Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Arvydo Stankaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam V. G., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, vertėjai Veronikai Rybalčenko, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. gynėjo advokato Valerijaus Karpovo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK / 281 str. 1 d. padarymą 10 MGL (1300- vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.

Civilinio ieškovo G. R. ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. G. priteista 7000 (septyni tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. G. už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d. padarymą nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 20 d. apie 7.00 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9.37 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja" ir nepraleido iš kairės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusių pėsčiųjų G. R. ir mažametės V. R., juos parbloškė ir abiems padarė kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistojo V. G. gynėjas advokatas Valerijus Karpovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-06 nuosprendį ir bylą nutraukti, sumažinti priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 2000 litų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo netaikė LR BK 39 straipsnio, nes padarytas neatsargus nusikaltimas, asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, nustatydamas civilinio ieškinio dydį, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis suteikė pagalbą nukentėjusiesiems, AB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo nukentėjusiajam 3500 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei atlygino visą turtinę žalą, neatsižvelgė į V. G. turtinę padėtį, jis augina du nepilnamečius vaikus, pajamos yra nedidelės.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą patenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkintas iš dalies.

Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka tikrina pirmosios instancijos priimto nuosprendžio, dėl kurio paduoti apeliaciniai skundai, teisėtumą ir pagrįstumą. Nuteistojo V. G. gynėjas advokatas Valerijus Karpovas kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso /toliau- LR BPK/ 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Vadovaujantis LR BK 39 str. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi LR BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgia ne tik į aukščiau nurodytas aplinkybes, bet ir į visas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pavojingumą, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti LR BK 39 str. nuostatas. Eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta asmenų sveikata įvyko dėl nuteistojo kaltės, eismo įvykis įvyko nukentėjusiesiems einant per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, tai rodo, kad nuteistojo padarytas grubus kelių eismo taisyklių pažeidimas, be to, buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų asmenų sveikata.

Apeliaciniu skundu prašoma sumažinti priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso /toliau-LR CK/ 6.250 str. 1d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio – jį kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. (LR CK 6.250 str. 2d.) Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl numatoma piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į nukentėjusiajam ir jo dukrai padarytų sveikatos sutrikdymų laipsnį (padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai), į tai, kad nusikalstamas veika padaryta dėl neatsargumo. Teismas nurodė, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nepilnai įvertino byloje esančius duomenis dėl nuteistojo turtinės padėties, bei aplinkybės, kad dalis neturtinės žalos nukentėjusiajam yra atlygino draudimas, todėl nepagrįstai priteisė 7000 litų neturtinei žalai atlyginti. Dėl šių aplinkybių nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusiesiems padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, nukentėjusysis teismo posėdžio metu teigė, kad nusikalstamos veikos pasekmes jaučia iki šiol, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis negali užsiimti įprasta savo darbine veikla, rūpintis šeima ar atlikti kitas pareigas. Vadinasi, nors nukentėjusysis jaučia tam tikras nusikalstamos veikos pasekmes, tačiau negalima teigti, jog jo gyvenimo kokybė po patirtų sumušimų esminiai pablogėjo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino neturtinės žalos dalį /b.l. 95/. Įvertintina aplinkybė, kad nuteistasis turi du nepilnamečius vaikus, šeimos pajamos nedidelės. Pažymėtina, kad į aplinkybę, jog nuteistasis suteikė pagalbą nukentėjusiesiems teismas atsižvelgė skirdamas bausmę. Įvertinus nukentėjusiojo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, šoką, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis turi du nepilnamečius vaikus, juos išlaiko, šeimos pajamos nedidelės, dalis neturtinės žalos atlyginta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atlygintina neturtinė žala turi būti sumažinta iki 3 000 litų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši suma atitinka nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį, kaltininko turtinę padėtį, padaryto nusikaltimo pobūdį, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Nuosprendis keistinas dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (LR BP 328 str. 4p. )

Rezoliucinė dalis

n utaria:

-nuteistojo V. G. gynėjo advokato Valerijaus Karpovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;

-Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-06 nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. R. priteista iš V. G. neturtinės žalos 7 000 litų ir iš nuteistojo V. G. nukentėjusiajam G. R. priteisti 3000 Lt (tris tūkstančius litų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.