose įstatymo normose nustatytą teisinį reglamentavimą, kadangi žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, (duomenys neskelbtini), pareiškėjas ir su juo susijusios įmonės vykdo kaimo turizmo veiklą, į kurią įeina ir pramogos, šaudymas į skraidančias lėkšteles ir ne tik, toje pačioje teritorijoje pareiškėjas ir Tretieji suinteresuoti asmenys vykdo pažintinę, kultūrinę veiklą. Kaip jau buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) teikia kompleksines kaimo turizmo paslaugas, tačiau skundžiamame administraciniame sprendime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka objektyvios tiesos, kadangi sprendime yra nurodyta, jog žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, (duomenys neskelbtini), yra vykdoma išimtinai viena veikla – šaudyklos įrengimas ir šaudymas į molines lėkštutes. Tai prieštarauja objektyviajai tiesai bei formuojamai teismų praktikai, kad: „ <...> kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.“ Šios aplinkybės sąlygoja, kad esamu atveju priimant 2021-06-07 skundžiamą administracinį sprendimą buvo pažeistas LR VAĮ 10 str. 5 d. 5 p. Antra, pareiškėjas nurodo, kad skundžiamą administracinį sprendimą priėmusi institucija netiksliai nurodo ir cituoja aktualius teisės aktus, o būtent Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas bei pateikia neteisėtą šio įstatymo normos interpretavimą. Remiasi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio (Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose) 1 dalies 18 punkto papunkčiais. Pažymi, kad eksploatuojamas vagonėlis, žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalies teritorijoje, (duomenys neskelbtini), nėra skirtas apgyvendinimo, nakvynės ir (ar) maitinimo tikslams. Šioje žemės sklypo dalyje pareiškėjas ir jo valdomos įmonės neteikia apgyvendinimo, maitinimo ir kt. paslaugų. Tokios paslaugos yra teikiamos išimtinai tik (duomenys neskelbtini), buv. v. adr., kuriame ir yra įkurta (duomenys neskelbtini). Komentuojamo įstatymo 69 str. 1 d. 18 p. imperatyviai yra nurodyta, kad: „ <...> ar kitus šiame punkte nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius <...> “, kas lemia, jog gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius. Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantys kilnojamieji daiktai: pakyla „scena“, kilnojamasis metalinis bokštas, reklaminiai stendai, nėra tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai susiję su apgyvendinimo, nakvynės ar maitinimo paskirtimis dėl šios priežasties privačioje nuosavybėje esantys kilnojamieji daiktai: pakyla „scena“, kilnojamasis metalinis bokštas, reklaminiai stendai yra laikomi nepažeidžiant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 str. (Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose) 1 d. 18 p. Skundžiamame administraciniame sprendime atsakovas reikalauja pašalinti kilnojamąjį metalinį bokštelį iš žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad kilnojamojo metalinio bokštelio konstrukcija yra identiška medžioklinio bokštelio konstrukcijai, ji neturi pamato, lengvai transportuojama ir kt. (t. y. daiktas yra kilnojamasis). Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo reikalavimas iš pareiškėjo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pašalinti kilnojamąjį metalinį bokštelį yra perteklinis. Dėl to, kad kilnojamojo bokštelio įrengti privačiame, pačiam pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, nedraudžia įstatymas/(-ai). Pagal LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 str. 1 d. 17 p., gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama įrengti stacionarius medžioklės įrenginius. Pagal LR medžioklės įstatymo 2 str. 10 p. stacionarūs medžioklės įrenginiai – nekilnojami medžioklės bokšteliai, įvairios slėptuvės, priedangos ir kiti stacionarūs įrenginiai. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 (2010-09-15 įsakymo Nr. D1-768 redakcija) 571. p. įtvirtinta, kad valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose, gamtiniuose draustiniuose draudžiama įrengti medžioklės įrenginius medžiuose. Medžioklės įstatymo 12 str. 1 p. 3 p. p. įtvirtinta, jog statyti ir eksploatuoti medžioklės įrenginius leidžiama sutarus su žemės sklypų savininkais ir valdytojais. Remiantis pateiktu teisiniu reguliavimu, pareiškėjas laikosi nuomonės, kad kilnojamojo metalinio bokštelio įrengti teisės aktai nedraudžia, o atsižvelgus į tai, kad įrenginys pastatytas privačiame pačiam pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje (duomenys neskelbtini), kilnojamojo medžioklės bokštelio pastatymo vietos derinti išviso nereikia. Visiškai neteisėtas ir įstatymams bei poįstatyminiams aktams prieštaraujantis skundžiamo administracinio sprendimo argumentas, kad: „ <...> Žemės savininkai (veiklos vykdytojai) nepateikė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo viešiems renginiams vykdyti, motyvuodami tuo, kad savivaldybė negali suderinti renginių, kurie vykdomi privačioje teritorijoje, todėl žemės sklype esantiems kilnojamiesiems daiktams LR Specialiųjų žemės įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 18 p. numatytos išimtys netaikomos, o vagonėlis ir kt. kilnojamieji objektai iš teritorijos privalo būti pašalinti.“ Dubysos regioninio parko direkcijos įgalioti atstovai reikalavo iš pareiškėjo tokių duomenų (Kėdainių rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo viešiems renginiams vykdyti), kurių apskritai pareiškėjas neturi teisės gauti, kas savaime pažeidžia LR VAĮ 10 str. 5 d. 5 p., 6 p. bei įstatyme įtvirtintus įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, objektyvumo, principus. Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, tai nėra viešoji vieta, kurioje galėtų vykti viešieji renginiai, todėl Kėdainių rajono savivaldybės administracija neturi teisės ir pareigos išduoti leidimą viešiems renginiams vykdyti. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. TS- 255 ,,Dėl renginių organizavimo Kėdainių rajono savivaldybės viešosiose vietose tvarkos tvirtinimo“, kuriame nurodyta, jog viešoji vieta – viešojo naudojimo teritorija rajono savivaldybės ribose: aikštė, gatvė, skveras, pėsčiųjų takas, renginiams skirta didelė aptverta erdvė (parko estrada, stadionas ir kt.), sprendimo IV skyriuje yra nurodytos tikslios viešosios vietos, taigi akivaizdu, kad atsakovas priėmęs skundžiamą administracinį sprendimą visiškai nesivadovavo ir nesirėmė aptariamu Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. TS- 255, LR vietos savivaldos įstatymo nuostatomis (3 str. 1 d., 8 d., 4 str., 5 str., 6 str. ir kt.). Papildomai pareiškėjas nurodo, kad privataus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalies teritorijoje yra organizuojami ir vykdomi privatūs renginiai (duomenys neskelbtini) sodybos klientams, kurie netgi yra skatinami pagal Dubysos regioninio parko apsaugos reglamentą ir kuriems organizuoti ir vykdyti nėra reikalingas Kėdainių rajono savivaldybės leidimas. Trečia, skundžiamame administraciniame sprendime yra nurodyta, kad: „LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 15 punkto b dalis draudžia įrengti išorinę reklamą kaimuose ir viensėdžiuose, išskyrus atvejus, kai reklama susijusi su gamtos ir kultūros vertybėmis, lankomais objektais ir šiems darbams vykdyti gautas už gaminio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“ Pareiškėjas nurodo, kad esamu atveju, skundžiamame administraciniame sprendime yra nurodomas įstatymo normos dalies punktas, kuris nėra susijęs su esamu ginču, t. y. viešojo administravimo subjektai tyčia neįvertindami visų faktinių aplinkybių (faktinių aplinkybių viseto), piktnaudžiaudami jiems suteiktomis teisėmis remiasi netinkamu straipsnio dalies punktu, kas lemia, jog skundžiamas administracinis sprendimas pažeidžia LR VAĮ 10 str. 5 d. 5 p., 6 p. Remiantis esamos situacijos faktinėmis aplinkybėmis, matyti, kad esamu atveju yra aktualus LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 15 punkto a) papunktis, kadangi (duomenys neskelbtini) teritorijos kraštas ties šlaitu patenka į (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama įrengti išorinę reklamą: miestuose, miesteliuose ir (ar) sodybose, išskyrus atvejus, kai reklama susijusi su tuose miestuose, miesteliuose ir (ar) sodybose vykdoma veikla. Šiuo atveju, reklama susijusi su (duomenys neskelbtini) sodybos vykdoma kompleksine kaimo turizmo veikla, tuo tarpu ir pramogų teikimu, yra leidžiama, pagal LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 15 punkto a) papunktį. Susiklosčiusią situaciją vertina plečiamai ir nors (duomenys neskelbtini) tik dalis reklaminių stendų yra ne sodybos buveinės adresu, o žemės sklypo dalyje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, patenka į (duomenys neskelbtini), vis tiek dalis reklaminių stendų yra tiesiogiai susiję su (duomenys neskelbtini) sodyboje vykdoma veikla: kaimo turizmas, patalpų nuomas, pramogos ir kt. (LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 str. 1 d.15 p. a) papunktis). Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjui tinka visus reklaminius stendus eksploatuoti (duomenys neskelbtini) buveinės adresu, ir tokiu atveju pareiškėjui net nėra būtina gauti už kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos, Dubysos regioninio parko direkcijos, pritarimo (LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 str. 1 d.15 p. a) papunktis). Ketvirta, skundžiamame administraciniame sprendime yra nepagrįstai nurodoma jog: „pagal LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 2 dalies 19 p. nuostatas, draustinuose draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai LR Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis statomi statiniai, susiję su draustinio steigimo tikslais statiniai sodybose, statiniai krašto apsaugos tikslais, atkuriami kultūros paveldo objektai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, inžineriniai statiniai žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) netenkina šio įstatymo nuostatų ir privalo būti pašalinti.“ Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame sprendime, pagal esamą faktinę situaciją, yra klaidingai naudojamos sąvokos ir remiamasi klaidingu bei neaktualiu teisiniu pagrindu, kas pakartotinai sąlygoja LR VAĮ 10 str. 5 d. 5 p., 6 p. pažeidimą. Ginčas yra kilęs dėl kilnojamųjų daiktų: vagonėlio – konteinerio, pakylos „scenos“, kilnojamojo metalinio bokšto, reklaminių stendų, laikymo pareiškėjo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją, ryšium su (duomenys neskelbtini) vykdoma kompleksine kaimo turizmo veikla. Skundžiamame administraciniame sprendime yra remiamasi LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 2 dalies 19 p. reglamentavimu, nors akivaizdu, kad viešąjį administravimą vykdančiai institucijai, atsakovui, nėra suprantamos sąvokų: „statinys“; „inžineriniai statiniai“ reikšmė. LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nėra pateikta statinio ir (ar) inžinerinių statinių sąvoka, tačiau sistemiškai taikant teisės aktus, šios sąvokos yra pateiktos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Šiame įstatyme yra nurodyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (LR statybos įstatymo 2 str. 84 d.), inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai (LR statybos įstatymo 2 str. 16 d.). Remiantis LR statybos įstatymo nuostatomis, vagonėlis – konteineris, pakyla „scena“, kilnojamasis metalinis bokštas, reklaminiai stendai, nėra nei statiniai nei inžineriniai statiniai, kadangi šie kilnojamieji daiktai neturi laikančiųjų konstrukcijų, nėra sumontuoti statybos vietoje atliekant statybos darbus, dėl ko LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 2 dalies 19 p. nuostatos negali būti taikomos. Penkta, skundžiamame administraciniame sprendime yra nurodyta, kad: „planuojant įrengti šaudyklą draustinio teritorijoje, privalėjo būti gautas už aplinkosaugą atsakingų institucijų pritarimas. Pagal 2011 m. galiojusią LR Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakciją 2 priedo 12.4. punktą – teminių parkų (kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha) įrengimui privalėjo būti atliekamas atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimas. Žemės savininkas (veiklos vykdytojas) atlikto poveikio aplinkai vertinimo išvados bei veiklos suderinimo su aplinkosaugos institucija (dėl 2011 m. pradėtos veiklos vykdymo pritarimas turėjo būti gautas iš regioninio aplinkos apsaugos departamento) nepateikė.“ Atsakovas neteisingai ir netiksliai nurodo įstatymo pavadinimą, kuris yra aptariamas skundžiamame administraciniame sprendime, tai yra ne LR Poveikio aplinkai įstatymas, o Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (LR viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 5 p., 6 p.). Viešojo administravimo subjektas skundžiamame administraciniame sprendime nenurodo tikslios taikomos įstatymo redakcijos, kadangi 2011 m. jos buvo 2 (dvi) (LR VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.). Tuometiniam (duomenys neskelbtini) dabar pervadintam į (duomenys neskelbtini) leidimas eksploatuoti tirą, šaudyklą buvo išduotas 2011-02-03. 2011-02-03 galiojusios Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcijos (suvestinė redakcija (2010-07-01 – 2011-06-27 )), 2 (antro) priedo „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“ (Turizmas ir laisvalaikis) 12.4. p. numatyta, kad teminių parkų (kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha) įrengimas patenka į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo suvestinė redakcija (2010-07-01 – 2011-06-27) 3 str. 1 d. 2 p.). Nei pačiame įstatyme nei poįstatyminiuose teisės aktuose 2011-02-03 d. nebuvo nurodyta ir atskleista terminio parko sąvoka, t. y. imperatyviai Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcijoje (suvestinė redakcija (2010-07-01 d. – 2011-06-27 d.)) nebuvo nurodyta, kad šaudykla įeina į teminio parko kategoriją. Tik nuo 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcijai, yra matyti, jog įstatymo leidėjas nurodo, kokie parkai patenka į teminio parko kategoriją: zoologijos sodai, golfo laukai, teniso kortai, šaudyklos ir pan. Esamu atveju, susiklosto situacija, jog skundžiamu administraciniu sprendimu iš pareiškėjo yra reikalaujami duomenys, poveikio aplinkai vertinimo išvada, kada pradedant (duomenys neskelbtini) veiklą (viena iš pramogų – šaudykla), 2011-02-03, tokio tiesioginio ir imperatyvaus reikalavimo nebuvo, t. y. nebuvo žinoma ir įstatymo lygmeniu nurodyta, kokia veikla įeina į teminio parko sąvoką. Pareiškėjas sąvoką „teminis parkas“ galėjo vertinti ir nesiejant jos su šaudykla, kadangi komentuojamo įstatymo redakcijoje sąvoka „teminis parkas“ yra siejama su turizmu ir laisvalaikiu, o ne su sportu. Be to, aukščiau pateikta aplinkybė turi būti vertinama su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, jog (duomenys neskelbtini) teikia kompleksines kaimo turizmo paslaugas, tarp jų ir pramogas, nuo 2006-12-19 d., kada Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas net nebuvo priimtas. Skundžiamą administracinį sprendimą priėmusi viešojo administravimo institucija neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas