Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-02-20 · Civilinė byla Nr. e2A-48-252/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
e2A-48-252/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15751-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mackevičiūtė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Zina Mickevičiūtė, Birutė Valiulienė
Atsakovas
AB „Energijos skirstymo operatorius“
Ieškovas
D. K.
Trečiasis asmuo
UAB „Lietuvos dujų tiekimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-48-252-2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15751-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.4; 2.6.10.5.2.8. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Danguolės Smetonienės, Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-719-592/2019 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“, trečiajam asmeniui UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ dėl žalos atlyginimo,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. D. K. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 8227,51 Eur nuostoliams atlyginti, 3081,27 Eur delspinigių, 0,04 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną kalendorinę dieną nuo visos ieškinio sumos, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad 2015-09-25 ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pasirašė Gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartis, kuriomis įsipareigota nenutrūkstamai tiekti dujas į du ieškovui priklausančius nekilnojamojo turto objektus ir taip pat - atlyginti ieškovui tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl nenutrūkstamo dujų tiekimo nevykdymo. Vartotojui sudarius tokią sutartį su tiekėja UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, atskira sutartis su operatore – atsakove nesudaroma, bet būtent atsakovė yra atsakinga už skirstymo sistemos valdymą ir eksploatavimą.

3. 2015-10-06 AB „Lietuvos dujos“ įrengė apskaitos prietaisus ir paleido dujas į ieškovo tinklus. Ieškovas iš karto užpildė šildymo sistemas vandeniu ir pradėjo šildymą su įrengtais dujiniais kondensaciniais katilais.

4. 2016-01-16 pastebėjo, kad dujiniai katilai neveikė dėl dujų tiekimo nutraukimo. Dujos atsirado tik po avarinės tarnybos darbuotojų atlikto remonto.

5. Nurodė, kad neužtikrinus dujų tiekimo, ieškovas patyrė nuostolių, nes užšalo dviejų namų šildymo sistemos ir sugedo prietaisai. Ieškovas turėjo įsigyti naują įrangą ir sumokėti už atitinkamas paslaugas.

6. Teigė, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu, neatsakė į jo pretenzijas.

7. Mano, kad žala turi būti atlyginama nuo 2016-01-19 ir atitinkamai skaičiuotini 0,04 proc. delspinigiai bei atlygintinos 121 Eur išlaidos už UAB „Sistela“ atliktą nepriklausomą ekspertizę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovui 8227,51 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 8227,51 Eur sumą nuo 2018-06-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 606 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

9. Teismas konstatavo, kad pagal bylos duomenis yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Žalos padarymo faktą patvirtina abiejų šalių duoti paaiškinimai, kad 2016 m. sausio mėnesį dujų tiekimas buvo sutrikęs.

10. Teismas vertino, kad žalos padarymo faktą, jos dydį ir priežastinį ryšį, patvirtina UAB „Daikaras“ Defektacijos aktas. Liudytojas K. K. (ieškovo brolis ir šios bendrovės darbuotojas), buvęs įvykio vietoje netrukus po gedimo, taip pat davė aiškius ir nuoseklius parodymus dėl sugadintos įrangos, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo.

11. Teismas pasisakė, kad atsakovė, kaip savo srities profesionalė, gana didelio šalčio metu galėjo ir privalėjo suprasti, jog gamtinių dujų nepatiekimas į gyvenamąjį namą tikėtinai padarė neigiamų padarinių.

12. Teismas akcentavo, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad apskritai domėjosi, ar dėl gedimo nepadaryta žala, tuo pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ieškovo (vartotojo) atžvilgiu. Atsakovė net tiksliai negalėjo įvardinti dėl ko įvyko gedimas dėl kurio galimai ilgą laikotarpį nebuvo tiekiamos dujos į ginčo butus.

13. Vertino, jog aplinkybę, jog ieškovo nurodomu laikotarpiu, kai nebuvo tiekiamos dujos, temperatūra buvo artima ieškovo nurodytai temperatūrai, patvirtina ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018-10-08 pažyma, o patalpų atvėsimą, dėl kurio galimas katilų ir kitos įrangos užšalimas - ekspertinis tyrimas.

14. Teismas nenustatė aplinkybių mažinti nuostolius ar atleisti atsakovę nuo atsakomybės bei nenustatė pagrindo netaikyti bendrų civilinei žalai taikytinų sąlygų.

15. Ieškovo reikalavimą priteisti 8227,51 Eur dydžio žalą (nuostolius) teismas vertino kaip pagrįstą ir jį tenkino. Reikalavimą priteisti delspinigius, kaip nenumatytus sutartyse, atmetė.

