- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-21
- Bylos Nr.
- N-180-2121-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Stasys Gudynas, Nijolė Piškinaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarties E. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2006 m. gegužės 22 d. E. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Protokole nurodoma, kad 2006 m. gegužės 22 d., apie 4.15 val., E. Š. sulaikytas traukiant ungurinę gaudyklę upelyje, ištekančiame iš Dringykščio ežero į Lūšių ežerą. Sulaikymo metu turėjo neteisėtai sugavęs vieną ungurį ir aštuonias kuojas. Pažeisti Mėgėjiškos žūklės taisyklių 11.2, 12.2 ir 20 punktų reikalavimai.
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresn. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2006 m. birželio 6 d. nutarimu už padarytą pažeidimą E. Š. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 87 straipsnio 3 dalį 200 Lt bauda, konfiskuojant ungurinę gaudyklę ir apsauginio kostiumo L1 kelnes.
II.
E. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresn. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2006 m. birželio 6 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad jis dirba Utenos reginio aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentūros neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi. Būdamas name Meironų kaime, Ignalinos rajone, iš vakaro girdėjo įtartinus garsus, o 2006 m. gegužės 22 d. rytą upelyje pastebėjo virš vandens kyšančius metalinius strypus su tinklu. Kadangi nepavyko prisiskambinti vyr. insp. R. V. , E. Š. nusprendė pats ištraukti gaudyklę, kad į ją nepakliūtų daugiau žuvų. Kai ištraukė gaudyklę į krantą, buvo sulaikytas aplinkos apsaugos darbuotojų, kurie jį įvardijo, kaip brakonierių. Teigė, kad nubaustas nepagrįstai, nes jis nežvejojo, o, vykdydamas savo pareigas, bandė užkirsti kelią pažeidimui.
Institucija administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo prašė netenkinti. Nurodė, kad E. Š. su draugu iš anksto planavo neteisėtą žvejybą. Pažeidėja buvo sulaikytas, kai iš upelio ištraukė gaudyklę. Nors iš pradžių E. Š. savo kaltę neigė, tačiau vėliau pripažino, kad jo tikslas buvo žvejyba. Skundo teiginiai yra nepagrįsti, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nenustačius pažeidėjų, E. Š. , net ir būdamas neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, neturėjo jokios teisės savarankiškai paimti neteisėtos žvejybos įrankių. E. Š. kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais, todėl jis nubaustas pagrįstai.
III.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi skundo netenkino, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresn. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2006 m. birželio 6 d. nutarimą, kuriuo E. Š. pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį paskirta 200 Lt bauda su ungurinės gaudyklės ir apsauginio kostiumo L1 kelnių konfiskavimu, paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad bylos medžiaga nustatyta, jog E. Š. 2006 m. gegužės 22 d., 4 val. 15 min., Ignalinos rajone prie savo namų esančiame upelyje, ištekančiame iš Dringykščio ežero į Lūšių ežerą, žvejojo draudžiamu tinkliniu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu (ungurine gaudykle), sugavo vieną ungurį ir aštuonias kuojas. Šias aplinkybes patvirtina Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovo paaiškinimai, liudytojais apklaustų Institucijos inspektorių E. K. , L. B. parodymai. Netikėti šių liudytojų parodymais, teismo nuomone, nėra pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys, inspektoriai asmeniškai E. Š. nepažįsta, su juo anksčiau jokių konfliktų neturėjo. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esantys vaizdo ir garso įrašai. 2003 m. birželio 11 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 294 patvirtintos Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 4.4 punkte numatyta, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka paimti iš aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius pažeidimo padarymo įrodymus. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolės įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Sistemiškai vertinant šių norminius aktus, darytina išvada, kad neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius turi teisę paimti pažeidimo įrankius tik iš pažeidėjų. Be to, prieš paimant neteisėtos žvejybos įrankius E. Š. turėjo organizuoti išvyką (reidą), laikydamasis Tvarkos 7, 8 punktuose numatytų procedūrų, tačiau tai atlikta nebuvo. Tokiu būdu, E. Š. neturėjo jokio pagrindo paimti neteisėtų žvejybos įrankių.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius, kad jis nežvejojo, o neteisėtą gaudyklę ištraukė, nes atliko savo, kaip neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas, siekė užkirsti kelią pažeidimui ir paleisti sugautas žuvis, teismas įvertino kritiškai, nurodęs, kad jie nenuoseklūs, neparemti jokiais įrodymais, prieštarauja A. V. paaiškinimui, liudytojų E. K. , L. B. parodymams, byloje esantiems vaizdo ir garso įrašams, iš dalies ir paties E. Š. pirminiam paaiškinimui – filmuotame vaizdo įraše jis teigė, jog veikė kaip pilietis, siekiantis užkirsti kelią daromiems pažeidimams, o tinkle esančias žuvis jis planavo vėliau ryte atiduoti aplinkos apsaugos pareigūnams. Teismo nuomone, E. Š. paaiškinimas neįtikinamas ir dėl to, jog abejotina, ar pašaliniai asmenys nelegaliai žvejotų šalia svetimo namo, kuriame gyvena neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius. Tai, jog E. Š. tamsiu paros metu iš karto (net neieškodamas) ištraukė gaudyklę, byloja, jog gaudyklės buvimo vieta jam iš anksto buvo gerai žinoma. Tai, kad E. Š. ištraukęs gaudyklę, jos net neapžiūrėjo, ar ji nepažymėta specialia plomba, nusinešė ją kartu su visa sužvejota žuvimi link namų, paneigia teigimus, jog jis veikė siekdamas užkirsti kelią pažeidimams ir paleisti sugautas žuvis.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatavo, kad E. Š. veika atitinka ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Administracinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, laikantis ATPK 30², 33 straipsnių reikalavimų, todėl naikinti nutarimo nėra pagrindo.
IV.
Apeliaciniu skundu E. Š. prašo panaikinti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresn. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2006 m. birželio 6 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį, bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Apeliantas ungurine gaudykle nežvejojo. Buvo sulaikytas gaudyklę jau ištraukus į krantą, o ne traukiant ją iš vandens (kaip yra nurodyta nutarime), žuvies sugavęs nebuvo, nes jį sulaikius visa žuvis dar buvo gaudyklėje. Apelianto teigimu, pastebėjęs gaudyklę, tykoti pasaloje gaudyklę pasistačiusių asmenų negalėjo, nes apie 5.00 val. turėjo išvykti į darbą.
2) Apelianto teigimu, jis visus veiksmus, susijusius su ungurinės gaudyklės išėmimu iš vandens, atliko vykdydamas neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus teises ir pareigas, nustatytas aplinkos apsaugos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 294 patvirtintos Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarkos 4.4, 4.1 punktuose. Pamatęs neteisėtai įrengtą gaudyklę, apeliantas privalėjo imtis visų įmanomų veiksmų, kad užkirsti šiam pažeidimui kelią. Upelyje įrengtą gaudyklę ištraukė iš vandens, turėdamas tokią teisę, todėl jo veiksmai, teisėtai vykdant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus teises ir pareigas, negali būti vertinami kaip Mėgėjiškos žūklės taisyklių 11.2, 12.2, 20 punktų reikalavimų pažeidimas
3) Žuvų ištekliams žala nebuvo padaryta. Žuvys, ištrauktos su gaudykle, buvo gyvos ir nepažeistos, paleisti žuvų į vandeni aplinkos apsaugos inspektoriai neleido, vėliau žuvys žuvo dėl pačių aplinkos apsaugos inspektorių kaltės. Be to, nėra įrodyta, kad gaudyklėje buvo 1 ungurys ir 8 kuojos.