ir skundžiamu sprendimu iš pareiškėjo nepagrįstai reikalavo pateikti poveikio aplinkai vertinimo išvadą bei veikos suderinimą su aplinkosaugos institucija. Viešojo administravimo subjektas turėjo teisę reikalauti iš pareiškėjo tik „atrankos išvados“, bet ne „poveikio aplinkai vertinimo išvados“, kadangi yra galimybė, jog „atrankos išvadoje“ gali būti nurodyta, kad nėra būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir tokiu atveju „poveikio aplinkai vertinimo išvada“ išvis nėra priimama. Nurodo ir tai, kad viešojo administravimo subjektas nuo 2011-02-03, kai (duomenys neskelbtini) gavo leidimą eksploatuoti šaudyklą, iki 2021 m., daugiau kaip 10 (dešimt) metų, nei karto nesikreipė į pareiškėją ir neinformavo ir nereikalavo pateikti „atrankos išvadą“. Skundžiamas administracinis sprendimas nėra pagrįstas (motyvuotas), kas savaime pažeidžia LR VAĮ 10 str. 5 d. 5 p., 6 p. (duomenys neskelbtini) savo veiklai vykdyti turi išduotą ir galiojantį leidimą, pagal Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2003-06-30 d. įsakymą Nr. V-383 „Dėl Šaudymo tirų ar šaudyklų, jų teritorijų reikalavimų bei ginklo panaudojimo ir nuomojimo tire ar šaudykloje taisyklių patvirtinimo“ (suvestinė redakcija 2008-06-06 – 2011-02-28), kurioje, taip pat, nėra pateikta jokių specialių reikalavimų ir (ar) nurodymų dėl šaudyklos įrengimo kraštovaizdžio draustinyje. Šešta, atsakovas skundžiamą administracinį sprendimą priėmė tik pareiškėjui, J. S., J. G. (visi 3 komentuojamo žemės sklypo savininkai), tačiau ne tretiesiems suinteresuotiems asmenis, nors skundžiamas administracinis sprendimas yra tiesiogiai susijęs su trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis ir pareigomis, kadangi šie juridiniai asmenys ir S. S. vykdydamas individualią veiklą, vykdo kompleksinę kaimo turizmo veiklą. Ši aplinkybė sąlygoja, kad skundžiamo administracinio sprendimo neskyrus (duomenys neskelbtini) bei S. S., šie asmenys nepagrįstai praranda teisę apskųsti šį administracinį sprendimą, nors jis jiems ir tiesiogiai sukelia neigiamas teisines pasekmes (įpareigojimas nutraukti veiklą). Tokia situacija nėra suderinama su LR VAĮ tikslais, principais, neatspindi gero viešojo administravimo principo. Kadangi, skundžiamame administraciniame sprendime nėra nurodyti ir kiti adresatai, tretieji suinteresuoti asmenys, tuo pačiu nėra nurodytos ir jiems taikomos teisės ir pareigos, kas pažeidžia LR VAĮ 10 str. 5 d. 4 p. Septinta, viešojo administravimo subjektas, skundžiamame administraciniame sprendime nepagrįstai nurodo, kad: „Dubysos regioninio parko direkcija, vadovaudamasi išdėstytų teisės aktų nuostatomis, reikalauja nedelsiant nutraukti veiklą ir iki š. m. liepos 1 d. demontuoti, išvežti, ar kitaip likviduoti savavališkai pastatytus vagonėlį – konteinerį, inžinerinius statinius: pakylą „sceną“, metalinį bokštą, reklaminius stendus.“ Pareiškėjo įsitikinimu toks aukščiau nurodytas reikalavimas šiurkščiai pažeidžia LR VAĮ tikslus, principus bei skundžiamu administraciniu spendimu viešojo administravimo subjektas, Atsakovas, grubiai pažeidžia savo įgaliojimus. Skundžiamame administraciniame sprendime, viešojo administravimo subjektas, atsakovas, nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis, viešojo administravimo subjektas turi teisę ir įgaliojimus reikalauti privataus juridinio asmens nutraukti veiklą. Juolab, kad atsakovas skundžiamą administracinį sprendimą skyrė 3 (trims) žemės bendrasavininkams, o net ne juridiniams asmenis. Jei atsakovas skundžiamame administraciniame sprendime nurodo fiziniams asmenims „nutraukti veiklą“, tad net nėra aišku kokią veiklą 3 (trys) privačios žemės sklypo dalies savininkai privalo nutraukti, kadangi šiuos asmenis, su aptariamu žemės sklypu, sieja tik nuosavybės teisiniai santykiai, kas sąlygoja, kad skundžiamas administracinis sprendimas yra be motyvų (LR VAĮ 10 str. 5 d. 6 p). Kaip matyti iš Dubysos regioninio parko direkcijos nuostatų, patvirtintų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-36, Dubysos regioninio parko direkcija neturi įgaliojimų įpareigoti ūkio subjektą nutraukti veiklą. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalis patenka į (duomenys neskelbtini), tačiau ši teritorija nėra gamtinis rezervatas ir ūkinė veikla jame yra leidžiama (LR saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 8 d.). Taip pat, nurodytina, kad pagal Kėdainių rajono bendrąjį planą 2007 – 2017 metams „Rekreacija ir turizmas“ žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalis (duomenys neskelbtini) patenka į didelį rekreacinį potencialą turinčią teritoriją. Skundžiamu administraciniu sprendimu įpareigojimas nutraukti veiklą nėra proporcingas net neįrodytam ir nepagrįstam bei tinkamai teisės aktais nemotyvuotam galimam teisės pažeidimui. Taip pat, pakartotinai nurodo ir tai, kad kilnojamieji daiktai esantys pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuris tuo pačiu yra ir (duomenys neskelbtini), nėra laikomi statiniais pagal LR statybos įstatymo nuostatas, taigi, esamu atveju negali būti remiamasi ir LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 2 dalies 19 p., kaip juridiniu pagrindu, įpareigojančiu iš privačios nuosavybės sklypo pašalinti (demontuoti) kilnojamuosius daiktus. Aštunta, priimtame skundžiamame administraciniame sprendime tinkamai (teisingai) nenurodžius administracinio sprendimo teisinio ir faktinio pagrindo ar kitų administraciniam sprendimui įtakos turėjusių aplinkybių, vertintina, kad skundžiamas administracinis sprendimas yra be pagrįstų motyvų. Skundžiamas administracinis sprendimas pažeidžia LR viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 6 p. Be to, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos inspekcija žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikusi patikrinimą, 2021-09-13 d. priėmė privalomuosius nurodymus Nr. PN-1451; Nr. PN-1452. Iš privalomųjų nurodymų Nr. PN-1451, Nr. PN-1452 matyti, kad inspekcija konstatavo, jog žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai yra laikomi tik: pakyla „scena“ ir tvora. Kitų pažeidimų, susijusių su LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, inspekcija nekonstatavo. Inspekcija 2021-09-13 d. privalomuosiuose nurodymuose Nr. PN-1451, Nr. PN-1452 nurodė pareiškėjui iki 2022-03-09 nustatyta tvarka gauti savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiems renginiams rengti, suteikiantį teisę laikyti statinius (duomenys neskelbtini) teritorijoje, arba statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas, vykdydamas inspekcijos privalomus nurodymus Nr. PN-1451, Nr. PN-1452, kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybe su prašymais, dėl leidimų išdavimo viešiems renginiams rengti. Kėdainių rajono savivaldybė 2021-11-04 išdavė renginio organizatoriui (duomenys neskelbtini) patikslintus leidimus Nr. L-59, Nr. L-60. Inspekcija pareiškėjui pateikė 2021-11-10 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktus Nr. RE-462, Nr. RE-463. Iš šių 2021-11-10 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktų Nr. RE-462, Nr. RE-463 matyti, kad privalomasis nurodymas Nr. PIN-1451 ir Nr. 1452 yra įvykdyti, gavus leidimus Nr. L-59, Nr. L-60. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kilnojamieji daiktai (vagonėlis – konteineris, pakyla – „scena“, metalinis bokštas, reklaminiai stendai, tvora) yra eksploatuojami teisėtai žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kas sąlygoja, jog pareiškėjas nepažeidžia LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 69 str. 1 d. 18 p., 69 str. 1 d. 19 p. Prašo skundą tenkinti.

