Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-03 · Byla Nr. TS-50-1035/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
TS-50-1035/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Nuteistasis
G. B.
Advokatai
Simona Balčiauskaitė
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-50-1035/2020
Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gynėjos advokatės S. B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 59-120.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 286 straipsnį ir jam paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi panaikintas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmės atlikimo pradžia – 2019 m. kovo 27 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. lapkričio 6 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. liepos 23 d. – 1 metai 3 mėnesiai 14 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 59-120 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija atsižvelgė į vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 84 balus (statinių – 45, dinaminių – 39), į tai, kad nuteistasis du kartus pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo instituto sąlygas, jam būdingas impulsyvumas, valingos savikontrolės stoka, ribotos galimybės racionaliai reaguoti stresinėse situacijose, neigiamos nuostatos į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą ir visuomenės vertybes, neskatintas, baustas drausmine tvarka, nerodo pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme, todėl nusprendė, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Šalies argumentai

G. B. gynėja advokatė S. B. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodyta, kad nors G. B. praeityje ir teistas, bet bausmes yra atlikęs, todėl šios aplinkybės neturėtų būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. 2010 metais G. B. taikius lygtinį paleidimą, jis nebuvo dar sukūręs šeimos, neturėjo vaikų, tačiau nepažeidė lygtinio paleidimo sąlygų. Šiuo metu G. B. yra sukūręs šeimą, turi sutuoktinę, sūnų, kitus artimuosius, prieš kuriuos jaučiasi atsakingas ir nori jiems padėti. Taikius lygtinį paleidimą, G. B. laikytųsi lygtinio paleidimo sąlygų ir pakartotinai nesusikalstų. Be to, ta aplinkybė, kad G. B. bausmę atlieka panaikinus jam taikytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą, taip pat nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Bausmės vykdymo atidėjimas G. B. buvo panaikintas dėl to, kad jis nebuvo rastas namuose. Tačiau šiuo atveju G. B. prašo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tokiu būdu Probacijos tarnyba turės visas galimybes pilnai kontroliuoti G. B. buvimo vietą, kontroliuoti G. B. elgesį ir lygtinio paleidimo sąlygų laikymąsi. G. B. turi aiškią ateities viziją, planuoja dirbti. Nuteistasis išreiškia poreikį po bausmės atlikimo gyventi socialiai, nedaryti nusikaltimų, nes supranta, kad tokiu būdu nuvilia savo artimuosius ir gali prarasti pasitikėjimą. Komisijai buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad G. B. darbo vieta yra išsaugota, taikius jam lygtinį paleidimą, jis galėtų dirbti ir prisidėti prie šeimos ir (duomenys neskelbtini) sūnaus gerbūvio. G. B. palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, bendrauja tiek pasimatymų metu, tiek skambučiais ar laiškais. G. B. išėjęs į laisvę turėtų gyvenamąją vietą, gyvenamojoje vietoje yra galimybės taikyti intensyvią priežiūrą, turėtų darbų ir legalų pragyvenimo šaltinį. Pažymi, kad nors G. B. ir buvo baustas drausmine tvarka, tačiau drausminės nuobaudos gautos ne už šiurkščius tvarkos pažeidimus. G. B. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, diskriminacinių nuostatų neišsako, jam nėra svarbios nuteistųjų tradicijos, jis pagarbiai elgiasi su visu dirbančiu personalu bei kitais nuteistaisiais, yra mandagus. G. B. nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. vasario 27 d. dalyvavo individualiose psichologo konsultacijose, 2019 m. spalio 3 d. dalyvavo Konstitucijos egzamine. G. B. stengiasi aktyviai dalyvauti pataisos namuose organizuojamose renginiuose, kursuose, tačiau dėl Lietuvoje esančios ekstremalios situacijos galimybės yra apribotos. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau nuteistasis pakartotinio nusikalstamumo riziką mažina, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones ir keičia savo elgesį tinkama linkme.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. gynėjos advokatės S. B. skundas netenkintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią nuteistieji turi būti faktiškai atlikę, kad galėtų teikti prašymą Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

Susipažinęs su nuteistojo G. B. asmens byla, Nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Nuteistasis G. B. jau yra atlikęs 1/3 teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatliktos bausmės dalis 2020 m. liepos 23 d. – 1 metai 3 mėnesiai 14 dienų, pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai su intensyvia priežiūra. G. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 84 balai, vidutinė.

