Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos teisėjų Donato Daunio ir Virginijaus Stankevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjų E. Š., A. Š. įgaliotai atstovei ir pareiškėjai A. E. Š., jos atstovei Rasai Rožanskienei,

dalyvaujant atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Pakruojo skyriaus, atstovei Simonai Stanevičiūtei,

viešame kolegijos posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. Š., A. Š. įgaliotos atstovės ir pareiškėjos A. E. Š. pasirašytą skundą ir patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Pakruojo skyriaus, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui P. A. V. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 29VĮ-(14.29.2)-522 „Dėl Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ 2 priedo 32 eilutės panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 29VĮ-(14.29.2)-60 „Dėl Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies – įsakymu patvirtinto Asmenų, kuriems Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos Kalpokų kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo 22 eilutės panaikinimo, įpareigojimo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamą Pakruojo skyriaus, teisės aktų nustatyta tvarka ir griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų parengti žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir sudaryti sąlygas A. Š. prašymui pirkti valstybinę žemę paduoti, nes jis nebuvo pateiktas dėl atsakovės padarytų teisės aktų pažeidimų; bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjų E. Š., A. Š. įgaliotos atstovės ir pareiškėjos A. E. Š. skundas ir patikslintas skundas atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Pakruojo skyriaus, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Petrui A. V. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 29VĮ-(14.29.2)-522 „Dėl Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ 2 priedo 32 eilutės panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 29VĮ-(14.29.2)-60 „Dėl Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies – įsakymu patvirtinto Asmenų, kuriems Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos Kalpokų kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai sąrašo, 22 eilutės panaikinimo, įpareigojimo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamą Pakruojo skyriaus, teisės aktų nustatyta tvarka ir griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų parengti žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir sudaryti sąlygas A. Š. prašymui pirkti valstybinę žemę paduoti, nes jis nebuvo pateiktas dėl atsakovės padarytų teisės aktų pažeidimų; bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pareiškėjas A. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 169).

Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamame sprendime konstatavo, kad A. Š. nebuvo tinkamai pranešta, kaip numato Žemės reformos rengimo metodika, kad atmetus prašymą, pareiškėjas turi būti informuojamas, kad jo prašymas yra netenkinamas, taip pat turi būti pateikiama informacija apie tai, kad asmuo turi teisę pateikti prašymą, kai bus vykdoma žemės reforma, pavesdama žemėtvarkos skyriui informuoti pretendentus ir nurodyti jiems galimybę gauti žemės, rengiant paskesnį tos pačios kadastro vietovės žemėtvarkos projektą arba kitos kadastro vietovės žemėtvarkos projektą. Iš Metodikos 42 p. galima suprasti, kad žemėtvarkos skyrius tuo atveju, kai apskrities viršininkas priima sprendimą netenkinti prašymo, vienareikšmiškai privalo jį apie tai informuoti – tai yra specialioji norma, tačiau galioja ir bendroji viešojo administravimo norma, kur nurodoma, kad apie individualaus pobūdžio administracinį aktą žmogus, kurio teisės ir pareigos nustatomos, privalo būti informuojamas. Nacionalinė žemės tarnyba savo sprendime konstatavo, kad ši viešojo administravimo subjekto pareiga nebuvo įvykdyta. Mano, kad žemėtvarkos skyrius turi informuoti žmones ne tik apie projektus, kurie yra netenkinti, bet ir apie tuos projektus, kurie bus rengiami ateityje būtent toje kadastrinėje vietovėje. Pradedant rengti žemėtvarkos projektą, dėl kurio jau buvo gauti atitinkami prašymai, ji asmeniškai turėtų informuoti tą asmenį, kurio prašymo pirminiame etape netenkino.

Žemės reformos žemėtvarkos projektas yra teritorijų planavimo dokumentas, todėl tokių dokumentų rengimui yra taikomos įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų normos, kuriomis turi būti užtikrinamas viešumas ir visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese. Metodikoje yra nurodyta, kad tai yra specialusis planas, prilyginamas vietovės lygmens specialiajam planui ir jam taikomas Vyriausybės nutarimas apie visuomenės informavimą. Pareiškėjai A. E. Š. ir E. Š. yra minėto žemės sklypo nuomininkai, todėl jie iš anksto turėjo būti informuojami raštu apie pradedamą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą, tuo pačiu informuojami apie tai, kad yra galimybė pateikti prašymus.

