Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolė, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, našlys, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 165 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad A. R. neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, o būtent 2018-09-04 apie 16.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,81 promilių girtumas), neteisėtai, prieš savininkės J. N. valią, rankiniu pjūklu atkabinęs durų kabliuką, įsibrovė į J. N. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė asmens būsto neliečiamumą.

A. R. dėl veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dar prieš penkerius metus gyveno su J. N., jie turi du vaikus, iš kurių vienas jau pilnametis, o kitam sūnui 12 metų, jis gyvena kartu su motina. Jis dažnai atvažiuoja aplankyti sūnaus, su J. N. sutaria gerai, lieka pas ją nakvoti, kai atvažiuoja pas sūnų, jokių konfliktų nekyla. 2018-09-04 apie pietus jam paskambino nepažįstamas vyras, kuris pasakė, kad J. N. namuose girtauja su meilužiu ir neprižiūri sūnaus. Tada jis paskambino J. N., tačiau ji pasakė, kad namuose jos nėra, tačiau jis nepatikėjo, nes iš balso suprato, kad ji yra neblaivi. Tada paskambino į policiją ir pranešė, kad J. N. yra girta ir namuose mažametis vaikas. Vėliau jam paskambino iš vaikų teisių tarnybos ir pasakė, kad jo sūnus jau paimtas iš motinos, nes ji buvo neblaivi. Jis labai susinervino, todėl paprašė draugo jį nuvežti iki J. N., kad išsiaiškinti, ar pas ją yra meilužis. Pats tuo metu buvo neblaivus. Priėjęs prie durų, kurios buvo užkabintos iš vidaus kabliuku, beldė, tačiau niekas durų neatidarė. Suprato, kad J. N. yra namuose, tik jo neįsileidžia. Tada kieme rado rankinį pjūklą, kuriuo atsikabino kabliuką ir įėjo į vidų, miegamajame rado sėdinčius J. N. ir jam nepažįstamą vyrą. Pamatęs J. N. meilužį, susinervino ir liepė dingti iš J. N. namų, vadino jį necenzūriniais žodžiais. Jis pyko, kad J. N. geria su kažkokiu vyru, o neprižiūri sūnaus. Jis liepė per 10 minučių tam vyrui išeiti, pagrasindamas sumušti, jeigu neišeis. Tuo metu laikė rankoje pjūklą, tačiau juo negrasino, paprasčiausiai jis liko rankose, kai atkabino duris. Nesiruošė to vyro mušti, tiesiog norėjo pagąsdinti, kad jis išeitų iš J. N. namų. Taip pasakęs jis išėjo į lauką ir laukė, tačiau per 10 minučių neišėjo, todėl jis dar kartą įėjo į kambarį ir liepė dingti iš tų namų. Vyriškis paprašė daugiau laiko, dar 20 minučių ir neva išeis. Jis vėl išėjo į lauką ir laukė, tačiau atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė (b.l. 71–72, 84–85, 90).

Kaltinamasis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro nurodyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu ( b.l.93–95).

Nukentėjusioji J. N. parodė, kad anksčiau gyveno su A. R. ir jie turi du bendrus vaikus, tai pilnametį sūnų ir 12 metų sūnų L. R.. Abu vaikai gyvena pas ją. Su A. R. kartu negyvena jau 5 metus. 2018-09-04 pas ją namuose buvo dabartinis draugas A. S.. Tą dieną ji buvo išgėrusi, kai po pietų paskambino A. R. ir pradėjo ant jos šaukti, kad ji geria su meilužiu ir neprižiūri sūnaus. Ji nesileido į kalbas ir išjungė telefoną. Tada A. R. jai parašė keletą SMS žinučių, jog atvažiuos ir jei ras meilužį, tai jį sumuš. Netrukus atvyko pareigūnai, kurie nustatė jos neblaivumą ir iškvietė vaiko teisių apsaugos darbuotoją, kuris paėmė 12-metį sūnų. Nenorėdama, jog buvęs sugyventinis sukeltų konfliktą, pasakė jam telefonu, kad jos nėra namuose bei užsikabino lauko duris iš vidaus, kad jis nepatektų į namo vidų. Apie 16.30 val. išgirdo beldimą į duris, suprato, kad tai A. R., bet nenorėjo jo įsileisti, o durys buvo užkabintos kabliuku iš vidaus, todėl prie durų nėjo ir neatsiliepė. Bet A. R. atsikabino kabliuką iš lauko pusės ir įėjo į vidų, pamatęs, kad kambaryje yra ir jos draugas, išvadino jį necenzūriniais žodžiais bei liepė dingti iš namų. Rankose jis laikė rankinį pjūklą, kuris buvo paliktas lauke. Kaip dabar supranta, jis tuo pjūklu atkabino durų kabliuką. Buvęs sugyventinis kartais lanko savo vaikus pas ją, tačiau visada tai aptaria prieš tai ir jis namuose lankosi tik jai leidus. Nenori, kad buvęs sugyventinis kištųsi į jos asmeninį gyvenimą ir lankytųsi jos namuose net ir jai neleidus (b.l. 29–30, 35–36).

Liudytojas A. S. parodė, kad 2018-09-04 buvo atvykęs į svečius pas pažįstamą J. N., gyv. Jankų k. Apie 16.30 val. į namus savavališkai pateko buvęs J. N. sugyventinis Artūras. Šio asmens nepažįsta ir anksčiau nebuvo matęs. Artūras, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, rankoje laikydamas metalinį rankinį pjūklą išvadino jį necenzūriniais žodžiais bei pagrasinęs pakvietė jį išeiti į kiemą. Kadangi žinojo, jog šis asmuo būna agresyvus, iškvietė pareigūnus. Fizinio smurto jo atžvilgiu šis asmuo nepanaudojo. Kiek supranta, tai Artūras pyksta ant jo, kadangi jis draugauja su J. N.. Pastaroji su Artūru negyvena jau 5 metus, tačiau jie turi du bendrus vaikus (b.l. 24–25).

Motyvuojamoji dalis

Pats kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga. Veika įrodyta, kvalifikuota pagal BK 165 straipsnio 1 dalį tinkamai, abejonių dėl kaltinamojo kaltės teismui nekyla. Nagrinėjamu atveju neginčytinai įrodyta, kad A. R. 2018-09-04 apie 16.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,81 promilių girtumas), neteisėtai, prieš savininkės J. N. valią, rankiniu pjūklu atkabinęs durų kabliuką, įsibrovė į J. N. gyvenamąjį namą, esantį Mokyklos g. 23, Jankų k., Kazlų Rūdos sav., ir tuo pažeidė asmens būsto neliečiamumą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, jog nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. A. R. neteistas (b.l.49–50), baustas administracine tvarka (b. l. 56), nedirba (b.l. 97,98). Šiuo metu padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. R. gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė – viešieji darbai.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-09-04 18.17 val. iki 2018-09-05 11.50val.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rankinis pjūklas, kuris sugrąžintas nukentėjusiajai J. N. (b.l. 34), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, jai ir paliktinas visiškam disponavimui.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 3 dalis).

Proceso išlaidų byloje nebuvo. Baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, 421 straipsniu teismas,

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-09-04 iki 2018-09-05.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rankinį pjūklą, kuris sugrąžintas nukentėjusiajai, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, jai ir palikti visiškam disponavimui.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nekeisti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Kaltinamajam išaiškinti: jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.