16. Teismas pasisakė, kad ieškovas prašydamas priteisti procesines palūkanas, siedamas jas su delspinigių dydžiu formaliai yra neteisus, nes tokio šalių susitarimo nėra. Tuo pačiu pagal įstatymą ieškovas turi teisę reikalauti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, kurios nagrinėjamu atveju procentine išraiška neviršija nurodomos delspinigių procentinės išraiškos, todėl šis reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistiną 8227,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo - 2018-06-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-719-592/2019 dalį, kuria teismas tenkino ieškinį ir priimti naują sprendimą - D. K. ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu. Mano, kad teismo išvados dėl atsakovės kaltės neargumentuotos, teismas neteisingai aiškino ir taikė teisinį reguliavimą dėl civilinės atsakomybės atsiradimo. Apeliantė cituoja kasacinio teismo praktiką dėl civilinės atsakomybės ir Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), teigdama, kad atsakovės darbuotojai, lokalizuodami sutrikimą, tinkamai vykdė savo pareigas, nustatytas teisės aktais, nes gavę iškvietimą, nedelsiant nuvyko nurodytu adresu ir operatyviai pašalinę sutrikimą atnaujino ieškovui dujų tiekimą. Teigia, kad teismas rėmėsi tik ieškovo pateiktais, nepatikimais dokumentais bei šališkų liudytojų parodymais, netyrė atsakovės į bylą pateiktuose įrodymuose fiksuotų faktinių aplinkybių.

19. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Vien aplinkybė, kad atsakovė, kaip savo srities profesionalė, gana didelio šalčio metu galėjo ir privalėjo suprasti, jog gamtinių dujų nepatiekimas į gyvenamąjį namą tikėtinai padarė neigiamų padarinių ieškovui, nepatvirtina fakto, kad dėl dujų tiekimo sutrikimo yra atsakinga atsakovė, t. y. egzistuoja jos kaltė ir neteisėti veiksmai.

20. Sprendime klaidingai nurodoma, jog buvo įvykęs reguliatoriaus gedimas. Dujų tiekimo atsijungimas įvyko dėl slėgio reguliatoriaus sutrikimo (atsijungimo), o ne dėl jo gedimo. Atsakovės kaltė galėtų pasireikšti tik tuo atveju, jei skaitiklio įrengimo metu būtų netinkamai atlikti jo įrengimo darbai ir/ar įrengtas netinkamos kokybės slėgio reguliatorius ar atsakovė nebūtų tinkamai vykdžiusi savo pareigą nedelsiant lokalizuoti kilusį sutrikimą. Reguliatorius toliau veikia, jo atsijungimo priežastis nebuvo nustatyta, todėl atsakovės kaltės nėra.

21. Net nustačius, kad reguliatoriaus veikla galėjo sutrikti dėl didelio šalčio, pagal Taisyklių 173 punktą, kuris numato, kad esant stichinei nelaimei atsakovei atsakomybė netaikytina, atsakovei nekyla pareiga atlyginti galimai kilusius nuostolius ieškovui.

22. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų dėl neva įvykusio reguliatoriaus gedimo (defekto) priežasties, kadangi 2016-01-16 apžiūros metu joks gedimas ir nebuvo nustatytas. Sprendime nurodomą aplinkybę, jog buvo įvykęs reguliatoriaus gedimas, paneigia atsakovės paaiškinimai, į bylą pateikta Užduotis, aplinkybė, kad reguliatoriaus veikla buvo nesudėtingai atstatyta, o taip pat ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos 2018-11-19 išvada, kad „reguliatorius nebuvo sugedęs, o tik išsijungęs, nes ir šiuo metu naudojamas tas pats dujų slėgio reguliatorius.“

23. Apeliantės nuomone, byloje nėra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė. Teismas nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė atsakovė ar kokios Sutarties nuostatos nevykdė.

24. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino kokiais teisės aktų reikalavimais vadovaudamasis atsakovė privalėjo veikti, ir kokių šių teisės aktų reikalavimų nesilaikė.

25. Atsakovė pareigą atlyginti vartotojui tiesioginius nuostolius turi tik tais atvejais, kai skirstymo sistemos operatorius nevykdo sudarytoje sutartyje, Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Atsakovei nenustatyta pareiga, net kilus neigiamiems padariniams dėl dujų tiekimo sutrikimo, pačiai inicijuoti žalos nustatymo ir jos atlyginimo procedūrą. Atsakovė tik 2018-01-05, t.y. praėjus dviem metams nuo iškvietimo dienos, gavusi ieškovo prašymą dėl žalos atlyginimo, tinkamai vykdė savo pareigas.

