- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-21
- Bylos Nr.
- N-438-1130-10
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 48.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininko), Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D.V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutarties D.V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VTS Prevencijos poskyrio viršininkės 2009 m. kovo 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 447413 D.V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 litų už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2009 m. sausio 11 d. apie 4 val. D.V., būdamas alaus baro „Saulėtekis“ direktoriumi, neužtikrino, kad alaus baro vykdoma veikla netrikdytų viešosios rimties, dėl ko buvo sutrikdyta Z.J. ir J.J. rimtis.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D.V. skundu Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prašė teismo panaikinti skundžiamą 2009 m. kovo 25 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodė, jog Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VTS Prevencijos poskyrio viršininkės 2009 m. kovo 25 d. nutarime nenurodytas joks konkretus jo veiksmas, negalima suprasti, kokie veiksmai turimi omenyje. Pabrėžė, kad greičiausiai policijos pareigūnai nakties metu netoli jo vadovaujamos įstaigos, kurioje leistinas alkoholio vartojimas, sulaikė netoleruotino elgesio asmenį, tačiau neįžvelgę jo veiksmuose jokio administracinio teisės pažeidimo, abstrakčia forma apkaltino D.V., kurio net nebuvo įvykio vietoje ir apie tai jis nieko negali paaiškinti. Klaipėdos rajono policijos komisariatas, tirdamas neva D.V. įvykdytą administracinį teisės pažeidimą, aiškiai ignoravo ATPK 248 straipsnio nuostatas, reikalaujančias laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.
Atsiliepimas
Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, atsiliepime į D.V. skundą prašė Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2009 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. N 447413 palikti nepakeistą, o D.V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. T11-182 „Dėl prekybos ir paslaugų tiekimo Klaipėdos rajono viešosiose vietose taisyklių ir leidimų išdavimo tvarkos patvirtinimo“ III dalies 12 punktas numato, kad prekiaujant ir teikiant paslaugas viešosiose vietose draudžiama triukšmauti, šūkauti, švilpauti, garsiai dainuoti arba groti muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais, viršijant nustatytas leidžiamas skleidžiamo triukšmo normas, o už šių reikalavimų nevykdymą atsakingi baro savininkai. Viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodymas galimas tiek remiantis liudytojų parodymais, tiek garso lygio matavimo prietaiso rodmenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 17 d. konsultacija dėl ATPK 183 straipsnio), o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių administracinėse bylose Nr. N3-1265/2006 ir N17-1468/2006 analizė leidžia daryti išvadas, kad už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar panašiais veiksmais vakaro ir nakties metu gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, atsakomybė gali būti taikoma šių patalpų savininkams. Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą nuomone, D.V., būdamas alaus baro „Saulėtekis“ direktoriumi, ir būdamas atsakingas už tai, kad baro veikla būtų vykdoma laikantis įstatymų, neužtikrino, jog būtų laikomasi Prekybos ir paslaugų teikimo Klaipėdos rajono viešosiose vietose taisyklių, už kurių nesilaikymą numatyta atsakomybė. Atsiliepime akcentuota, kad skundai dėl triukšmo, sklindančio iš baro, policijos įstaigoje gaunami ne pirmą kartą, o D.V. ne kartą informuotas ir oficialiai įspėtas, jog būdamas alaus baro direktoriumi privalo užtikrinti, kad alaus baro vykdoma veikla netrikdytų viešosios rimties, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad viešosios tvarkos pažeidimai jo vadovaujamoje įstaigoje liautųsi, t. y. priešingu teisei kaltu neveikimu padarė pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė. Atsiliepime buvo nurodyta, jog D.V. administracinę nuobaudą paskyręs pareigūnas turi teisę nagrinėti tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylas. Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, nuomone, administracinė byla buvo nagrinėjama vadovaujantis ATPK 280-284, 286-288 straipsnių reikalavimais, o D.V. skunde išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės ir yra siekimas išvengti administracinės atsakomybės už viešosios rimties trikdymą dėl jo vadovaujamo baro vykdomos veiklos.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi D.V. skundo netenkino, o Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VTS Prevencijos poskyrio 2009 m. kovo 25 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, jog asmens, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaltė iš esmės pagrįsta nukentėjusiųjų J.J. ir Z.J. pareiškimais ir parodymais, o taip pat vaizdine medžiaga. Šiais įrodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie vienas kitą papildo, yra išsamūs. Be to, jų nuoseklumą patvirtina ir ta faktinė aplinkybė, kad policijos pareigūnai tą pačią 2009 m. sausio 11 d. naktį dėl triukšmo bare „Saulėtekis“ į įvykio vietą vyko net kelis kartus. Teismas pabrėžė, jog asmuo, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nepateikė jokių faktinių duomenų, įrodančių nukentėjusiųjų neobjektyvumą. Priešingai, D.V. pripažino, kad nors baro darbo laikas yra nuo 9 val. ryto iki 21 val. vakaro, tačiau