Dar vienas informavimo aspektas yra tai, kad pareiškėjai yra žemės nuomininkai. LR CK 6.495 str. numato nuomotojo pareigą pranešti apie nuomos sutartį. Ši pareiga buvo įvykdyta gana savitai, nes nuomininkas buvo informuotas tik po to, kai buvo priimti visi sprendimai. Nacionalinė žemės tarnyba, apibendrindama savo praktiką internetiniame tinklalapyje, nurodė, kad toks nuomininkų informavimas yra vykdomas iš karto paskelbus apie tai, kad pradedamas rengti žemės reformos žemėtvarkos projektas – šiuo atveju būtų po 2011-06-02 įsakymo, kad nuomininkai galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises. Teismai, analizuodami šią normą dėl nuomotojo pareigos pranešti, pasisako apie tai, kad nors ir nėra nustatyta, kada konkrečiai nuomotojas tai turėtų padaryti, tačiau turėtų būti vadovaujamasi sąžiningumo, protingumo principais ir nuomininkas turėtų būti įspėjamas kuo anksčiau, kad turėtų galimybę pasiruošti pirkėjo teisių perėmimui arba jam pačiam būtų sudaroma galimybė ar kitaip reaguojama į nuomotojo pasikeitimą. Šiuo atveju Pakruojo rajono žemėtvarkos skyrius nesivadovavo Nacionalinės žemės tarnybos metodiniais nurodymais.

Mano, kad svarbu yra nuomojamo žemės sklypo priskyrimas laisvos valstybinės žemės fondui. Pareiškėjai žemės sklypo nuomos teisę paveldėjo iš savo tėvo nuo 2003 metų. Žemės reformos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negrąžintina natūra, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Tačiau dėl nežinomų priežasčių naudojamas žemės sklypas buvo projektuojamas kaip laisva valstybinė žemė. Remiantis išdėstytais argumentais prašo pareiškėjų reikalavimus tenkinti.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Pakruojo skyriaus, atstovė Simona Stanevičiūtė prašo pareiškėjų reikalavimų netenkinti ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrius, vykdydamas valstybinės žemės ūkio paskirties pardavimo procedūrą, vadovavosi teisės aktais, Žemės reformos įstatymo, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatomis bei šiuos įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis, todėl mano, kad skundžiami Pakruojo skyriaus vedėjo įsakymai priimti nepažeidžiant minėtų teisės aktų nuostatų, yra teisėti bei pagrįsti.

Nacionalinės žemės tarnybos sprendime, kuriuo atmestas pareiškėjų skundas, nurodyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, kodėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos darbuotojai neįvykdė Šiaulių apskrities viršininko įsakyme įtvirtinto nurodymo pranešti A. Š. apie jo pateikto prašymo netenkinimą, tačiau mano, kad tai jokių teisinių pasekmių skundžiamų teisės aktų atžvilgiu neturi, nes nedaro jų neteisėtais ir nepagrįstais. Mano, kad pareiškėjų atstovė per plačiai supranta „neinformavimo“ pasekmes ir nurodo tai, kad asmens neinformavimas lemia skundžiamų įsakymų neteisėtumą. Pareiškėjai nurodė, kad jie nebuvo kviečiami į P. A. V. suprojektuoto žemės sklypo ženklinimą. Tačiau pagal LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatus į žemės sklypų ženklinimą kviečiami esami arba būsimieji žemės sklypo savininkai arba jų įgalioti asmenys, taip pat suinteresuoti asmenys – gretimų žemės sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nebuvo pagrindo kviesti pareiškėjus į žemės sklypo ženklinimą. Aptariamas žemės sklypas buvo projektuojamas, tačiau toliau eigoje, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, jis nebus formuojamas iš naujo, kaip buvo paminėta pareiškėjų patikslintame skunde. Pagal Žemės reformos įstatymą, buvo siekiama nustatyti, kokia eilės tvarka asmuo įsigis pageidaujamą žemės sklypą iš valstybės. Bus atliekama kita procedūra – bus tikslinami žemės sklypo kadastro duomenys. Projektavimo procedūrą atliko atsakovės rangovas. Projektuoti žemės sklypą galima ir tomis pačiomis ribomis. Žemės reformos projektuose išsprendžiamas ne tik konkrečių žemės sklypų ribų suprojektavimas, bet ir parenkama eiliškumo grupė, kuria asmuo iš valstybės įsigis žemės sklypą. Šiuo atveju P. A. V. atitinka 15 eiliškumo grupės kriterijus, įtvirtintus Žemės reformos įstatymo 10 str. Sklypo ribų klausimas buvo sprendžiamas taip, kad asmuo rinkosi žemės sklypą, suprojektuotą ankstesniame projekte, ir rinkosi tomis pačiomis ribomis.