4) Panevėžio apygardos administracinis teismas neobjektyviai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Jokiais įrodymais nepaneigta, kad ungurinę gaudyklę apeliantas pastebėjo ryte pro langą, todėl nereikėjo jos ieškoti ir žvalgytis. Traukiant iš upelio gaudyklę jokios plombos nesimatė. Plombos yra pakankamai didelės, todėl jas iš karto galima pamatyti, specialiai žiūrinėti tinklo nereikia. Neįrodyta, kad apeliantas gaudyklę būtų nešęs link namų. Teismas neteisingai nustatė, kad prieš paimant neteisėtos žvejybos įrankius apeliantas turėjo organizuoti išvyką. Ši išvada prieštarauja Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarkos 4.1 punktui, kuriame nurodyta, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, nustatę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, privalo pagal savo kompetenciją imtis priemonių užkirsti jam kelią. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarka nenumato, kad nustačius pažeidimą turi būti iš pradžių organizuojama išvyka. Pagal 2005 m. liepos l d. aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr.Dl-337 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės taisyklių 21 punktą, jei prie žūklės įrankių nėra savininko, valdytojo ar naudotojo, įrankius iki jų priklausomybės išaiškinimo nustatyta tvarka gali paimti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ar kiti tam įgalioti asmenys. Taigi nenumatyta, kad paimti žūklės įrankius gali tik etatiniai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, todėl paimti žūklės įrankius nesant prie jų savininko gali kaip etatiniai, taip ir neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Tai neprieštarauja Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarkos 4.4 punktui. Teismas neteisėtai vadovavosi slaptai atliktu garso įrašu. Garso įrašas byloje buvo padarytas apeliantui nežinant, t.y., slaptai. Slaptas pokalbio įrašymas yra operatyvinės veiklos priemonė, kurią gali vykdyti tik operatyvinės veiklos subjektai. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija neturi teisės užsiimti operatyvine veikla, todėl jų atliktas slaptas garso įrašymas negalėjo būti laikomas įrodymu. Liudytojų E. K. , L. B. parodymus teismas vertino neobjektyviai. Šie liudytojai nenurodė, kas pasistatė gaudyklę, nors teisme teigė, kad šis asmuo jiems yra žinomas, nepaaiškino, kada, kokiu būdu kurioje vietoje ir kokiam kaimo gyventojui apeliantas sakęs pasistatyti gaudyklę, nepateikė įrodymų, kad apeliantas būtų planavęs su kuo nors žvejoti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo E. Š. apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad E. Š. kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta tiesioginiais įrodymais. Pabrėžia, kad apelianto kaltę patvirtina tai, kad pagal Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarkos 7, 8, 9 ir 10 punktus neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi kontrolę vykdo (visuomeniniais) pagrindais arba kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais (Tvarkos 10 p.), arba vieni, tačiau jų išvykos (reidai) fiksuojami rajono agentūros ar inspekcijos išvykų (reidų) registracijos žurnale. Akivaizdu, kad E. Š. 2006 m. gegužės 22 d. veikė ne kaip neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, o kaip paprastas pilietis (ką jis yra pats pripažinęs). Jokios informacijos apie 2006 m. gegužės 22 d. E. Š. planuotą išvyką (reidą) nėra nei Ignalinos rajono aplinkos apsaugos agentūroje, nei apskritai Utenos regiono aplinkos apsaugos departamente.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūno 2006 m. gegužės 22 d. E. Š. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sulaikytas traukiant ungurinę gaudyklę upelyje, ištekančiame iš Dringykščio ežero į Lūšių ežerą, sulaikymo metu turėjo neteisėtai sugavęs vieną ungurį ir aštuonias kuojas. Nurodyta, kad pažeisti Mėgėjiškos žūklės taisyklių 11.2, 12.2 ir 20 punktų reikalavimai. Institucijos 2006 m. birželio 6 d. nutarimu E. Š. veika kvalifikuota pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ar ultragarsą).
Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 patvirtintų Mėgėjiškos žūklė taisyklių 11.2 punkte numatytas draudimas išimti iš vandens telkinių verslinės žvejybos įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, pastebėję vandens telkinyje aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nepažymėtus draudžiamus žvejybos įrankius, neišimdami jų iš vandens, privalo pranešti apie tai aplinkos apsaugos pareigūnams. Taisyklių 12.2 punkte numatytas draudimas žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Taisyklių 20 punkte pateiktas šiurkštaus Taisyklių pažeidimo apibrėžimas.
