- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-1049-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- Z., Z. Č.
- Ieškovas
- R. Č.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Regina Nenortienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. gruodžio 15 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. Č. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovei Z. Č., išvadą teikiančiai institucijai Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas R. Č. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė dalinai pakeisti Ukmergės rajono apylinkės 1998-09-04 nutarimą, pakeičiant išlaikymo dydį nepilnametei dukrai N., gim. 1994-11-30, mokant išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 200 Lt iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 1996-03-22 nutarimu priteisė iš ieškovo nepilnametei dukrai N. išlaikymui po ¼ dalį dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau 0,4 MGL kas mėnesį nuo 1996-02-28 iki vaiko pilnametystės. Ukmergės rajono apylinkės teismas 1998-09-04 pakeitė priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš ieškovo nepilnametei dukrai N. išlaikymui po ¼ dalį dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 1998-08-17 iki mergaitės pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad santuoką su atsakove nutraukė 1999-10-13, šiuo metu gyvena su J. B., su kuria augina nepilnametes dukras - D. Č., gim. 2001-01-28, ir E. Č., gim. 2004-02-22. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu neturi gerai apmokamo darbo, gyvena ne jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Jo turtinė padėtis pablogėjo, kadangi turi dar dvi nepilnametes dukras, yra įsiskolinimas už komunalines paslaugas, todėl mano, jog tikslinga pakeisti priteistą išlaikymą, nustatant išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2008-07-14 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Ukmergės rajono apylinkės teismo 1998-09-04 nutarimu priteistą išlaikymą nepilnametei N. Č., gim. 1994-11-30, ir priteisė iš ieškovo R. Č. išlaikymą nepilnametei dukrai N. Č. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2008-02-29 iki dukrai sueis pilnametystė, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametei N. Č. priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jos motiną - Z. Č. Teismas nurodė, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka abiem tėvams proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). CK 3.129 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, būtina tinkamai įvertinti esminį kriterijų - minimalias būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Teismo nuomone, ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma - po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, yra per mažas ir neužtikrins vaiko būtinų poreikių patenkinimo. Atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, pažymėtina, jog vaikas turi augti pilnaverte asmenybe, todėl išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien tik minimalių vaiko poreikių patenkinimu. Teismų praktika rodo, kad būtiną ir pagrįstą vaiko išlaikymui sumą per mėnesį lemia minimali mėnesinė alga (MMA), kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti suma yra net mažesnė už ½ dalį vienos minimalios algos. Aplinkybė, jog jis turi išlaikyti ir savo dvi nepilnametes dukras, nemažina jo pareigos teikti išlaikymą nepilnametei N. ir užtikrinti būtinų poreikių patenkinimą. Be to, atsakovas yra fiziškai sveikas, jauno amžiaus, gali dirbti, todėl turi vykdyti savo pareigą užtikrinti savo vaikams reikalingą išlaikymą. Nors atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, jos gaunamas darbo užmokestis yra 1500-2000 Lt., teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė suteikia dukrai gyvenamąjį būstą, moka komunalinius mokesčius, aprūpina dukrą mokyklinėmis prekėmis bei rūpinasi jos pramogomis. Teismas sprendė, jog ieškovo prašoma priteisti suma po 200 Lt yra per maža, todėl padidino prašomo priteisti išlaikymo dydį iki 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovė Z. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008-07-14 sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priimti naują sprendimą: priteisti iš ieškovo R. Č. išlaikymą jo nepilnametei dukrai N. Č., gimusiai 1994-11-30, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 000 Lt nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2008-02-29, iki dukrai sueis pilnametystė, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino visas faktines aplinkybes ir neatsižvelgė į išlaikymo dydį, kuris turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kuri apeliantės šiuo metu yra labai sunki. Vaiko išlaikymo dydis siejamas su protingais jo paties poreikiais. CK 6.461 str. 2 d. nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už MMA, jeigu iš tėvo, kurio padėtis labai sunki, gali būti priteisiamas mažesnis išlaikymas už MMA. Šiuo metu apeliantės Z. Č. materialinė padėtis labai pasunkėjo, kadangi ji nebedirba ir yra užsiregistravusi Ukmergės darbo biržoje, todėl pagrįstai prašo priteisti iš ieškovo po 1,25 MMA dukros išlaikymui iki jos pilnametystės. CK 3.201 str. numatytos išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo nuostatos, kurios nustato, kad teismas gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o taip pat atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos, turi būti atsižvelgta į bendros šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, reikia tinkamai įvertinti esminį kriterijų - minimalias būtinas vaiko vystimosi sąlygas. Ukmergės rajono apylinkės teismo priteistas išlaikymas iš ieškovo R. Č. jo nepilnametei dukrai N. Č. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt, atsižvelgiant į infliaciją, tikrai nepatenkins ir neužtikrins vaiko būtinų poreikių patenkinimo. Vaikas turi teisę augti pilnaverte asmenybe, todėl išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien tik minimalių vaiko poreikių patenkinimu, kurie šiuo metu apeliantės dukros N. yra padidėję. N. yra labai aktyvi mokyklos gyvenime ir gerai mokosi, kadangi mergaitė stropi ir nori mokytis, jai nepakanka vien mokykloje pateikiamos informacijos, todėl mokosi daugiau namuose. Mokykla dėl savo finansinės situacijos nepajėgia aprūpinti visų mokinių reikalinga mokymuisi literatūra, todėl dalį knygų tenka pirkti iš savo lėšų. Užklasinė veikla taip pat reikalauja papildomų lėšų, nes mokykla finansuoja tik iš dalies ruošiamus projektus ir darbus. Šiuo atveju N. yra reikalingos papildomos išlaidos, be kurių mergaitė negalėtų dvasiškai ir fiziškai tobulėti.
Atsiliepimas
Ieškovas R. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008-07-14 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad CPK 312 str. draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, t.y. apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nekėlė reikalavimo dėl 1000 Lt išlaikymo dukrai sumos, o reikalavo gerokai mažiau - 400 Lt. Tokia išlaikymo suma vienai dukrai, kai ieškovas turi dar dvi mažametes dukras ir šiuo metu nedirba, būtų nei protinga, nei sąžininga. Ieškovas mano, kad apeliantės reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti, apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip pažeidžiantis CK 1.5 str. nuostatas, kadangi civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoj a:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.), o atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas (CK 3.201 str. 2 d.). Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, bei aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 str. įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pirmosios instancijos teismas byloje į nurodytas nuostatas atsižvelgė nepakankamai.
Apeliantė Z. Č., apeliaciniu skundu prašydama padidinti dukrai N. Č., gimusiai 1994-11-30, priteisto išlaikymo dydį iki 1 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė, kad pirmosios instancijos teismui jau priėmus skundžiamą sprendimą ji neteko darbo, todėl jos turtinė padėtis žymiai pablogėjo. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdžio metu apeliantė patvirtino, jog susirado naują darbą, bei prašė, kad teismo sprendimu iš ieškovo priteistas išlaikymas dukrai būtų padidintas iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks apeliantės reikalavimas yra pagrįstas.
Kolegija pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, nes konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (įstatymo 4 str. 7 p., CK 3.156 str. 2 d.). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 str. įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė nepakankamai, nes šiuo metu atsakovės Z. Č. turtinė padėtis nėra gera, tačiau ji savo lėšomis suteikia dukrai gyvenamąjį plotą, perka maistą, drabužius ir kt. Ieškovė į bylą pateikė būtinų išlaidų minimaliems šalių dukters poreikiams tenkinti paskaičiavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus. Teismui ieškovės pateikti įrodymai, juos įvertinus pagal CPK 185 str. ir CK 1.5 str. bei atsižvelgiant į prioritetinį šalių nepilnametės dukters teisių ir interesų apsaugos principą, yra pakankami išvadai, jog yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 2 d.), ką pagrįstai pripažino savo sprendime ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, išsakytu 2008-12-01 teismo posėdžio metu, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis (300 Lt kas mėnesį) pilnai neatitinka nepilnametės poreikių, todėl jis turi būti didinamas iki 400 Lt kas mėnesį. Toks dydis patenkintų bent minimalius šalių dukters poreikius.
Atsakovas pateikė teismui pažymą apie darbo užmokestį ir nurodė, kad jo finansinės galimybės neleidžia dukrai N. suteikti didesnės finansinės paramos. Taip pat nurodė, kad jam gimė dar dvi dukterys, kuriomis jis taip pat turi rūpintis. Kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, kad padidinus išmokos dydį, nukentės kitų vaikų interesai. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl turi visas galimybes ir privalo ieškoti geriau apmokamo darbo ir daugiau prisidėti prie dukters N. išlaikymo.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei tenka ne tik pareiga teikti likusią 400 Lt išlaikymo dalį dukrai, tačiau ir rūpintis kasdieniniais mergaitės poreikiais bei priežiūra, atsakovės padėtis, tiek turtiniu tiek neturtiniu atžvilgiu negali būti pripažintina geresnė. Pažymėtina, kad nustačius ieškovui nepilnametės dukters išlaikymui mažesnę nei 400 Lt sumą, būtų pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai, nes atsakovei būtų uždėta per didelė dukters išlaikymo našta.
Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.), o ieškovas į bylą nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad atsakovės nurodyta dukters išlaikymui (būtiniems minimaliems poreikiams) reikalinga suma būtų akivaizdžiai per didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį dėl nepilnametės šalių dukters N. Č. išlaikymo dydžio pakeitimo, iš esmės teisingai taikė išlaikymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, tačiau nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nustatė nepakankamą išlaikymo dydį (CPK 320 str., 329 str. 1 d.). Dėl to teisėjų kolegija visumos byloje surinktų įrodymų pagrindu (CPK 185 str., CK 1.5 str.) pakeičia teismo sprendimą ir priteistą išlaikymo dydį padidina iki 400 Lt kas mėnesį. Toks išlaikymas suteikia pirmumą vaiko teisių ir interesų apsaugai, nepažeidžia CK 3.196 ir 3.201 str. nustatytų teisės normų, atitinka teismų praktiką.
Pakeitus teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, keistina ir dalis, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo, jas padidinant už ieškinį iki 144 Lt, bei prieisiant 22,10 Lt žyminį mokestį dalyje, kurioje atsakovė buvo atleista nuo mokesčio. Tai, kad ieškovo pareiškimas paduotas dėl 1998-09-04 teisėjos nutarimo, kurioje pareiškėja buvo atsakovė šioje byloje Z. Č., be to, šioje byloje buvo tenkinami ne ieškovo, o jos atsikirtimai į ieškinį, todėl žyminis mokestis priteistinas iš ieškovo valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. sprendimą pakeisti, padidinant priteistą iš R. Č. išlaikymą nepilnametei N. Č., gim. 1994-11-30, iki 400 (keturių šimtų) Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo R. Č. valstybei, padidinant priteistą sumą iki 166,10 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.