Sprendime, kuriuo atmestas pareiškėjų skundas, vadovaujamasi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 str. 2 d. 2 p. nuostatomis, kurios apibrėžia laisvą žemės fondą. Kadangi ginčo žemės sklypas atitinka minėtus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įtvirtintus kriterijus, ginčo žemės sklypas buvo priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui ir dėl to buvo įtrauktas į rengiamo projekto teritoriją, todėl asmenys galėjo rinktis įsigyti jį iš valstybės, o nuoma nėra pagrindas neprojektuoti žemės sklypų ribų paskesniuose projektuose ir jų neperduoti kitiems asmenims. Dėl to ir vykdomas nuomininkų informavimas apie tai, kad žemė bus perleidžiama kitiems asmenims. Žemės naudotojų informavimas apie rengiamus Žemės reformos žemėtvarkos projektus nėra įtvirtintas jokiuose teisės aktuose. Mano, kad patys žmonės turi domėtis savo teisėmis. Atsakovas, vadovaudamasis teisės aktais, skelbia apie Žemės reformos žemėtvarkos projektus. Informacija yra prieinama visiems suinteresuotiems asmenims. Suinteresuoti asmenys gali pateikti prašymus ne tik konkrečiai tuo metu, kai yra paskelbta informacija apie rengiamą projektą ir nustatytas konkretus galutinis terminas pateikti prašymus. Jei nevyksta tos kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projektavimo darbai, tai pateikti prašymai yra įtraukiami į bylas, o pradėjus projektavimo procesą, prašymai yra nagrinėjami ir juos pateikę asmenys dalyvauja projekte.

Tinklalapyje www.nzt.lt buvo paskelbta informacija apie tai, kad bus rengiamas Pakruojo rajono Kalpokų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Skelbimo turinys yra analogiškas skelbimui vietiniame laikraštyje. Kadangi informacija apie rengiamus Žemės reformos žemėtvarkos projektus yra nuolat atnaujinama, negalėjo pateikti atspausdinto skelbimo varianto arba nuorodos į internetinį tinklalapį, kuriame buvo paskelbta informacija. Seniūnijoje yra pateikiama tokia pati informacija. Skelbime informacija yra pateikiama laikantis visų keliamų reikalavimų. Papildomai informuoti asmenis apie tai, kokiais būdais žemė žemės reformos metu yra perleidžiama asmenims, atsakovė nemato pagrindo, kadangi žemė yra perduodama nuosavybėn neatlygintinai – parduodama, nuomojama. Žemės reformos tikslas – įvairiais būdais perduoti valstybinę žemę.

Apie tai, kad nebus suprojektuotas žemės sklypas, A. Š. sužinojo, kai 2008 metais dalyvavo pretendentų, pageidaujančių įsigyti žemę Kalpokų kadastro vietovėje, susirinkime. Kadangi teisės aktai yra viešai skelbiami ir visiems asmenims yra prieinami, asmenys turi žinoti, kad norint įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, turi atitikti šiuo metu Žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatyme nustatytus kriterijus, t. y. deklaruoti pasėlius, vesti buhalteriją, atitikti minimalius aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimus. Bet kokiu atveju prašymas, pateiktas 2008 metais, į 2011 metų projektą negalėjo būti įtrauktas, nes žemėtvarkos skyrius nežinojo, ar asmuo, pateikęs prašymą 2008 metais, atitinka nustatytus teisės aktų kriterijus, leidžiančius tą asmenį įtraukti į rengiamą Žemės reformos žemėtvarkos projektą ir laikyti jį tinkamu pretendentu įsigyti žemę iš valstybės.

