Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Č., Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei S. G., išnagrinėjusi V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1958-11-15, gyvenančio Debreceno g. 72-10, Klaipėdoje, dirbančio UAB „Vigrinda“ direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „Vigrinda“ direktoriumi ir kasininku, bendrovės biure, esančiame Dubysos g. 31A, Klaipėda, darbuotojui M. V., gim. 1978-02-05, išmokėjo 505,20 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į apskaitą. Be to, V. Č. 2011-06-23 bendrovės biure, esančiame Dubysos g. 31A, Klaipėda, darbuotojui M. V., gim. 1978-02-05, išmokėjo 674,00 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į apskaitą. V. Č. iš viso išmokėjo darbuotojui M. V. 1179,20 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į apskaitą. Be to, V. Č. atleistam darbuotojui M. V. 2011-08-19 bendrovės biure, esančiame Dubysos g. 31A, Klaipėda, išmokėdamas darbo užmokestį už darbą 2011 metų liepos mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, neišmokėjo 65,46 Lt darbo užmokesčio. Tokiu būdu UAB „Vigrinda“ direktorius V. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 206 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Už šiuos pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 41⁴ str. 3 d.

V. Č. teismo posėdyje kaltės nepripažino, paaiškino, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių neapskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio mokėjimo faktų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad M. V. negalėjo būti mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, tai patvirtina ir byloje esantys kitų bendrovės darbuotojų paaiškinimai. Pripažįsta, kad 2011-08-19 atleistam iš darbo M. V. išmokėdamas darbo užmokestį už darbą 2011 metų liepos mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, neišmokėjo 65,46 Lt darbo užmokesčio, tačiau tai padarė dėl įsivėlusios aritmetinės klaidos, todėl 2011 metų rugsėjo mėnesį 65,46 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimą pervedė M. V. į jo nurodytą banko sąskaitą. M. V. nuolat darė pravaikštas, jam buvo taikytos poveikio priemonės , todėl jis , kerštaudamas dėl to, jį apkalba.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė S. G. teigė, kad byloje surinkti dokumentai leidžia daryti išvadą, jos V. Č. mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį M. V..

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti kaltinimą palaikanti institucija ir įrodinėjimo pareigą draudžiama perkelti administracinėn

atsakomybėn traukiamam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. N575-55/2008).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas) numatytą teisės pažeidimą, turi būti laikomasi tokios įstatymo taikymo praktikos, kad šis pažeidimas turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, taip pat – kad tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje N143-614/2008; 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007; 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.).

Nors M. V. teismo posėdyje patvirtino savo paaiškinime ( b.l. 11) nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis dirbdamas, UAB „Vigrinda“ laikotarpiu nuo 2011-04-06 iki 2011-08-04 , gegužės, birželio, liepos mėnesius gaudavo oficialų darbo užmokestį ir neapskaitytą darbo užmokestį, už kurį pasirašydavo ant atskiro lapo, tačiau teismui pateikti dokumentai - administracinių teisės pažeidimų protokolas ( b.l. 3-6 ), operatyvinės patikros pažyma (b.l. 7-9), sudaryti remiantis tik M. V. parodymais, kurių kita byloje esanti medžiaga nepatvirtina.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog M. V. 2011-04-04 darbo sutartimi Nr. 350 buvo sutarta mokėti darbo užmokestį ne mažesnį kaip minimalų (800,00 Lt) (b.l. 20-21). Iš Darbo laiko apskaitos žiniaraščio, Atlyginimų priskaičiavimo žurnalo, kasos pajamų orderio ir mokėjimo žiniaraščių matyti, kad M. V. buvo mokamas darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką, kuris yra apskaitytas ir M. V. pasirašytinai gautas (b.l. 30-59).

Aplinkybės, kad M. V. V. Č. mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį, nepagrindžia byloje esantys UAB „Vigrinda“ darbuotojų A. A. ir R. M. paaiškinimai, kuriuose duomenų apie UAB „Vigrinda“ mokamą neapskaitytą darbo užmokestį nėra (b.l. 13-14), o teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. M., kuris UAB „Vigrinda“ nebedirba, parodė, jog jis šioje įmonėje niekada negavo neapskaityto darbo užmokesčio, o M. V. apibūdino, kaip neatsakingą ir nepareigingą darbuotoją.

N. V. Čižauskas ir pripažįsta, kad 2011-08-19 atleistam iš darbo M. V. išmokėdamas darbo užmokestį už darbą 2011 metų liepos mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, neišmokėjo 65,46 Lt darbo užmokesčio, tačiau nurodo, jog taip atsitiko dėl apsirikimo, kurį pastebėjo patys ir nedelsiant ištaisė. Netikėti tokiu paaiškinimu nėra pagrindo , todėl kategoriškai išvadai, kad V. Č. veika buvo padaryta tyčia , duomenų nėra, tuo tarpu ši kaltės forma yra privalomas 41⁴ str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėties požymis.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad neginčytinų įrodymų, jog V. Č. M. V. išmokėjo darbo užmokestį, kuris neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje, nėra, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla V. Č. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., 250 str. 1 d. 1 p. 7 p., 286 str., 287 str. 1 d., 2 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d., teismas,

nutaria:

administracinę bylą V. Č. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d., nutraukti nesant jo veikoje pažeidimo įvykio bei sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.