26. Atsakovės domėjimasis, kaip veikimas/neveikimas, niekaip negali įtakoti žalos atsiradimo fakto ir jos dydžio. Šias aplinkybes patvirtina ir sprendime nurodyti argumentai apie meteorologines sąlygas, kurios galimai sukėlė ieškovui neigiamas pasekmes, tačiau kurios, akivaizdu, nuo atsakovės veikimo/neveikimo nepriklausė.

27. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas nepateikė sugedusių dujinių katilų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Ieškovui įsigijus naujus dujinius katilus, jiems turėjo būti išduota ir prekės gamintojo garantija. Šie dokumentai yra svarbūs, nustatant žalos dydį, jei būtų pagrindas ją atlyginti. Apeliantei kyla abejonių dėl šių dujinių katilų įsigijimo aplinkybių ir jų kainos, nes ieškovas dirbo įmonėje, kuri vykdė šildymo sistemos įrengimo, montavimo ir pan. darbus. Be to, ieškovo nurodomos aplinkybės nepatvirtina fakto, jog patys dujiniai katilai sugedo vien tik dėl ieškovo nurodomų priežasčių.

28. Ieškovas nepateikė garantinio aptarnavimo įstaigos defektavimo akto, kuriame būtų nustatytas katilų gedimo faktas, nurodytos jų gedimo priežastys, jei tokios buvo, ir išvada, jog katilai neremontuotini.

29. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2016-01-19 Defektacijos aktas yra tinkamas įrodymas žalos padarymo faktui patvirtinti. Be to, apeliantei kyla abejonių ir dėl jo surašymo aplinkybių.

30. UAB „Daikaras“ 2016-03-23 Atliktų darbų perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti vertintas kaip neobjektyvus įrodymas. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų apie faktiškai atliktą apmokėjimą už šiuos darbus. Lokalinių samatų parengimas po atliktų remonto darbų, vėliau šį įrodymą sukritikavus, kitos sąmatos pateikimas, rodo ieškovo nesąžiningumą ir jo pateiktų duomenų nepatikimumą.

31. Apeliantės nuomone, ieškovo neva 2016-01-16 ir 19 dienomis darytos nuotraukos, kuriose fiksuota temperatūra butuose, taip pat negali būti laikomos tinkamu įrodymu, nes neaišku, kada jos darytos ir kokiu prietaisu. Nurodo, kad ieškovas galėjo tyčia atšaldyti kambarius. Pareiga nustatyti, kaip galimai ilgai trūko dujų nepatiekimas, kyla ne atsakovei, o butų savininkui.

32. Teismas visiškai nevertino ieškovo elgesio, nors būtent jis pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o tai sudaro pagrindą netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės jei būtų tokia nustatyta. Žala galėjo kilti būtent ir tik dėl ieškovo veiksmų, kuris, pažeisdamas savo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, prisiėmė riziką dėl nuostolių atsiradimo.

Šalies argumentai

33. Ieškovo teiginius, kad jis nuo 2015-12-20 iki 2016-01-16 nepastebėjo, jog nutrūkęs dujų tiekimas, paneigia liudytojo A. G. parodymai, kuris patvirtino, ieškovo gyvenamasis namas yra priešais butus ir ieškovas šiuo laikotarpiu buvo namuose. Tad jis galėjo ir turėjo pastebėti, jog nutrūko gamtinių dujų tiekimas. Tokiu būdu ieškovas nesilaikė atitinkamų įrenginių eksploatacinių taisyklių.

34. Skirtingai nei vertino teismas, Taisyklių 177 punktas nenustato išimčių, kad vien dėl nuostolių dydžio galėtų būti taikomi skirtingi pretenzijų reiškimo terminai. Pabrėžia, kad ieškovas, laiku nepateikęs prašymo atlyginti nuostolius, nesudarė galimybių tinkamai atlikti faktinės situacijos įvertinimo, savalaikiai surašyti vietos apžiūros aktą, sudaryti sunaikinto ar sugadinto turto sąrašą, nustatant jo faktinę būklę, įvertinti dujų sistemos, jos techninės būklės ir kita.

Atsiliepimas

35. Ieškovas D. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Teigia, kad ieškovas mokėjimo dokumentais pagrindė visą priteistą žalos sumą. Ieškovo į bylą pateiktų nuotraukų metaduomenys patvirtina, kad jos buvo padarytos 2016-01-16 ir 19 dienomis, todėl atsakovė be pagrindo šiuos įrodymus kritikuoja. Prietaisas, kuriuo buvo matuojama temperatūra butuose buvo pateiktas apžiūrai 2019-01-29 teismo posėdyje.