Šiuo metu teisės aktai reglamentuoja, kas gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę iš valstybės – subjektai turi atitikti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme keliamus reikalavimus. Asmuo turi būti deklaruojantis pasėlius, vedantis buhalteriją, atitinkantis minimalius aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimus. Asmuo keliamus reikalavimus turi atitikti ne anksčiau, nei metai prieš paraiškos pateikimą. Jei asmuo prašymą pateikė 2008 metais, tai atitinkamai buvo pateikti ir dokumentai, pagrindžiantys jo teisę į valstybės paramą – buvo pateikti 2007 metų buhalterijos dokumentai bei 2007 metų pasėlių deklaracijos. Prašymus dėl žemės sklypų įsigijimo asmenys galėjo teikti 2010, 2011 metais, tuo pačiu reikėjo pateikti papildomai reikalaujamus dokumentus, įrodančius, kad asmuo turi teisę į valstybės teikiamą paramą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. A. V. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 166).

Pareiškėjų E. Š., A. Š. įgaliotos atstovės ir pareiškėjos A. E. Š. pasirašytas skundas ir patikslintas skundas atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Pakruojo skyriaus, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui P. A. V. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 29VĮ-(14.29.2)-522 „Dėl Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ 2 priedo 32 eilutės panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 29VĮ-(14.29.2)-60 „Dėl Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies – įsakymu patvirtinto Asmenų, kuriems Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos Kalpokų kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo 22 eilutės panaikinimo, įpareigojimo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamą Pakruojo skyriaus, teisės aktų nustatyta tvarka ir griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų parengti žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir sudaryti sąlygas A. Š. prašymui pirkti valstybinę žemę paduoti, nes jis nebuvo pateiktas dėl atsakovės padarytų teisės aktų pažeidimų, atmestini kaip nepagrįsti.

Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad Šiaulių apskrities viršininkas 2003 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-1922 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo bei žemės sklypų nuomos Pakruojo rajone“ 58 punktu leido, įregistravus valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, išnuomoti A. Š. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 88). Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities viršininko, 2003 m. rugpjūčio 14 d. pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N 65/2003-0257 (b. l. 16) ir išnuomojo A. Š. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sutarties 3 punkte nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas – žemės ūkio paskirtis. Šioje sutartyje yra atžymos, kad A. Š. mirus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.559 straipsniu, visos teisės ir pareigos, susijusios su šia sutartimi, perėjo įpėdiniams A. E. Š. ir E. Š., o Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-5015 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N65/2003-0257 pratęsiama iki 2013 m. rugpjūčio 14 dienos.

Pareiškėjas A. Š. 2008 m. balandžio 9 d. Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą parduoti laisvą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini), kurią naudoja sudaręs subnuomos sutartį su A. Š. paveldėtojais. Šiaulių apskrities viršininkas 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-3836 patvirtino teritorijos, parinktos Pakruojo rajono Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti, plotą ir ribas. Informacija apie tai buvo paskelbta 2008-07-12 Pakruojo rajono laikraštyje „Auksinė varpa“. Pareiškėjas A. Š. prašymą buvo pateikęs, todėl jis dalyvavo 2008 m. rugsėjo 1 d. fizinių ir juridinių asmenų, pageidaujančių gauti nuosavybėn, pirkti, nuomoti ir neatlygintinai naudotis valstybine žeme, pagal rengiamą Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, susirinkime (b. 186-187). Nutarus kviesti papildomą X-XIX eiliškumo grupių pretendentų susirinkimą, apie sekantį susirinkimą pareiškėjas A. Š. buvo informuotas pasirašytinai (b. l. 185). 2008-09-12 A. Š. buvo įrašytas į pretendentų, pageidaujančių gauti nuosavybėn, pirkti, nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis bei perduoti pasitikėjimo teise valstybinę žemę Kalpokų kadastro vietovėje, sąrašą (b. l. 184) ir papildomo susirinkimo metu 2008-09-12 (b. l. 180-181) A. Š. prašė parduoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau pretendentui buvo nurodyta, kad jo pageidaujamas sklypas nėra laisvos valstybinės žemės plotuose. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apskrities viršininkas 2009 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-1273 patvirtino Pakruojo rajono Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą bei Piliečių, kurie išbraukiami iš fizinių ir juridinių asmenų, pageidaujančių gauti nuosavybėn, pirkti ir nuomoti valstybinę žemę, sąrašą. Iš atsakovės atsiliepimo (b. l. 172-179) matyti, kad su Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu buvo galima susipažinti visiems suinteresuotiems asmenims šio projekto viešo svarstymo su visuomene metu nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2008 m. lapkričio 28 d., teikti pastabas, pasiūlymus ir pretenzijas, tačiau A. Š. tokia teise nepasinaudojo. Administracinė procedūra dėl pateiktų pretendentų prašymų pirkti žemės sklypus toje kadastro vietovėje nagrinėjimo laikoma baigta, o prašymai ankstesniuose žemėtvarkos projektuose, paskesniuose žemėtvarkos projektuose nenagrinėjami. Pareiškėjas A. Š., kaip nurodė skunde ir patikslintame skunde, sužinojęs vėliau apie Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. V-1273, jo dalies nei dėl projekto patvirtinimo, nei dėl savo išbraukimo iš fizinių asmenų, pageidaujančių pirkti valstybinę žemę, neskundė, nereiškė tokio reikalavimo, neprašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl teismas dėl paminėtų įsakymo dalių teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašu bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau – Metodika).

Dėl paskesnio tos pačios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto administracinė procedūra pradedama iš naujo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 29VĮ-(14.29.2)-522 „Dėl Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ patvirtino Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos ribas pagal pridėtą planą bei plotą, patikslino Kalpokų kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės, miško, vandens telkinių plotą pagal laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštį, nustatė terminą iki 2011 m. birželio 15 d. asmenims, nepateikusiems prašymų, pageidaujantiems patvirtintoje teritorijoje gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomotis iš valstybės, neatlygintinai naudotis ar naudoti patikėjimo teisė, pateikti prašymus, taip pat išsprendė kitus su projekto rengimu susijusius klausimus. Kalpokų kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės patikslinimas buvo nustatytas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kur nurodyta, kad laisvos žemės fondas – žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskiriami prie valstybės paimtos ir išperkamos žemės ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie lieka pagal šį įstatymą atkūrus nuosavybės teises į grąžintinus didžiausius žemės, miško ir vandens telkinio plotus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 7 punktą, laisvos valstybinės žemės fondo žemė, dėl kurios nepateikti piliečių prašymai suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte grąžinamus, perduodamus arba suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus, parduodama asmenims, suformavus žemės sklypus žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypų formavimo arba pertvarkymo projekte. Metodikos 6 punkte apibrėžta, kad žemėtvarkos projekto teritorijai nepriskiriama privati žemė, valstybinės žemės plotai, kuriuose pagal patvirtintą žemėtvarkos projektą suprojektuoti žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti ar parduoti, kai į juos dar neatkurtos nuosavybės teisės ar nesudarytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys ir šie sklypai nebus naujai projektuojami, bei tie valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotai, kuriuose pagal šį žemėtvarkos projektą nebus projektuojami žemės sklypai. Taigi, ginčo žemės sklypas buvo priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui, buvo įtrauktas į rengiamo Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto teritoriją, todėl asmenys galėjo rinktis įsigyti jį iš valstybės, o nuoma nėra pagrindas neprojektuoti žemės sklypų ribų ir jų neperduoti kitiems asmenims. Apie pradedamą rengti paskesnį Pakruojo rajono Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą 2011-06-04 buvo paskelbta Pakruojo rajono laikraštyje „Auksinė varpa“ nurodant, kad piliečiai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys parinktose teritorijose gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, ją pirkti, nuomoti, neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise, gali pateikti prašymus Pakruojo skyriui iki 2011 m. birželio 15 d. (b. l. 132). Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (redakcija, galiojusi iki 2011-08-24), 6 punktas numatė, kad apie pradedamą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą būtina paskelbti vietiniame laikraštyje, Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje. Papildomai informuoti asmenis, naudojančius ar nuomojančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, apie toje kadastro vietovėje numatomą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą nenumatyta, o skundžiamame įsakyme nurodytas terminas prašymams pateikti pagal Metodikos 22 punktą nebuvo pažeistas. Pareiškėjai nurodytais terminais prašymo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą Pakruojo žemėtvarkos skyriui nepateikė, todėl buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 29VĮ-(14.29.2)-60 „Dėl Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo ir šio įsakymo pareiškėjų minimas žemės sklypas rengiamame Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuotas trečiajam suinteresuotam asmeniui P. A. V. ir priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 29VĮ-(14.29.2)-60 „Dėl Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Asmenų, kuriems Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos Kalpokų kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas bei trečiajam suinteresuotam asmeniui P. A. V. suprojektuotas ginčo žemės sklypas projektiniu Nr. 805-3 15 eile pirkti iš valstybės.

P. A. V., pareiškęs norą įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, atitiko įstatyme nustatytus kriterijus – deklaruoti pasėlius, vesti buhalteriją, atitikti minimalius aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimus, leidžiančius jį įtraukti į rengiamą Žemės reformos žemėtvarkos projektą ir laikyti jį tinkamu pretendentu įsigyti žemę iš valstybės.

Metodikos 86–87 punktuose nurodyta, kad žemėtvarkos projektas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskutinio žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo akto patvirtinimo dienos pateikiamas viešai svarstyti visuomenei. Apie žemėtvarkos projekto svarstymo datą ir laiką žemėtvarkos skyrius paskelbia vietinėje spaudoje ne vėliau kaip prieš savaitę iki žemėtvarkos projekto svarstymo. Žemėtvarkos projekto viešo svarstymo laikotarpis – 2 savaitės. Projekto autorius nustatytomis dienomis dalyvauja eksponuojant žemėtvarkos projektą, paaiškina suinteresuotiems asmenims žemės įsigijimo nei nuomos sąlygas ir tvarką, žemės sklypų projektavimo, žemėtvarkos projekto svarstymo, derinimo, tvirtinimo bei ženklinimo tvarką, žemės sklypų bei daiktinių teisių į juos registravimo tvarką, disponavimo žeme ir naudojimosi ja tvarką bei sąlygas. Apie Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešą svarstymą, vyksiantį nuo 2011 m. rugpjūčio 15 d. iki 2011 m. rugpjūčio 29 d., buvo paskelbta Pakruojo rajono laikraštyje „Auksinė varpa“ (b. l. 116) ir nurodyta, kad visi suinteresuoti asmenys, susipažinę su žemėtvarkos projektu, gali per projekto svarstymo laikotarpį reikšti savo pastabas, pasiūlymus ir pretenzijas, pateikdami jas žemėtvarkos skyriui, tačiau tokia teise pareiškėjai nepasinaudojo (b. l. 114-115). Kitais pareiškėjų nurodytais motyvais panaikinti iš dalies atsakovo skundžiamus įsakymus nėra pagrindo.

Pareiškėjai paskesniame Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengime nurodytais terminais prašymo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą Pakruojo žemėtvarkos skyriui nepateikė, iki šio projekto patvirtinimo nepateikė pastabų, pasiūlymų ir pretenzijų dėl formuojamo žemės sklypo ribų, todėl jų skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjų E. Š., A. Š. įgaliotos atstovės ir pareiškėjos A. E. Š. pasirašytą skundą ir patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Pakruojo skyriaus, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui P. A. V. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 29VĮ-(14.29.2)-522 „Dėl Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ 2 priedo 32 eilutės panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 29VĮ-(14.29.2)-60 „Dėl Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos Kalpokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies – įsakymu patvirtinto Asmenų, kuriems Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos Kalpokų kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo 22 eilutės panaikinimo, įpareigojimo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamą Pakruojo skyriaus, teisės aktų nustatyta tvarka ir griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų parengti žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir sudaryti sąlygas A. Š. prašymui pirkti valstybinę žemę paduoti, nes jis nebuvo pateiktas dėl atsakovės padarytų teisės aktų pažeidimų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.