jis dirba ir ilgiau, nes licencija prekybos laikas neribojamas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pabrėžęs, kad, įrodinėjant pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, garso lygio matavimo prietaisų rodmenys nėra privalomi kaip įrodymų šaltinis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 17 d. konsultacija Nr. 57). Teismo nuomone, įvertinus šias aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo argumentai dėl triukšmo matavimo prietaisų nenaudojimo, ribinių triukšmo dydžių neužfiksavimo laikytini visiškai niekuo neparemtais. Kaip pabrėžė teismas, šiuo atveju būtina tik konstatuoti, kad triukšmas trikdė viešąją rimtį ir minėti leistini ribiniai dydžiai kvalifikacijai lemiamos reikšmės neturi. Teismo manymu, bylos duomenys duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad dėl bare ir prie jo keliamo triukšmo negalėjo ilsėtis nukentėjusiųjų Jakelaičių šeima, o dėl nuolatinį naktį keliančio triukšmo buvo trikdoma viešoji rimtis.
Teismas kartu pažymėjo, kad administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė administracinės teisės pažeidimą, t. y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. Pažeidimų subjektais gali būti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių, kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, pvz. būti įmonės vadovu ar pan. Tokie požymiai visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje ar sankcijoje, todėl tais atvejais, kai specialieji požymiai nenurodyti, administracinė atsakomybė taikoma subjektui, atitinkančiam bendruosius požymius. Analizuojamoje teisės normoje (ATPK 183 straipsnio 1 dalis) nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimą atsako specialiuosius požymius turintis subjektas. Institucija administracinėn atsakomybėn patraukė UAB „Saulėtekis“ direktorių D.V., kuris 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. P-1 patvirtintų direktoriaus pareiginių instrukcijų 15 punktą privalo kontroliuoti bendrovėje įstatymų, Vyriausybės nutarimų, įsakymų bei nurodymų savalaikį ir teisingą laikymąsi, įgyvendinimą, teismo nuomone, D.V., laikytinas tinkamu šio teisės pažeidimo subjektu.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 31 straipsnis, 32 straipsnis). Teismas pripažino, jog įgaliota institucija, skirdama administracinę nuobaudą, nenustatė atsakomybę lengvinančių, ar sunkinančių aplinkybių, todėl D.V. pagrįstai paskirtas administracinės nuobaudos ATPK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis - 150 litų bauda. Įvertinęs asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, nukentėjusiųjų J.J., Z.J. paaiškinimus, bylos medžiagą, pateiktus vaizdo įrašus, teismas padarė išvadą, kad institucija, skyrusi administracinę nuobaudą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą. Teismas nenustatė, kad pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, t. y. surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, būtų pažeidęs D.V. ATPK 272 straipsnyje numatytas procesines teises. Teismas pripažino, jog įgaliotos institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D.V. prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog incidentas, už kurį apeliantas yra baudžiamas, vyko 2009 metų sausio 11 naktį (4 val.). Tuo metu jo vadovaujamas baras „Saulėtekis“ nedirbo, buvo užrakintas, o, apelianto teigimu, jis miegojo savo namuose. Todėl, pasak apelianto, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad kažkas bandė patekti į barą o nepatekdamas keikėsi, kvietė taksi ir garsiai reiškė savo emocijas. Be to, kaip nurodo apeliantas, jo administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta per pustrečio mėnesio, pažeidžiant ATPK 282 straipsnyje nustatytus terminus. Apelianto teigimu, buvo pažeistos ir ATPK 272 straipsnyje numatytos jo procesinės teisės, kadangi faktiškai jokio bylos nagrinėjimo policijos komisariate net nebuvo, bent apie tokį posėdį apeliantas nebuvo informuotas, jam tik 2009 m. kovo 25 d. buvo išduotas policijos nutarimas ir nesuteikta galimybė pasinaudoti kvalifikuota advokato pagalba.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinę nuobaudą paskyrusi institucija prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, jog D.V. skunde nurodytos aplinkybės, kad buvo pažeisti ATPK 282 straipsnyje nustatyti terminai neatitinka tikrovės, kadangi D.V. administracinių teisės pažeidimų protokolas P573200 buvo surašytas 2009 m. kovo 23 d. ir byla išnagrinėta 2009 m. kovo 25 d. Protokolo surašymo metu D.V. buvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, tai jis patvirtino savo parašu bei atitinkamai buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą 2009 m. kovo 25 d. 08.50 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate, adr. Gamyklos g. 29, Gargždai. Kaip teigiama atsiliepime, D.V. dalyvavo administracinės bylos nagrinėjimo metu 2009 m. kovo 25 d., papildomų prašymų neturėjo, nutarimo kopija jam įteikta asmeniškai, tai D.V. patvirtino savo parašu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VTS Prevencijos poskyrio viršininkės 2009 m. kovo 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 447413 D.V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 litų už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, jog 2009 m. sausio 11 d., apie 4 val. D.V., būdamas alaus baro „Saulėtekis“, esančio J. Basanavičiaus g. 11, Gargžduose, direktoriumi, neužtikrino, kad alaus baro vykdoma veikla netrikdytų viešosios rimties, dėl ko buvo sutrikdyta Z.J. ir J.J. rimtis.