37. Atsakovė jokių pastabų, apžiūrėjusi šį prietaisą neišsakė. Apeliantės teiginiai, kad ieškovas galėjo tyčia atšaldyti kambarius, paneigta (duomenys neskelbtini) K. V. parengta ekspertinio tyrimo akto išvada.

38. Nurodo, kad byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo dujinių katilų ir kitos įrangos sugedimą tiesiogiai įtakojo nutrūkęs dujų tiekimas, sugedus (atsijungus) slėgio reguliatoriui, ir kad tuo buvo padaryta žala.

39. Pažymi, kad iš atsakovės priteisti nuostoliai negalėjo būti sumažinti vien tik dėl to, jog dujų tiekimas nutrūko išimtinai tik dėl įrangos gedimo (neveikimo) atsakovės dujų sistemos priežiūros atsakomybės ribose.

40. Kadangi nagrinėjamu atveju žala kilo būtent tik atsakovės atsakomybės ribose, o ne dėl ieškovo, kaip vartotojo pareigų neatlikimo, tai pastarasis negali prisiimti jokios rizikos dėl nuostolių atsiradimo.

41. Ieškovas turėjo pagrįstą atsakovės prisiimtais ir sutartiniais įsipareigojimais tikėjimą, jog dujos bus tiekiamos nepertraukiamai, ypač šaltuoju metų laiku, o tikrinti kaip teikiamos dujos dėl užimtumo neturėjo galimybių.

42. Mano, kad atsakovė nepagrįstai bando išvengti atsakomybės remdamasi tuo, jog ieškovas iki pat 2018 m. nesikreipė dėl žalos atlyginimo. Kreipimosi momentas neturi jokios įtakos ieškovo teisėms ir tuo labiau sprendimo teisėtumui bei jo pagrįstumui, nekalbant jau apie galimybę atsakovei šiuo pagrindu mažinti sutartinę atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

44. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. K. su UAB „Lietuvos tiekimas“ 2015-09-25 sudarė Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu atsakovė įsipareigojo nenutrūkstamai tiekti dujas į ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančius butus, adresu (duomenys neskelbtini). 2015-10-06 AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus regiono dujų tinklo departamento eksploatavimo tarnybos buitinių dujų skaitiklio įrengimo ir užplombavimo aktais Eksploatavimo tarnybos įrenginių eksploatavimo meistrė patvirtino, kad dujotiekio sistema ginčo butuose tinkama eksploatacijai. 2016-01-16 AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus regiono tarnybos pranešimuose - užduotyse nurodyta, kad 20 val. 37 min. gautas ieškovo iškvietimas į (duomenys neskelbtini) ir atvykus į vietą nustatyta, kad yra atsijungęs slėgio reguliatorius B-10. Iš užduoties matyti, kad užduotis vykdyta nuo 20 val. 44 min. iki 21 val. 40 min., t.y. vizualiai patikrintas slėgio reguliatorius, atliktas kontrolinis sandarumo bandymas, atnaujintas dujų tiekimas ir patikrintas sandarumas. Ieškovas rašytinę pretenziją dėl žalos atlyginimo 8227,51 Eur sumai ir 121 Eur išlaidų už ekspertinius tyrimus kompensavimo, atsakovei pateikė 2018-01-05. AB „Energijos skirstymo operatorius“ Dujų tinklo eksploatavimo skyriaus Prašymų atlyginti žalą nagrinėjimo komisija 2018-04-30 nusprendė netenkinti ieškovo prašymo, tuo pagrindu, kad kliento pateikti dokumentai ir duomenys nepagrindžia Bendrovės kaltės, dėl prašomos žalos dydžio.

46. Ieškovas, argumentuodamas tuo, kad dėl dujų į jo butus tiekimo sutrikimų, užšalo atitinkama įranga, kurią jis buvo priverstas demontuoti, įsigyti naują ir ją sumontuoti, dėl ko patyrė 8227,51 Eur žalą, kurią kartu su 121 Eur išlaidomis už ekspertinius tyrimus, turi atlyginti nepertraukiamą dujų tiekimą privalėjusi teikti atsakovė. Atsakovė su pareikštu reikalavimu nesutinka, nurodo, jog ieškovas neįrodė jos neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės ir žalos dydžio.

47. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje kilo ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

48. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama.

49. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą pagrindžia tai, kad ji, kaip savo srities profesionalė, gana didelio šalčio metu galėjo ir privalėjo suprasti, jog gamtinių dujų nepatiekimas į gyvenamąjį namą tikėtinai padarė neigiamų padarinių bei pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ieškovo (vartotojo) atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada padaryta, neištyrus ir nenustačius reikšmingų ginčui faktinių bylos aplinkybių, tinkamai neišanalizavus ginčo šalių procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose nurodomų, kaip reikalavimo pagrindas ir atsikirtimų į juos argumentų, susijusių su sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti buvimu ar nebuvimu (veiksmų neteisėtumas, kaltės bei priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, žalos atsiradimas ir nuostolių dydis CK 6.246 – 6.249 straipsnių kontekste).

50. Pirmosios instancijos teismas taip ir nenustatė ginčui teisingai išspręsti esminio klausimo- kas lėmė žalos atsiradimą, ar dujų tiekimas į ieškovui priklausančius nekilnojamojo turto objektus sutriko ar nutrūko dėl objektyviai nuo atsakovės veikimo/neveikimo priklausančių priežasčių. Taip pat bylos duomenis vertindamas atsietai nuo jų visumos, teismas nepasisakė dėl ginčo šalių sutartinių pareigų vykdymo, atsakomybės ribų aktų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Taisyklių kontekste, kas reikšminga sprendžiant civilinės atsakomybės klausimus.

51. Iš ginčo pobūdžio akivaizdu, kad teismas turėjo techniniu požiūriu įvertinti kas sąlygojo slėgio reguliatoriaus atsijungimą bei ar iki ieškovo pranešimo, atsakovė turėjo technines galimybes nustatyti ar slėgio reguliatorius neveikia konkrečiame objekte. Šiuo aspektu turi būti atkreiptas dėmesys ir į Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išvadoje pateikiamą nuomonę dėl galimos reguliatoriaus išsijungimo priežasties – drėgmės dujotiekyje susikaupimo.

52. Ginčui reikšmingų techninių klausimų vertinimui ir pirmiau aptartoms aplinkybėms tinkamai nustatyti yra būtinos specialios žinios. Nors tokio pobūdžio bylose teismas neturi pareigos būti aktyvus, bet siekdamas tinkamai išspręsti ginčą ir priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, turėjo tikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 158,160, 179 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas turėjo siūlyti šalims spręsti klausimą dėl ekspertizės žalos priežastims ir jos dydžiui nustatyti skyrimo, ar bent jau siūlyti į bylos nagrinėjimą iškviesti teismo ekspertą ar su ginčo šalimis nesusijusį specialistą. Juolab, kad atsakovė teikė į bylą ir dokumentaciją dėl techninių slėgio reguliatoriaus parametrų, pats reguliatorius nėra pakeistas ir naudojamas iki šiol, o ieškovas akcentavo, kad turi išsaugojęs ir sugadintą įrangą. Šiuo gi atveju, bylos nagrinėjimo metu atliktas ekspertinis tyrimas dėl dvibučio gyvenamojo namo atvėsimo iki neigiamos temperatūros laiko nustatymo neliečia ginčo esmės, nes, kaip minėta yra reikšminga ne per kiek laiko atšalo ieškovui priklausančių butų patalpos, o kas sąlygojo dujų tiekimo į butus sutrikimus ir atitinkamos įrangos sugadinimą.

53. Nors iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme paaiškinimus teikė ne tik ieškovas ar jo iškviesti liudytojai, bet ir atsakovės darbuotojai, įskaitant ir tuos, kurie tiesiogiai reagavo į ieškovo iškvietimą 2016-01-16, teismas šių paaiškinimų visiškai neanalizavo ir nevertino, taip pat nepanaikino prieštaravimų tarp 2016-01-16 AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus regiono tarnybos pranešimų – užduočių ir ieškovo pateikto defektinio akto. Kita vertus, priteisdamas žalą, teismas net neanalizavo defektiniame akte ir sąmatoje nurodytų duomenų pagrįstumo bei realumo.

54. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nebuvo atskleista bylos esmė, neišaiškintos ir motyvuotai neįvertintos esminės faktinės aplinkybės. Ieškinio reikalavimus iš esmės išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, proceso dalyviai netektų galimybės apskųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka ir tuo būtų pažeistos jų teisės. Taip pat konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra procesinės galimybės užtikrinti proceso operatyvumo, nes prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui.

55. Kadangi pirmiau nurodyti įrodymų vertinimo pažeidimai galėjo nulemti, kad galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

56. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja, kadangi bylą nagrinėjant pakartotinai ir įvertinus naujas aplinkybes sprendžiamu klausimu, šalių ginčijamos aplinkybės ir reikalavimai turi būti vertinami pakartotinai.

57. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

Teisėjai Zina MackevičiūtėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė