Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ? Civilinė byla Nr. e2-3099-1007/2019 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00576-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.5.9; 3.2.6.6

2019 m. birželio 13 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės įmonės „Turto bankas“ (toliau – Turto bankas) ieškinį atsakovei T. J. dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. gegužės 10 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose priimtas ieškovės Turto bankas ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti, kad:

1) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki mirtis neišmokėtą ir uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) deponuotą 129,60 Eur darbo užmokestį A. J. ir T. J. valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise;

2) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė ½ dalis UAB (duomenys neskelbtini) neišmokėtos 129,60 Eur darbo užmokesčio sumos.

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovės atsiliepimas per teismo nustatytą terminą teisme negautas, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su sutuoktine T. J., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsniu, pradėjo palikimo, likusio po A. J. mirties, priėmimo valstybės vardu procedūrą. Telšių apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. priimtu sprendimu už akių pilnai buvo tenkintas ieškovės ieškinys atsakovei T. J. dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir nutarta, kad T. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir mirusiojo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokoje įgyto bendro turto dalys yra lygios: kiekvienam sutuoktiniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalies buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalies piniginių lėšų, esančių akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalies pensijų kaupimo fondo vienetų, esančių akcinės bendrovės „Swedbank“ pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau ieškovė gavo papildomos informacijos, kad be minėto turto mirusiajam priklauso neišmokėtas darbo užmokestis. Iš UAB (duomenys neskelbtini)2018 m. rugsėjo 6 d. pažymos Valstybinei mokesčių inspekcijai matyti, kad A. J. iki mirties dirbo šioje bendrovėje, kur liko deponuotas neišmokėtas jam priklausantis darbo užmokestis – 129,60 Eur. 2019 m. balandžio 5 d. raštu ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto I-ąjį notarų biurą mirusiojo A. J. palikimui paveldėti, prašydama į palikimo perėjimo valstybei liudijimą papildomai įtraukti ir pinigines lėšas – UAB (duomenys neskelbtini) deponuotą mirusiajam neišmokėtą darbo užmokestį. Notarė 2019 m. balandžio 25 d. priėmė atsisakymą atlikti procesinius veiksmus – išduoti paveldėjimo teisės perėjimo Lietuvos Respublikos valstybei liudijimą dėl papildomai prašomų įtraukti piniginių lėšų, nes A. J. mirė santuokoje ir papildomai paveldimas turtas – UAB (duomenys neskelbtini) neišmokėtas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, į kurios dalį nuosavybės teisės liudijimas pergyvenusiajam sutuoktiniui nebuvo išduotas. Kaip nurodyta atsisakyme, mirusiojo sutuoktinei T. J. nesikreipus į notarų biurą nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimui išduoti, neaišku į kokią turto – UAB (duomenys neskelbtini)neišmokėto darbo užmokesčio dalį paveldėjimo teisės liudijimas išduotinas. Telšių apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. priimto sprendimo pagrindu ieškovei 2019 m. balandžio 12 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) į ½ dalį nekilnojamojo turto ir ½ piniginių lėšų bei ½ dalį sukauptos pensijos sumos bankuose, priklausiusių mirusiajam.

Pagal teisinį reglamentavimą, vienam iš sutuoktinių mirus notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 straipsniu, gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Duomenų, kad T. J. būtų kreipusis į notarą, prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nėra. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Įstatymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo.

Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų 2012 m. sausio 6 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11, 1 ir 69 punktuose numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą.

Taigi, pirma atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio paveldimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe esančio turto dalys (t. y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas vadovaujantis Notariato įstatymo 52 straipsniu), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, mirusiajam priklausanti bendra santuokinio turto dalis nėra aiški.

Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš abiejų sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mirusysis A. J. iki mirties – (duomenys neskelbtini) dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kur liko deponuotas neišmokėtas jam priklausantis darbo užmokestis, kurį jis įgijo santuokos metu, t. y. 129,60 Eur. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, byloje nėra ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Todėl, siekiant įgyvendinti ieškovės teisę perimti palikimą valstybės naudai, kadangi nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė bei atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta A. J. dalis iš minėto bendro sutuoktinių turto, nustatytina, jog mirusiojo A. J. iki mirties neišmokėtą ir UAB (duomenys neskelbtini) deponuotą 129,60 Eur darbo užmokestį A. J. ir T. J. valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir A. J. nuosavybės teise priklausė ½ šio darbo užmokesčio sumos dalis.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis.

Teismo patirtos pašto išlaidos nesudaro 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Atsakovei apie priimtą sprendimą už akių praneština viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad mirusiojo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki mirties neišmokėtą ir uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) deponuotą 129,60 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų 60 ct) dydžio darbo užmokestį A. J. ir T. J., gimusi (duomenys neskelbtini), valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise; A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė ½ dalis uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)neišmokėtos 129,60 Eur darbo užmokesčio sumos.

Priteisti iš atsakovės T. J., gimusios (duomenys neskelbtini), 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei.

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovei pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą: „Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose 2019 m. birželio 13 d. civilinėje byloje Nr. e2-3099-1007/2019 dėl turto dalies nustatymo priimtas sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovės T. J., gimusios (duomenys neskelbtini), priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma, todėl sprendimas už akių jai įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose, adresu Naujoji Akmenė, Vytauto g. 1B. Atsakovė informuojama, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.“.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.