ATPK 183 straipsnio 1 dalis numato, jog šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, - užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki 300 Lt.
Iš bylos medžiagos bei apeliaciniame skunde išdėstytų D.V. paaiškinimų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neginčija fakto, kad 2009 m. sausio 11 d., apie 4 val. iš alaus baro „Saulėtekis“ sklido triukšmas, tačiau nurodo, jog jį sukėlė asmenys, bandantys savavališkai patekti į barą, kuris tuo metu jau nedirbo, o negalėdami patekti į barą šie asmenys keikėsi, kvietė taksi ir garsiai reiškė savo emocijas. Apelianto teigimu, incidento metu jis pats nedirbo ir asmeniškai nebuvo įvykio vietoje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Aplinkybė, jog 2009 m. sausio 11 d., apie 4 val. alaus baras „Saulėtekis“ dirbo yra pagrįsta ne tik nukentėjusiųjų J.J. ir Z.J. pareiškimais ir parodymais ar jų pateikta vaizdine medžiaga, bet ir kitomis bylos aplinkybėmis. Visų pirma, faktą apie alaus baro veiklą 2009 m. sausio 11 d. naktį patvirtina aplinkybė, jog policijos pareigūnai dėl triukšmo bare „Saulėtekis“ į įvykio vietą vyko net kelis kartus (b. l. 61). Be to, ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D.V. pripažino, kad nors baro darbo laikas yra nuo 9 val. ryto iki 21 val. vakaro, tačiau jis dirba ir ilgiau, nes licencija prekybos laikas neribojamas (b. l. 52 – 53, 73 – 74).
Atkreiptinas dėmesys, jog, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N3-1265/2006 ir N17-1468/2006) už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar panašiais veiksmais vakaro ir nakties metu gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, atsakomybėn gali būti traukiami šių patalpų savininkai. Todėl nustačius aplinkybę, jog D.V. priklausančiame bare „Saulėtekis“ buvo triukšmaujama nakties metu ir tai sutrikdė viešąją rimtį, atsakomybėn pagrįstai buvo patrauktas baro savininkas, kuris nesiėmė jokių priemonių ar veiksmų, kad būtų užkirstas kelias viešosios tvarkos pažeidimams jo vadovaujamoje įstaigoje.
Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D.V. taip pat akcentuoja, kad buvo pažeistos ATPK 272 straipsnyje numatytos jo procesinės teisės, kadangi faktiškai jokio bylos nagrinėjimo policijos komisariate net nebuvo, bent apie tokį posėdį apeliantas nebuvo informuotas, jam tik 2009 m. kovo 25 d. buvo išduotas policijos nutarimas ir nesuteikta galimybė pasinaudoti kvalifikuota advokato pagalba. Dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija pažymi, kad kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą D.V. turėjo visas procesines galimybes kartu su skundu pateikti visus jo nuomone reikšmingus įrodymus, pats asmeniškai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje ir pasinaudojo teise duoti paaiškinimus, kitomis procesinėmis teisėmis (b. l. 104 - 107). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leido pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 29-03 (Administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 57-59)), jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas. Įvertinus tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog pagrindų nutraukti D.V. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, D.V. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D.V. apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.