- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-22
- Bylos Nr.
- 1S-788-628/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Kategorijos
- 2.3.4.10Teismo teisė atlikti bet kokį proceso veiksmą (BPK 287 str.)
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, išnagrinėjusi pareiškėjo V. B. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla dėl privataus kaltintojo V. B. kaltinimo R. A. pagal LR BK 155 str. 1 d., nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šioje byloje privatus kaltintojas V. B. kaltina R. A. padarius veiką, numatytą LR BK 155 str. 1 d., t. y., kad jis po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos posėdžio 2012 m. vasario 21 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patalpose Vilniaus g. 27, Vilniuje pašalinių žmonių akivaizdoje, t. y. viešai pasakydamas žodžius „Ligonio kalbų nesiruošiu komentuoti, akivaizdžiai profsąjungos pirmininkas melavo ir kada mes prie stalo pateikėm duomenis, jis tylėjo kaip vandens į burną prisisėmęs, nes na melagystės kojos trumpos“ žodžiu jį įžeidė. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi V. B. skundas perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje.
2012 09 26 nutartimi ši baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis LR BPK 3² str. 2 d., motyvuojant tuo, kad, kaip numato LR BPK 3² str. 2 d., jeigu atlikus visus nedraudžiamus proceso veiksmus nėra kompetentingos institucijos leidimo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba asmuo turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Teismas nutartyje nurodė, kad šiuo atveju leidimas – sutikimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl teisinės neliečiamybės imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo yra būtinas, tačiau privatus kaltintojas, t. y. asmuo palaikantis kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir jo atstovas advokatas prašymo teismui dėl kreipimosi į VRK su prašymu panaikinti kaltinamajam R. A. teisinę neliečiamybę nesikreipė ir neprašė, todėl baudžiamasis procesas nutrauktinas. Kaip nurodoma nutartyje, teismui be privataus kaltintojo prašymo savarankiškai kreipiantis į VRK dėl kaltinamojo neliečiamybės panaikinimo, būtų pažeisti rungtyniškumo ir nešališkumo principai bei teisė į nepriklausomą teismą.
Skundu Vilniaus apygardos teismui Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-26 nutartį ir baudžiamąjį procesą šioje byloje atnaujinti.
Pareiškėjo teigimu, priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, ja yra pažeidžiama privataus kaltintojo teisė į teismą (LR Konstitucijos 30 str. 1 d., Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 6 str.), nutartis turi būti panaikinta.
Skunde taip pat nurodoma, kad nei Seimo rinkimų įstatymas, nei baudžiamojo proceso įstatymas nenumato tvarkos, kuria vadovaujantis privatus kaltintojas galėtų kreiptis į VRK, kad ši suteiktų sutikimą patraukti kandidatą į Seimo narius R. A. baudžiamojon atsakomybėn. Tuo tarpu BPK 287 str. ir 414 str. 2 d. įtvirtintos nuostatos, nors netiesiogiai, tačiau tokią teisę suteikia bylą nagrinėjančiam teismui. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė skubotą nutartį, pernelyg formaliai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymą, todėl iš esmės pažeidė privataus kaltintojo teisę į teismą. Užuot inicijavęs kreipimąsi į VRK dėl sutikimo patraukti kandidatą į Seimo narius R. A. gavimo, teismas pasirinko formalų sprendimą ir bylą nutraukė. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu, kuomet buvo priimta skundžiama nutartis, net nebuvo svarstomas klausimas dėl tolesnės šios bylos eigos. Teisėja išklausė priešingos šalies prašymą prie bylos prijungti papildomus įrodymus ir paklausus, ar privatus kaltintojas dėl to neturi jokių prašymų, paskelbė, jog išeina priimti nutarties. Kokios nutarties išeina priimti, nenurodė. Ši nutartis dėl to yra siurprizinė ir neatitinkanti baudžiamojo proceso tikslų. Toks proceso vedimas pažeidė byloje dalyvaujančių šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Privatus kaltintojas net neturėjo galimybės pateikti argumentų dėl teismo sprendžiamo klausimo nutraukti bylos nagrinėjimą. Situacijoje, kai privatus kaltintojas neturi jokių galimybių kreiptis į VRK dėl sutikimo gavimo, aktyvus teismo vaidmuo yra privalomas. Būtent teismas galėjo ir turėjo inicijuoti kreipimąsi į VRK ir apie tokią galimybę ir tvarką išaiškinti privačiam kaltintojui, tačiau to nebuvo padaryta.
Pareiškėjui V. B., asmeniui, prieš kurį byloje paduotas privataus kaltinimo skundas – R. A. ir jo gynėjui adv. R. K. apie skundo nagrinėjimą Vilniaus apygardos teisme pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Prašymų atidėti skundo nagrinėjimą nebuvo gauta. Į skundo nagrinėjimą atvyko privataus kaltintojo atstovas adv. A. C., kuris teismo posėdyje palaikė savo atstovaujamojo skundą.
Pareiškėjo skundas tenkinamas.
Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su teismui pateikta privataus kaltinimo byla, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria nutrauktas privataus kaltinimo bylos procesas R. A. atžvilgiu, yra neteisėta.
Kaip matyti iš privataus kaltinimo bylos medžiagos, privataus kaltintojo V. B. skundas prieš R. A. 2012 09 10 teismo nutartimi buvo perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2012 09 26 įvykusiame teisiamajame posėdyje, kaip matyti iš byloje esančio protokolo, byla buvo pradėta nagrinėti. Po teismo sudėties paskelbimo, proceso šalims išaiškintos jų teisės ir pereita prie prašymų pateikimo ir išsprendimo (LR BPK 270 str.). Sprendžiant kaltinamojo R. A. prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo, teismas leido su pateiktais dokumentais susipažinti nukentėjusiajam ir jo atstovui, tuomet šiuo klausimu išklausė nukentėjusiojo nuomonę ir išėjo į pasitarimų kambarį priimti nutarties. Grįžus iš pasitarimų kambario paskelbta nutartis nutraukti baudžiamąją byla LR BPK 3² str. 2 d. pagrindu.
Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su apylinkės teismo išvadomis ir iš esmės pritaria pareiškėjo skunde išdėstytiems tokios nutarties neteisėtumo pagrindams. Nei Seimo rinkimų įstatymas, nei baudžiamojo proceso įstatymas nenumato tvarkos, kuria vadovaujantis privatus kaltintojas galėtų kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad ši suteiktų sutikimą patraukti kandidatą į Seimo narius baudžiamojon atsakomybėn. Privataus kaltinimo bylą nagrinėjęs teismas konstatuodamas, jog nėra privataus kaltintojo prašymo kreiptis į VRK dėl kaltinamojo neliečiamybės panaikinimo, bylą nepagrįstai nutraukė. Akivaizdu, kad susidariusi byloje situacija, kuomet asmuo, prieš kurį paduotas skundas, buvo įtrauktas į kandidatų į Seimo narius, sąrašą ir įgijo teisinę neliečiamybę, turėjo būti sprendžiama laikantis bendrųjų baudžiamojo proceso principų. Šiuo atveju, sprendžiant 2012 09 26 teismo posėdyje visai kitą prašymą, t. y. prašymą dėl dokumentų prijungimo prie bylos medžiagos, teismas grįžęs iš pasitarimų kambario, paskelbė nutartį visai kitu klausimu, t. y. nutartį nutraukti bylą. Pagrįsti skundo argumentai, kad teismas formaliai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymą ir pažeidė privataus kaltintojo teisę į teismą. Užuot informavęs proceso dalyvius, kad byloje susiklosčius situacijai, kai asmuo, prieš kurį paduotas skundas, yra kandidatas į Seimo narius, todėl spręstinas kreipimosi į VRK dėl neliečiamybės panaikinimo klausimas, teismas šio klausimo iš viso nesvarstė, proceso dalyvių nuomonių šiuo klausimu neišklausė ir priėmė nutartį. Tokie teismo veiksmai neatitinka baudžiamojo proceso tikslų bei principų. Posėdyje turėjo būti suteikta galimybė proceso dalyviams pasisakyti šiuo klausimu ir tik tada galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į VRK. Toks teismo veiksmas, t. y. proceso dalyvių nuomonės sprendžiamu klausimu išklausymas, ne tik kad nepažeistų, kaip skundžiamojoje nutartyje konstatuota, rungtyniškumo ir nešališkumo principų, o atvirkščiai užtikrintų šių ir kitų baudžiamojo proceso principų įgyvendinimą bylos procese.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis turi būti panaikinta. Procesas byloje atnaujinamas, byla grąžinama teismui nagrinėti. Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylą teismas turi suteikti teisę nukentėjusiajam ir jo atstovui pateikti prašymą dėl kreipimosi į VRK, minėtą prašymą apsvarstyti ir priimti šiuo klausimu procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjo privataus kaltintojo V. B. skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir procesą byloje atnaujinti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.