Kita vertus, be šių BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo kriterijų, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, turi būti atsižvelgiama į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, o taip pat ir į jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir kurios vienareikšmiai leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai (paskirtis) bus įgyvendinti nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Iš 2020 m. liepos 9 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikdamas bausmę, nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje: nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. dalyvavo adaptacijos programoje; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse: 2019 m. liepos 25 d. dalyvavo Biologijos viktorinoje, kurioje užėmė 1 vietą, 2019 m. dalyvavo projekto „Išgirsti. Suprasti. Keisti“ visuomenės nepakantumo korupcijai bei pilietiškumo ugdymo, 4 val. trukmės, mokymuose. Pagal turimus duomenis, nuteistasis dalinai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones.

Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, jos rodo nuteistojo pastangas keisti savo elgesį, tačiau, įvertinus tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis tris kartus buvo baustas drausmine tvarka: 2019 m. spalio 2 d. už tai, kad pavėlavo į rytinį patikrinimą (nuteistųjų skaičiuotę); 2019 m. gruodžio 4 d. už tai, kad buvo pastebėtas savo miegamojoje vietoje gulintis ir žiūrintis televizorių, o duotiems nurodymams išjungti televizorių nepakluso; 2020 m. gegužės 21 d. už tai, kad miegamosios vietos pagalvėje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas, neskatintas, jo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas nei kaip išskirtinai teigiamas, nei kaip išskirtinai neigiamas. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Iš Nutarimo ir 2020 m. liepos 9 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. B. amžius pirmojo teistumo metu – (duomenys neskelbtini) metų, tai teismui leidžia teigti, jog netinkamas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo jauname amžiuje. Asmuo anksčiau teistas 5 kartus Lietuvoje ir 2 kartus Olandijoje už tyčines nusikalstamas veikas, susijusias su nuosavybe, viešąja tvarka, disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, finansų sistema. Darytina išvada, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam teigiamo poveikio nepadarė. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už trijų tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą, susijusių su nežymaus sveikatos sutrikdymu, pasipriešinimu valstybės tarnautojui. Šios aplinkybės atspindi nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus. Taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad G. B. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Už anksčiau padarytus nusikaltimus G. B. vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau sąlygas pažeidė. Tai rodo, kad G. B. jau buvo suteikta galimybė iš esmės pakeisti neteisėtą savo veikimo modelį – jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, taip išreiškiant jam pasitikėjimą, sudarant prielaidas reintegruotis į visuomenę ir gyventi laikantis įstatymų, tačiau, nepaisant to, G. B., nors ir suvokdamas įkalinimo pasekmes, pakartotinai darė nusikalstamas veikas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtaka paauglystėje buvo nuteistojo socializacijos problema ir siejosi su jo nusikalstamu elgesiu. Asmenybė egocentriška, būdingas savo pozicijos padidintas racionalumas, padidintas kategoriškumas. Sprendimams būdinga afektinė logika, socialinių-buitinių situacijų pervertinimas ir neadekvatus vertinimas, tai lemia polinkį konfliktiškumui, afektiniam reagavimui net ir į nestiprius psichosocialinius stresorius. Perdėtas emocionalumas trukdo blaiviai įvertinti ir suvaldyti situaciją, todėl galimi iracionalūs sprendimai, neapgalvoti poelgiai, ypač emocinės įtampos, streso, frustracijos sąlygomis. G. B. konstatuoti organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai turėjo reikšmingą įtaką jo elgesiui psichologinio ir fizinio smurto metu, mažino valingą savikontrolę bei apribojo galimybę racionaliai reaguoti stresinėje situacijoje konflikto metu. G. B. būdingas impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas (išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto). Dėl impulsyvaus charakterio G. B. įsiveldavo į muštynes. Nesugebėjimas efektyviai planuoti ir permąstyti savo elgesio priežasčių ir pasekmių, esant stresinėms situacijoms, susijęs su nuteistojo teisės pažeidimais. Pablogėjęs psichosocialinis teisės pažeidėjo funkcionavimas turėjo įtakos jo padidėjusiam suvokiamo streso lygiui bei smurtinio elgesio pasireiškimui. Vertinant nuteistojo kriminalinę patirtį žymėtina, kad nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei nuostatos egzistavo (pasikartojančios nusikalstamos veikos, kito asmens turtinių teisių nuvertinimas). G. B. nusikalstamas elgesys tiesiogiai susijęs su jo susiformavusiomis netinkamomis moralinėmis nuostatomis ir konkrečiomis situacijomis, kai jos pasireiškia.