Atsakovė Dubysos regioninio parko direkcija atsiliepime, 2021 m. gruodžio 1 d. bei 2022 m. sausio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose bei jos atstovas Vygantas Kilčauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis sklypas, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), dalinai patenka į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Draustinis) teritoriją. 1992 metais įsteigto draustinio pagrindinis tikslas – išsaugoti raiškų Šušvės upės slėnio kraštovaizdį su erozinėmis formomis ir žiobrių nerštavietes (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad prioritetas draustinyje yra teikiamas pirmiausia gamtos vertybių apsaugai ir tvarkymui, o ne saugomų teritorijų užstatymui ir pramoginės veiklos plėtojimui. Draustinio priežiūra, apsauga ir tvarkymas direkcijai priskirtas 2016 metais, vadovaujantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT prie AM) direktoriaus 2016 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-91 „Dėl Valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, neturinčių direkcijų, ir Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijų, nepatenkančias į valstybinius parkus, rezervatus ar biosferos rezervatą, priskyrimo saugomų teritorijų direkcijoms“ ir jį keičiančiu 2019 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-9. Direkcija informuoja, kad skundžiamame administraciniame nurodyme nurodė tik tas veiklas, kurių vykdymas pažeidžia saugomose teritorijose reglamentuojančius teisės aktus. Direkcija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 15 punkto a ir b papunkčiai draudžia įrengti išorinę reklamą miestuose, miesteliuose ir sodybose, išskyrus atvejus, kai reklama susijusi su tuose miestuose, miesteliuose ir sodybose vykdoma veikla, ir atitinkamai kaimuose ir viensėdžiuose, išskyrus atvejus, kai reklama susijusi su gamtos ir kultūros vertybėmis, lankomais objektais. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 55 dalis apibrėžia, kad „sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statiniu, sodybos želdiniu, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme“. Sklypo dalyje, patenkančioje į (duomenys neskelbtini), sodybai būdingų požymių nėra. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sklypo dalyje, patenkančioje į (duomenys neskelbtini), pastatyti pakyla „scena“ ir kilnojamasis metalinis bokštas nėra statiniai. Direkcija nesutinka su šiuo pareiškėjo teiginiu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis nustato, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.1 papunktyje nurodyti plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai terasos, aikštelės ir kt. Sklype esantys pakyla – „scena“, metalinis bokštas dar pareiškėjo įvardinamas kaip medžiotoju bokštelis yra inžinieriniai statiniai. Jie yra nekilnojami daiktai pagal prigimtį (yra tvirtai sujungti su žeme, statiniu konstrukcijos remiasi į žemės paviršių). Tai, kad galima techniškai perkelti į kitą vietą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, panaudojant šiuolaikinės technikos priemones, nekeičia jo prigimties. Pagal 2011 m. galiojusio Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 12.4 punktą – teminių parkų (kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha) įrengimui privalėjo būti atliekamas atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimas. Žemės savininkas (veiklos vykdytojas) atliktos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados nepateikė. Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcijai buvo detaliau išskirtos teminio parko kategorijos kaip: zoologijos sodai, golfo laukai, teniso kortai, šaudyklos ir pan. Neatlikus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir neturint atliktos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados, tokia veikla teritorijoje negalima. Skundžiamą sprendimą adresavo Sklypo savininkams V. S., J. S. ir J. G. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punkto nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo „laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritoriją planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų“. Sklypo savininkus Direkcija nustatė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis. Direkcija neturi įgaliojimų aiškintis, kokie juridiniai ar kiti fiziniai asmenys Sklypu naudojasi, kokią ekonominę veiklą jie Sklype vykdo. Vadovaujantis LR Saugomų teritorijų įstatymo 30 straipsnio 1 punktu, kontrolę saugomose teritorijose pagal kompetenciją iki 2021-06-30 galėjo vykdyti valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros instituciją ir statybos valstybinės priežiūros pareigūnai ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos pareigūnai. Įstatymo 30 straipsnio 3 punkto 3 dalis numatė, kad atlikdami savo pareigas, susijusias su saugomų teritorijų apsauga, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai turėjo teisę: reikalauti iš asmenų, pažeidusių šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ar teritorijų planavimo dokumentus, reglamentuojančius veiklą saugomose teritorijose, sprendinius, nutraukti neteisėtus veiksmus. Valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų sąrašas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-493 ,,Dėl valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų sąrašo patvirtinimo“. Šiame sąraše nurodyta, kad valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai yra regioninių parkų direktoriai, direktorių pavaduotojai, skyrių vedėjai, vyriausieji ir vyresnieji specialistai (išskyrus buhalterius). Be to, pagal Kėdainių rajono bendrąjį planą 2007-2013 metams ,,Rekreacija ir turizmas“, Sklypas patenka į „Siūlomą plėtoti didelį rekreacinį potencialą turinčią teritoriją“. Tačiau vien dėl tokio pažymėjimo Kėdainių rajono savivaldybės bendrajame plane Sklypo dalis, patenkanti į (duomenys neskelbtini), rekreacinės paskirties zona netapo. Pareiškėjo atstovas prašyme nurodo, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracija išdavė renginių organizatoriui (duomenys neskelbtini) leidimus organizuoti viešuosius renginius Nr. L-59 ir L-60 žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Direkcija apie šiuos (duomenys neskelbtini) atstovui V. S. išduotus leidimus informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 2D-19447. Direkcijos nuomone, renginių organizavimo Kėdainių rajono savivaldybės viešosiose vietose tvarkos aprašo nuostatos negalioja V. S. ir bendrasavininkių valdomoje privačioje teritorijoje. Direkcijos teiginys, išdėstytas 2021 m. birželio 7 d. skundžiamame sprendime Nr. (7.2)-S-148, kad šaudyklos įrengimui privalėjo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, yra pagrįstas, nes tai patvirtina 2021 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas Nr. (65)-D8(E)-7508 „Dėl papildomos informacijos, susijusios su šaudykla (duomenys neskelbtini), pateikimo“. Prašo atmesti pareiškėjo skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime ir jos atstovas direktorius V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamos administracinės bylos išsprendimas turės įtakos (duomenys neskelbtini) teisėms ir pareigoms, kadangi atsakovo ginčijamas sprendimas įgalina (duomenys neskelbtini) nutraukti jos vykdomą ūkinę – komercinę veiklą. (duomenys neskelbtini) vykdo kaimo turizmo veiklą, įmonės vadovas yra pareiškėjas. (duomenys neskelbtini) teikia apgyvendinimo, maitinimo, įvairias pramogų paslaugas. Viena iš įmonės organizuojamų pramogų yra šaudymo į skriejančias lėkšteles turnyras. (duomenys neskelbtini) organizuoja pramogų šaudymo į skriejančias lėkšteles turnyrus ir organizuoja kitas pramogas. (duomenys neskelbtini) vykdoma kaimo turizmo veikla yra kartu vykdoma ir su (duomenys neskelbtini) ir su S. S. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad visiškai sutinka su pareiškėjo skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais motyvuotais teisiniais argumentais, jog skundžiamas administracinis sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, dėl ko tūrėtų būti panaikintas. Skundžiamas administracinis aktas prieštarauja LR viešojo administravimo įstatymo 10 str., LR Saugomu teritorijų įstatymo 2 str. 8 d., LR vietos savivaldos įstatymo nuostatoms bei Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimui Nr. TS- 255 ir kt. Taip pat, nėra suderinamas su geru viešuoju administravimu, nepagrįstai buvo skirtas tik žemės sklypo savininkams, nenustatytas faktinių aplinkybių visetas. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šaudymo pramogas teikia draustinyje, bet ne rezervate, kuriame ūkinė veikla yra draudžiama (Įstatymo 65 str. 2 d.). Prašo pareiškėjo skundą tenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens(duomenys neskelbtini) atstovas direktorius T. S. atsiliepime nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl to, kad privataus žemės sklypo dalyje, kuris yra adresu, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) organizuoja, populiarina, vykdo šaudymo sporto populiarinimą (eksploatuoja šaudyklą), tačiau minėta žemės sklypo dalis patenka į (duomenys neskelbtini) bei pasak atsakovo tokia veikla ir ginčo teritorijoje esantys kilnojamieji daiktai turi būti nutraukta / pašalinti. Nagrinėjamos administracinės bylos išsprendimas turės įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms, kadangi atsakovo 2021-07-06 priimtas ir pareiškėjo skundžiamas administracinis sprendimas lemia jo vykdomos ūkinės – komercinės veiklos nutraukimą. Pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. (duomenys neskelbtini) (tuo metu buvusi – (duomenys neskelbtini) 2011-02-03 iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato gavo leidimą eksploatuoti tirą / šaudyklą. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2003-06-30 d. įsakymo Nr. V-383 „Dėl Šaudymo tirų ar šaudyklų, jų teritorijų reikalavimų bei ginklo panaudojimo ir nuomojimo tire ar šaudykloje taisyklių patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2008-06-06 iki 2011-02-28) 27 p., leidimas trečiajam suinteresuotam asmeniui yra išduotas neterminuotai. Kaip savo 2021-07-01 skunde teisingai nurodė pareiškėjas, lygiagrečiai (duomenys neskelbtini0 vykdomai kaimo turizmo veiklai, tikslu vystyti šaudymo sportą, buvo įsteigta ir sporto renginius vykdo (duomenys neskelbtini). Trečiasis suinteresuotas asmuo šaudyklą eksploatuoja ginčo žemės sklypo dalies teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog visiškai sutinka su pareiškėjo skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais teisiniais argumentais, jog skundžiamas administracinis sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, dėl ko tūrėtų būti panaikintas. Be to, pažymėjo, jog pagal administracinėje byloje esančias faktines aplinkybes matyti, kad ginčo žemės sklype kaimo turizmo veiklą, į kurią įeina ir pramogų teikimas (šaudymas į skraidančias molines lėkšteles) ir ne tik (Lietuviškų tradicinių amatų propagavimas, klientų supažindinimas su kaimo kultūra, ekspozicijos, vykdomi pažintiniai žygiai ir kt.) vykdo (duomenys neskelbtini), trečiasis suinteresuotas asmuo ir S. S., dėl ko ginčijamas sprendimas nepagrįstai skirtas tik žemės sklypo savininkams. (duomenys neskelbtini) negalėjo apskųsti sprendimo. Akivaizdu, kad skundžiamas administracinis sprendimas grubiai pažeidžia LR VAI 10 str. 5 d. 4 p., 5 p., viešojo administravimo subjektas skundžiamame administraciniame sprendime nenurodė visų reikšmingų faktinių aplinkybių, o būtent, kad šaudyklą eksploatuoja (duomenys neskelbtini), veikloje dalyvauja ir (duomenys neskelbtini) bei S. S., būtent šios įmonės dalyvauja kaimo turizmo veikloje, o (duomenys neskelbtini) yra atsakinga už šaudyklos tinkamą eksploatavimą, taigi skundžiamas administracinis sprendimas yra tiesiogiai susijęs su įmonių teisėmis ir pareigomis, tačiau atsakovas skundžiamo sprendimo (duomenys neskelbtini) neskyrė. Atsakovas reikalauja nedelsiant nutraukti veiklą ir demontuoti, išvežti, ar kitaip likviduoti savavališkai pastatytus vagonėlį – konteinerį, inžinerinius statinius: pakylą „sceną“, metalinį bokštą, reklaminius stendus, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo administracinio sprendimo, atsakovas nepateikia jokių motyvų ir teisinio pagrindo dėl reikalavimo nedelsiant nutraukti vykdomą ūkinę – komercinę veiklą. Atsakovo taikoma poveikio priemonė (įpareigojimas nutraukti ūkinę-komercinę veiklą) nėra motyvuotas. Kaip matyti iš skundžiamo administracinio sprendimo, atsakovas neva motyvuoja tik kilnojamųjų daiktų pašalinimą iš ginčo žemės sklypo. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2003-06-30 įsakymo Nr. V-383 „Dėl Šaudymo tirų ar šaudyklų, jų teritorijų reikalavimų bei ginklo panaudojimo ir nuomojimo tire ar šaudykloje taisyklių patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2008-06-06 iki 2011-02-28) 58 p. ne kas kitas, o būtent policijos įstaigos pagal savo kompetenciją turi teisę kontroliuoti, ar tirai, šaudyklos ir jų eksploatavimo tvarka atitinka šiuos reikalavimus. Atsakovas nėra kompetentinga institucija, kuri galėtų įpareigoti privatų ūkio subjektą nutraukti veiklą. Ginčo žemės sklype atsakovo pamatyti daiktai yra kilnojamieji daiktai, laikinos ir kilnojamosios konstrukcijos, kurios neturi jokio pamato ir (ar) kitokių kilnojamojo daikto su žeme siejančių konstrukcijų ir kt., kurios neatitinka statinio ir (ar) inžinerinio statinio sąvokos, pagal LR statybos įstatymą (LR statybos įstatymo 2 str. 84 d.). Prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepime nurodė, kad visiškai sutinka su pareiškėjo skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais teisiniais argumentais, jog skundžiamas administracinis sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, dėl ko tūrėtų būti panaikintas. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-02-03 yra teisės aktų nustatyta tvarka gavęs leidimą eksploatuoti šaudyklą. Daugiau, kaip 10 (dešimt) metų eksploatuoja šaudyklą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nuo 2020 metų, gavęs paramą verslo pradžiai kaimo vietovėje, vykdo individualią veiklą susijusią su modernių šaudymo paslaugų teikimu, trenerio darbu ir pan. ginčo sklype, (duomenys neskelbtini) eksploatuojamoje šaudykloje. Trečiojo suinteresuoto asmens vykdoma veikla pagal individualios veiklos pažymą, yra susijusi su edukacinėmis programomis. Dėl ginčijamo sprendimo S. S. negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimą dėl gautos paramos, dėl ko jam gali grėsti sankcijos. Prašo pareiškėjo skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepime nurodė, jog visiškai sutinka su pareiškėjo skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais teisiniais argumentais, jog skundžiamas administracinis sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, dėl ko tūrėtų būti panaikintas. Nurodo, kad ji su J. S. ir pareiškėju V. S. yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai. Nurodo, kad ji jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdo. Prašo pareiškėjo skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepime nurodė, jog ji yra (duomenys neskelbtini) vienintelė akcininkė ir ginčo žemės sklypo bendrasavininkė. Ji visiškai sutinka su pareiškėjo skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais teisiniais argumentais, jog skundžiamas administracinis sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, dėl ko tūrėtų būti panaikintas. Pažymėjo, kad skundžiamu sprendimu pažeisti teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, stabilumo ir lygiateisiškumo principai, nes kompleksinė kaimo turimo veikla vykdoma nuo 2006 m., atsakovas daugiau kaip 10 metų jokių nurodymų nedavė. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų atsakovo poziciją dėl neva neteisėtos veiklos, daromos žalos draustiniui. Jai yra žinomos dar dvi šaudyklos teritorijos Lietuvoje, kurios taip pat ribojasi su regioniniais parkais, tačiau nagrinėjama šaudykla yra traktuojama nevienodai. Prašo pareiškėjo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Dubysos regioninio parko direkcijos 2021 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (7.2)-S-148 „Dėl privalomojo nurodymo vykdymo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Skundžiamame administraciniame sprendime, skirtame tik J. S., V. S. ir J. G., yra nurodyta, kad privataus žemės sklypo dalyje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuris patenka į(duomenys neskelbtini), ryšium tik su viena organizuojama veikla (lėkštučių šaudymas) yra eksploatuojami kilnojamieji daiktai (vagonėlis – konteineris, pakyla – „scena“, kilnojamasis metalinis bokštelis, medinė tvora su reklaminiais plakatais, keletas kilnojamųjų bokštelių, apie pavojų įspėjantys ženklai). Žemės savininkai (veiklos vykdytojai) nepateikė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo viešiesiems renginiams vykdyti. Inžineriniai statiniai netenkina Lietuvos Respublikos žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų reikalavimų. Pareiškėjas Dubysos regioninio parko direkcijos specialistams nepateikė atlikto poveikio aplinkai vertinimo išvados bei veiklos suderinimo su aplinkosaugos institucija patvirtinimo (dėl 2011 m. pradėtos veiklos vykdymo pritarimas turėjo būti gautas iš regiono aplinkos apsaugos departamento), dėl to atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo reikalauja nedelsiant nutraukti veiklą ir iki 2021 m. liepos 1 d. demontuoti, išvežti ar kitaip likviduoti savavališkai pastatytus vagonėlį – konteinerį, inžinerinius statinius: pakylą „sceną“, metalinį bokštelį, reklaminius stendus.

Bylos duomenimis nustatyta, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso J. S., V. S. ir J. G.. Pastarajam žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos – kraštovaizdžio draustiniai. Šio žemės sklypo dalis su jame esančiais ginčo statiniais yra valstybės saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) (dėl to ginčo nėra). 1992 metais įsteigto draustinio pagrindinis tikslas – išsaugoti raiškų (duomenys neskelbtini) su erozinėmis formomis ir žiobrių nerštavietes (Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1992-09-24 nutarimas Nr. 1-2913 (Žin., 1992, Nr. 30-913).

Pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), dalyje (duomenys neskelbtini) ir S. S. vykdo kompleksines kaimo turizmo paslaugas (tarp jų ir – šaudymo pramogos). Šių aplinkybių atsakovas atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdžio metu neginčijo.

(duomenys neskelbtini) direktorius yra V. S., o jos akcininkė – J. S. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini) 2011-02-03 buvo išduotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato leidimas eksploatuoti šaudyklą, esančią (duomenys neskelbtini)

Teismas, vertindamas viešojo administravimo subjekto priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (t. y. priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas; aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020-11-01 iki 2021-07-01) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.

Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-834/2013, 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018).

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 4, 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

VAĮ 13 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą, pateikiant tokio sprendimo kopiją, ar, esant poreikiui apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, – nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą.

Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 4, 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes neaptarta visuma faktinių aplinkybių, motyvų išdėstymas nepakankamas, nepagrįstas visomis ginčui aktualiomis teisės aktų normomis, taip pat nesilaikyta VAĮ 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Kaip jau minėta, skundžiamu administraciniu sprendimu, skirtu tik J. S., V. S. ir J. G. (žemės sklypo savininkams), reikalaujama nedelsiant nutraukti veiklą ir iki 2021 m. liepos 1 d. demontuoti, išvežti ar kitaip likviduoti savavališkai pastatytus vagonėlį – konteinerį, inžinerinius statinius: pakylą „sceną“, metalinį bokštelį, reklaminius stendus, tačiau byloje nustatyta, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), dalyje (duomenys neskelbtini) ir S. S. vykdo kompleksines kaimo turizmo paslaugas, tarp jų ir – šaudymo pramogos, kurias reikalaujama nutraukti ginčijamu sprendimu. Taigi, atsakovė skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog vien tik žemės sklypo savininkai yra veiklos vykdytojai. Atsakovė nesiaiškino ir neįvertino visų pagrindinių faktinių aplinkybių, kas vykdė prašomą nutraukti veiklą, todėl liko neįvertintos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini) 2011-02-03 buvo išduotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato leidimas eksploatuoti šaudyklą, esančią (duomenys neskelbtini), nesiaiškinta, ar šaudymo veiklos vykdytojai turi išduotus Kėdainių rajono savivaldybės administracijos leidimus viešiesiems renginiams vykdyti, todėl buvo pažeisti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktai. Darytina išvada, jog konkrečios teisės normos nebuvo susietos su objektyviais duomenimis (faktais).

Kadangi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje (duomenys neskelbtini) ir S. S. vykdo šaudymo pramogos, kurias reikalauja nutraukti ginčijamu sprendimu, šis sprendimas susijęs ir su (duomenys neskelbtini) ir S. S. teisėmis ir pareigomis, todėl turėjo būti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos jiems išsiųstas. Atsakovė skundžiamą sprendimą skyrė ir persiuntė tik žemės sklypo savininkams, taip nesilaikydama VAĮ 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2021-05-01 iki 2021-07-01) numatyta, kad ne tik žemės savininkų, bet ir valdytojų bei naudotojų, gamtos išteklių naudotojų ir lankytojų veiklos, reglamentuojamos pagal šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytus veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentus, kontrolę saugomose teritorijose pagal kompetenciją vykdo valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų ir statybos valstybinės priežiūros pareigūnai ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos pareigūnai. Atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad atsakovė neturi įgaliojimų aiškintis, kokie juridiniai ar kiti fiziniai asmenys sklypu naudojasi, kokią ekonominę veiklą jie sklype vykdo.

Be to, teismas pažymi, kad pats atsakovės reikalavimas nedelsiant nutraukti veiklą ir iki 2021 m. liepos 1 d. demontuoti, išvežti ar kitaip likviduoti savavališkai pastatytus vagonėlį – konteinerį, inžinerinius statinius: pakylą „sceną“, metalinį bokštelį, reklaminius stendus, yra nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis atsakovės įgaliojimus. Teismas pažymi, kad iš ginčijamo sprendimo visiškai neaišku, kuo remiantis atsakovė davė būtent tokį privalomąjį nurodymą žemės sklypo savininkams.

Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. eA-4013-492/2019).

Pabrėžtina, kad VAĮ reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019).

Skundžiamame administraciniame sprendime taip pat nurodyta, kad inžineriniai statiniai netenkina Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų reikalavimų. Atsakovė deklaratyviai nurodė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 2 dalies 19 punktą (klaida nurodant 2 dalį, turėtų būti – įstatymo 69 str. 1 d. 19 p.), kuris numato, jog gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis: a) statomi statiniai, susiję su draustinio steigimo tikslais; b) statomi statiniai, būtini vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas; c) statomi sodybos statiniai buvusios sodybos vietoje; d) atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą; e) statomi statiniai, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą, valstybinio jūrų uosto veiklą; f) statomi sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai sodybose; g) atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nėra nurodytas statinio ir (ar) inžinerinių statinių sąvokos aprašymas, šios sąvokos yra pateiktos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, tačiau atsakovė ginčijamame sprendime nepagrindė savo išvados, jog ginčo objektai yra inžineriniai statiniai Statybos įstatymo nuostatomis (redakcija, galiojusi nuo 2021-01-01 iki 2021-11-01) ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatomis. Iš skundžiamo sprendimo dalies taip pat neaišku, kokių Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų reikalavimų neatitinka ginčo žemės sklype esantys statiniai, nes Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 2 dalies 19 punkte yra nurodyta ne viena išimtis. Be to, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 2 dalies 19 punkto b) papunktyje nurodyta išimtis dėl statomų statinių, būtinų vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas, tačiau, kaip jau minėta, atsakovė nesiaiškino ir neįvertino visų pagrindinių faktinių aplinkybių, kas vykdė prašomą nutraukti veiklą, todėl liko neįvertintos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini) 2011-02-03 buvo išduotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato leidimas eksploatuoti šaudyklą, esančią (duomenys neskelbtini), nesiaiškinta, ar šaudymo veiklos vykdytojai turi išduotus Kėdainių rajono savivaldybės administracijos leidimus viešiesiems renginiams vykdyti.

Be to, skundžiamame sprendime nurodyta, jog pareiškėjas Dubysos regioninio parko direkcijos specialistams nepateikė atlikto poveikio aplinkai vertinimo išvados bei veiklos suderinimo su aplinkosaugos institucija patvirtinimo (dėl 2011 m. pradėtos veiklos vykdymo pritarimas turėjo būti gautas iš regiono aplinkos apsaugos departamento). Atsakovė apsiribojo nurodydama tik 2011 m. galiojusį LR Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 12.4 punktą, jog teminių parkų (kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha) įrengimui privalėjo būti atliekamas atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimas. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovė skundžiamame sprendime nenurodė ir neįvertino objektyvių faktinių duomenų, kokį plotą užima šaudykla, nors tai aktualu taikant nurodytą teisinį reguliavimą. Vis dėl to, teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai reikalauja pateikti atliktą poveikio aplinkai vertinimo išvadą bei veiklos suderinimo su aplinkosaugos institucija patvirtinimą.

Kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini) leidimas eksploatuoti šaudyklą buvo išduotas 2011-02-03. Tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2011-06-27), 2 priedo „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“ (Turizmas ir laisvalaikis) 12.4 punkte buvo numatyta, kad teminių parkų (kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha) įrengimas patenka į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą. Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Ši veikla yra įrašyta į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas). Atkreiptinas dėmesys, kad nei pačiame įstatyme nei poįstatyminiuose teisės aktuose nebuvo aptarta terminio parko sąvoka, t. y. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo aptariamoje redakcijoje nebuvo nurodyta, kad šaudykla įeina į teminio parko kategoriją. Taigi, iš skundžiamo sprendimo motyvų taip pat neaišku, kokiu teisiniu reguliavimu remiantis, atsakovė padarė išvadą, jog ginčo veikla (šaudymas) ar šaudykla priskirtina prie teminių parkų. Kaip teisingai pastebėjo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, sąvoką „teminis parkas“ galima vertinti ir nesiejant jos su šaudykla, kadangi pastarojo įstatymo redakcijoje sąvoka „teminis parkas“ yra siejama su turizmu ir laisvalaikiu, o ne su sportu. Ginčijamą privalomąjį nurodymą priėmusi atsakovė neteisingai taikė Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas ir nepagrįstai reikalavo iš karto pateikti poveikio aplinkai vertinimo išvadą bei veiklos suderinimą su aplinkosaugos institucija, kadangi tik atrankos metu yra nustatoma, ar planuojamai ūkinei veiklai būtų privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (bylai aktuali redakcija nuo 2010-07-01 iki 2011-06-27) 7 straipsnio 1, 2 ir 6 dalys), t. y. atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Pažymėtina, kad 2011-02-03 galiojusios Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcijos 7 straipsnio 13 dalyje yra reglamentuota, kad atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Tai reiškia, jog atrankos išvada yra tik tarpinė (pirminė) išvada, kuria yra tik sprendžiama, ar privaloma, ar ne atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Taigi, sutiktina su pareiškėjo ir jo atstovu, jog atsakovė turėjo teisę visų pirma reikalauti atrankos išvados, bet ne poveikio aplinkai vertinimo išvados, kadangi yra galimybė, jog atrankos išvadoje gali būti nurodyta, jog nėra būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir tokiu atveju poveikio aplinkai vertinimo išvada išvis nėra priimama.

Teismas pažymi, kad administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatyti skundžiamo sprendimo trūkumai yra esminiai, todėl ginčijamas sprendimas (privalomasis nurodymas) negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Kadangi skundžiamas atsakovės sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, toks aktas naikintinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo sprendimas, nepaisymas, apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą. Viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to, pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti. Administracinių teismų pagrindinė paskirtis – spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis) ir tokiu būdu ginti asmens teises santykiuose su valstybės institucijomis. Viešasis administravimas, visų pirma, yra siejamas su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai (žr., pvz., LVAT 2014-03-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.).

Be to, institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Atsižvelgiant į tai, kad kiti proceso šalių argumentai yra laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus.

Iš į bylą pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 06301525 matyti, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 30 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 30,00 Eur žyminį mokestį. Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, o paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą (ABTĮ 35 straipsnio 1, 3 dalys). 2021 m. liepos 8 d. teismo nutartimi pareiškėjui grąžintas 7,50 Eur permokėto žyminio mokesčio, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo naudai iš atsakovės priteistinas 22,50 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų į bylą nebuvo pateikta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovės Dubysos regioninio parko direkcijos 2021 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (7.2)-S-148 „Dėl privalomojo nurodymo vykdymo“.

Priteisti pareiškėjui V. S. iš atsakovės Dubysos regioninio parko direkcijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.