Kolegija konstatuoja, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos (administracinio teisės pažeidimo protokolas, administracinio teisės pažeidimo byloje esanti vaizdo medžiaga, E. Š. , aplinkos apsaugos inspektorių L. B. , E. K. paaiškinimai, duoti Panevėžio apygardos administraciniame teisme) matyti, jog neabejotinai įrodyta, kad E. Š. iš vandens telkinio ištraukė ungurinę gaudyklę, kurioje buvo vienas ungurys ir aštuonios kuojos, tuo pažeisdamas Taisyklių 11.2 punkto reikalavimą. Tai teisingai konstatavo ir Institucija ginčijamame nutarime bei Panevėžio apygardos administracinis teismas. Šio fakto iš esmės neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau mano, kad tokią teisę jam suteikė neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus statusas. Tai, kad E. Š. būtų žvejojęs draudžiamu žvejybos būdu, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga neįrodyta – nenustatyta, kad ungurinę gaudyklę pastatė būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Dėl šios priežasties iš Institucijos nutarimo šalintini E. Š. pateikti kaltinimai žvejyba draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais, t.y., Taisyklių 12.2 punkto pažeidimu. Esant tokiai situacijai, E. Š. padarytas pažeidimas neteisingai kvalifikuotas pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį – kaip jau minėta, nenustatyta, kad E. Š. būtų žvejojęs draudžiamais žvejybos įrankiais ar draudžiamu būdu. Kolegijos vertinimu, E. Š. padarytas Taisyklių 11.2 punkto reikalavimų pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 87 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta atsakomybė už mėgėjiškos žūklės taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjišką žūklę, žuvų apsaugą, pažeidimus. Šioje normoje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt penkių iki dviejų šimtų litų su pažeidimo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Kadangi papildomas tyrimas nereikalingas – pažeidimo faktas įrodytas, nustatytas asmuo kaltas jo padarymu, išaiškintos kitos reikšmingos aplinkybės (ATPK 284 str.), dėl susidariusios lengvinančios atsakomybę situacijos E. Š. veiksmai gali būti perkvalifikuoti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. E. Š. veiką kvalifikuojant pagal ATPK 87 straipsnio 1 dalį, jam skirtina 110 Lt bauda su pažeidimo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Skirti mažesnės baudos ar netaikyti pažeidimo įrankių ir priemonių konfiskavimo nėra pagrindo. Nors Institucijos 2006 m. birželio 6 d. nutarime, skiriant E Š. nuobaudą nurodyta, kad taikomas ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame numatyta atsakomybę lengvinant aplinkybė – kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis, teismo nuomone, iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, E. Š. pirmosios instancijos teisme išreikštos pozicijos nematyti, kad jis dėl pažeidimo gailėtųsi ar būtų siekęs padėti išaiškinti asmenis, pastačiusius ungurinę gaudyklę.
Apelianto argumentai, kad jis, kaip neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, galėjo paimti ungurinę gaudyklę, nesant prie jos savininko, pripažintini nepagrįstais. Taisyklių 11.2 punkte numatyta, kad asmenys, pastebėję vandens telkinyje aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nepažymėtus draudžiamus žvejybos įrankius, neišimdami jų iš vandens, privalo pranešti apie tai aplinkos apsaugos pareigūnams. Taisyklių 21 punktas nustato, kad, jei prie žūklės įrankių nėra savininko, valdytojo ar naudotojo, įrankius iki jų priklausomybės išaiškinimo nustatyta tvarka gali paimti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ar kiti įstatymų įgalioti pareigūnai. E. Š. – neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius. Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius – Lietuvos Respublikos pilietis, visuomeniniais pagrindais padedantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę (Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarkos, patvirtintos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 294, 1 p.). Taigi, E. Š. , nebūdamas pareigūnu, prie žūklės įrankio nesant jo savininko, valdytojo ar naudotojo, neturėjo teisės ungurinės gaudyklės ištraukti iš vandens.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresn. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2006 m. birželio 6 d. nutarimą dėl E. Š. nubaudimo pakeisti. Užfiksuotą pažeidimą kvalifikuoti kaip Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą ir E. Š. paskirti 110 litų (vieno šimto dešimt Lt) baudą su ungurinės gaudyklės ir apsauginio kostiumo L1 kelnių konfiskavimu.
Nutartis neskundžiama.