Teismo teigiamai vertinama aplinkybė, kad nuteistasis palaiko ryšius su sutuoktine, vaikais, motina, tėvu, broliais, seserimis, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu turi veikti kiekvienas nuteistas asmuo, todėl tai nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo gynėja skunde atkreipia dėmesį į tai, kad G. B. turi aiškią ateities viziją, planuoja dirbti, Komisijai buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad G. B. darbo vieta yra išsaugota ir galės toliau dirbti įmonėje, užimdamas ankstesnes (duomenys neskelbtini) pareigas. Iš Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo matyti, kad asmuo šiuo metu pataisos įstaigoje nedirba, kas rodo, kad bausmės atlikimo metu jis nepasižymėjo teigiama darbine motyvacija. Nuteistojo teigimu, teismo nuosprendžiu priteistus civilinius ieškinius nukentėjusiesiems atlygino, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Teismo vertinimu, nors šiuo metu G. B. neturi jo esamai situacijai reikšmingų finansinių įsipareigojimų, tačiau jo pasikartojantys nusikaltimai susiję su lėšų pasiskirstymo įgūdžių stoka. Kita vertus, socialinio tyrimo išvadoje finansiniai sunkumai nurodomi kaip vienas iš nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinančių veiksnių. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam adaptuotis visuomenėje bus gana sudėtinga, taip pat suteikia pagrindo teismui abejoti, ar nuteistasis iš tiesų yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, kad jis gali rinktis neteisėtus būdus, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui, juo labiau, kad praeityje buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei ir finansų sistemai. Be to, nuteistasis G. B. šiuo metu dar yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės – daugiau nei 1 metus ir 2 mėnesius. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Nuteistojo gynėjos nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą, planuoja dirbti ir rūpintis artimaisiais, yra reikšmingos, jos rodo teigiamas galimybes integruotis į visuomenę, tačiau jos, anaiptol, nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą.

Teismas pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir pasitikėti nuteistuoju, jeigu jis dėl ankstesnių teistumų ir sulaužyto pasitikėjimo lygtinio paleidimo (bausmės vykdymo atidėjimo) metu vėl darė nusikalstamas veikas. Be to, kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, todėl nepakankama išvadai, kad nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas. Atsižvelgiama ir į tai, kad Komisija sprendimą netaikyti G. B. lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis, nuteistajam G. B. taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų įvykdymo rezultatus (nepilnai įvykdytos), taip pat, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką (priklauso vidutinės rizikos grupei), dinaminius veiksnius, kuriuos galima keisti, sudaro beveik pusę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų, vidutinę smurto riziką, naudojant HCR-20 metodiką, impulsyvumą, savo elgesio pasekmių suvokimo stoką, emocinės kontrolės ir elgesio savireguliacijos stoką, neigiamą nuostatą į priežiūrą ir apribojimus, jo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nuteistojo G. B. gynėjos skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo G. B. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 59-120 netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš