Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. G., jos atstovei advokatei D. R. (nuotoliniu būdu per „ZOOM“ programą,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui G. G., tretiesiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2019 m. (duomenys neskelbtini), gyvendami santuokoje vaikų nesusilaukė. Kurį laiką sutuoktiniai gyveno darniai, tačiau vėliau atsakovas visiškai nustojo rūpintis šeima, pasirinko amoralų gyvenimo būdą, smurtavo prieš ieškovę. Nuo 2022 m. spalio mėnesio šalys gyvena atskirai, atsakovas yra nuteistas už tyčines nusikalstamas veikas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Ieškovės manymu, šeima iširo dėl atsakovo kaltės, ji nebemato prasmės ir galimybės išsaugoti šeimą, todėl skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti netikslinga, nes tai prieštarautų ieškovės interesams. Santuoką nutraukiant dėl atsakovo kaltės išlaikymas jam iš ieškovės negali būti priteistinas, o ieškovė išlaikymo iš atsakovo sau nereikalauja. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto bei transporto priemonių sutuoktiniai neturi. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „RENAULT ESPACE“, kuri įgyta iki santuokos sudarymo su atsakovu, todėl nutraukiant santuoką tarp sutuoktinių nedalintina. Nurodo, kad ieškovė turi asmeninių kreditorinių įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriuos prašo po santuokos nutraukimo palikti asmeniniais jos įsipareigojimais. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinio reikalavimus prašė tenkinti visiškai. Ieškovė papildomai nurodė, kad nori nutraukti santuoką su atsakovu, terminas susitaikyti nereikalingas, nes tvirtai nusprendė santuoką nutraukti. Su atsakovu susituokė 2019 m. (duomenys neskelbtini), per tą laiką jis jau trečią kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ji jo laukdavo grįžtančio iš įkalinimo įstaigos ir vėl gyvendavo kartu. Po santuokos sudarymo su atsakovu gyveno gerai, bet kai persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), prasidėjo nesantaika, smurtas prieš ją. Atsakovas ne vieną kartą yra smurtavęs prieš ją, yra stipriai sumušęs, dusinęs su pagalve, už smurtą prieš ją yra nuteistas. Ji atsakovui vis atleisdavo, tačiau jis nekeitė gyvenimo būdo ir vėl naudojo smurtą jos atžvilgiu. Atsakovas ir pinigus vogdavo bei išnešdavo iš namų. Paskutinį kartą, kai atsakovas prieš ją smurtavo, ji buvo stipriai sužalota, kilo pavojus jos gyvybei, daugiau nebegali kentėti atsakovo smurto protrūkių, ji supranta, kad atsakovas nebepasikeis. Nurodo, kad su atsakovu bendrų vaikų neturi, tačiau ji turi 8 vaikus iš kitų santykių. Dėl atsakovo girtavimo ir smurtavimo prieš ją iš jos buvo atimti vaikai, nes kiekvieną savaitgalį į jos namus vykdavo policija, vaikams buvo nesaugi aplinka jos namuose. Ji nori pakeisti savo gyvenimo būdą, jau 1 m. 3 mėn. nebevartoja alkoholio, nori susigrąžinti vaikus, su kuriais santykius palaiko, ir jiems padėti.

6. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pozicijos dėl kreditorinių įsiskolinimų nutraukus šalių santuoką nepareiškė; prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Faktinės bylos aplinkybės.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad G. G. ir A. G. susituokė 2019 m. (duomenys neskelbtini). Santuokoje vaikų nesusilaukė. Bendro dalintino kilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo, ieškovės vardu registruota jos iki santuokos įgyta transporto priemonė “RENAULT ESPACE”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl turtas nutraukiant šalių santuoką nedalintinas. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį smurtinį nusikaltimą – už smurtą prieš sutuoktinę. Ieškovė nurodė, kad turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriuos prašo palikti jos asmeniniais įsipareigojimais.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, ieškovė nurodė, kad sprendimas gerai apgalvotas ir yra galutinis, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio G. G. kaltės.

10. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“ nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. Sutuoktiniai pripažįstami kaltais dėl santuokos iširimo, jei jie iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Svarbu pažymėti, kad sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu arba paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

11. Teismas nagrinėdamas bylą įsitikino, kad šalių santuoka faktiškai iširo. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo girtavimo, smurto prieš ją, už kurį šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Atsakovas sutiko, kad yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes smurtavo prieš ieškovę ne vieną kartą, šiuo metu yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę būtent už smurtą prieš savo sutuoktinę. Šalių nurodytas aplinkybes patvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, iš esmės pažeidęs savo, kaip sutuoktinio, pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis, 3 dalis), todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

12. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „G.“. Ieškovės prašymas šioje dalyje tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „G.“, sutuoktiniui – „G.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

13. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog abu yra veiksnūs ir darbingi, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja atsakovo kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovo išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo

14. CK 3.59 straipsnis nustato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.). Atsižvelgiant į sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 str. 1 d.).

15. Ieškovė nurodė, kad gyvendamos santuokoje šalys jokio turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neįgijo. Ieškovė turi automobilį, kuris įgytas iki santuokos sudarymo, prašo šį turtą pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe. Atsakovas pretenzijų į automobilį neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei dar iki santuokos su atsakovu priklausęs automobilis „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas jos asmenine nuosavybe.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

16. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

17. Bylos duomenimis nustatyta, ir kaip nurodė ieškovė, ji turi kreditorių, tačiau prievolės yra asmeninio pobūdžio, ieškovė prašo jos turimas prievoles tretiesiems UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos palikti jos asmeniniais įsipareigojimais. Tretieji asmenys neprieštarauja, jog ieškovės prievolės liktų jos asmeninėmis prievolėmis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad A. G. įsiskolinimai yra asmeniniai ir ji asmeniškai atsakinga už jų vykdymą kreditoriams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Lietuvos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Išlaidos už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra 340,59 Eur (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)).

20. Patenkinus ieškinį, santuoką nutraukus dėl atsakovo G. G. kaltės, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 110,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

21. Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų ją atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą išlaidos yra 340,59 Eur. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos naudai iš atsakovo priteistinos 340,59 Eur išlaidos už antrinę teisinę pagalbą ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 96, 99 straipsniai).

22. Teismas patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 259 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, 3.61 straipsnio 2, 3 dalimis, 3.66 - 3.69 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2019 m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijų skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl sutuoktinio G. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: A. G. – „G.“, G. G. – „G.“.

Po santuokos nutraukimo asmenine A. G. nuosavybe palikti automobilį “RENAULT ESPACE”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovės A. G. įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis T. U., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolis T. U., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą vykdo antstolė R. A., po santuokos nutraukimo palikti asmeniniais ieškovės A. G. įsipareigojimais.

Priteisti iš atsakovo G. G. 110,00 Eur (vieno šimto dešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, įmokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo G. G. 340,59 Eur (trijų šimtų keturiasdešimties eurų 59 ct) valstybės patirtas išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.