Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-13 · Administracinė byla Nr. AS-602-84-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-01-13Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-04-30Regionų apygardos administracinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2013-06-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-13
Bylos Nr.
AS-602-84-12
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00102-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Veslava Ruskan (pran.)
Pareiškėjas
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinį padalinio
Atsakovas
Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS602-84/2012Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00102-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 63.3.
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinį padalinio atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2011 m. gegužės 6 d. (pagal gavimo teisme datą) su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių (toliau – ir Administracija; atsakovas), vykdant Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimą, priimti pagal savo kompetenciją teisės aktus, nurodant, kad 15 m atkarpa prie pastato (duomenys neskelbtini), skirta valstybės įstaigų darbuotojų ir atvykstančių į šias įstaigas asmenų automobilių stovėjimui, vietinėmis rinkliavomis neapmokestinama, ir atitinkamai šią atkarpą paženklinti.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi įpareigojo Departamentą iki 2011 m. gegužės 25 d. pašalinti skundo trūkumus, nurodydamas, jog jo paduotas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio reikalavimų, nes yra nekonkretus ir nesuprantamas, be to, skunde nenurodoma, kokiu Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu turi remtis Administracijos direktorius ir kokius aktus jis turi priimti pagal savo kompetenciją. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjas turėtų skunde konkretizuoti 15 m atkarpos vietą bei nurodyti jos paženklinimo būdą, o ginčas kilo tarp institucijų, o ne fizinių asmenų, todėl bylos šalimis turėtų būti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinis padalinys (toliau – ir Departamento Panevėžio teritorinis padalinys; pareiškėjas) ir Administracija, be to, turi būti sumokėtas žyminis mokestis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2011 m. gegužės 23 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė įpareigoti Administracijos direktorių, vykdant Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 12-5 dėl vietinės rinkliavos nuostatų (patikslintas 2006 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 1-47-13) patvirtinto 5 priedo „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi miesto gatvių ir aikščių vietomis automobiliams statyti nuostatai“ 1.5 ir 1.8 punktus, priimti pagal savo kompetenciją teisės aktus, kuriuose būtų patvirtintas mokamų automobilių stovėjimo vietų sąrašas, nurodant šiame sąraše, kuriose vietose prie pastato (duomenys neskelbtini), taikomos vietinės rinkliavos, ir išskiriant konkrečiu atveju iki 15 m atkarpą, skirtą valstybės įstaigai – Departamento Panevėžio teritoriniam padaliniui, prie valstybės saugomos kultūros vertybės – pastato (duomenys neskelbtini), nustatant, kad šioje atkarpoje savivaldybės patvirtinti nuostatai dėl vietinių rinkliavų taikymo netaikomi, ir šią atkarpą paženklinti Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi skundą nutarė laikyti nepaduotu ir jį grąžinti, nurodydamas, jog Departamento Panevėžio teritorinis padalinys 2011 m. gegužės 23 d. pateikė teismui patikslintą skundą, tačiau teismo įpareigojimų nevykdė, nepašalino skundo trūkumų, todėl skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2011 m. gegužės 27 d. atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas pripažinti, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis buvo įvykdyta bei panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį kaip nepagrįstą ir pripažinti, kad skundas atitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimus, paduotas nepraleidus nustatytų terminų, todėl nėra kliūčių išspręsti klausimą dėl skundo priėmimo ir bylos nagrinėjimo, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 ir 4 dalimis.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžino iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, be kita ko, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad pareiškėjui nurodyti skundo trūkumai nebuvo pašalinti, nebuvo aiški, joje nebuvo nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, nedetalizuota, kurių įstatymo nuostatų toks jo skundas neatitinka.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2011 m. gruodžio 5 d. pašalinti skundo trūkumus: patikslinti skundą pagal nutarties aprašomąją dalį, nurodant, kokius konkrečius veiksmus (siekiant apginti pareiškėjo pažeistas ar ginčijamas teises) prašoma įpareigoti atsakovą atlikti. Teismas nurodė, jog pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas teismui yra nekonkretus, neaišku, kaip tokiu suformuluotu reikalavimu pareiškėjas siekia ginti savo pažeistas teises, o būtent – prašydamas įpareigoti atsakovą priimti teisės aktus, kuriuose būtų patvirtintas mokamų automobilių stovėjimo vietų sąrašas, jis gina viešąjį interesą, tačiau nepateikia įrodymų, kad pareiškėjui būtų suteikta teisė ginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises ABTĮ 56 straipsnio nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog pareiškėjo skunde ir su juo pateiktuose dokumentuose taip pat nėra duomenų, kad tarp pareiškėjų ir atsakovo būtų kilęs konfliktas (administracinis ginčas) dėl mokamų automobilių stovėjimo vietų sąrašo patvirtinimo, t. y. duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą, prašydamas tokį sąrašą patvirtinti, o atsakovas būtų atsisakęs tokius veiksmus atlikti bei pasiūlė tokius duomenis pareiškėjui pateikti. Akcentavo, jog pareiškėjas privalo sumokėti žyminį mokestį (100 litų), nes nagrinėjamu pareiškėjo skundas pateiktas ne dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, kas žyminiu mokesčiu neapmokestinama, o dėl atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, ką savo skunde nurodo ir jis pats. Teismas pabrėžė, jog atsakovas priėmė neigiamą sprendimą, t. y. atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, todėl tokie jo veiksmai negali būti laikomi vilkinimu.

II.

Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 5 d. Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos neteisėtą sprendimą, kuriuo atsisakoma tenkinti valstybės institucijos prašymą ir įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių, vykdant Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2000 m. gruodžio 13 d. Nr. 12-5 dėl vietinės rinkliavos nuostatų (patikslintas 2006 m. balandžio 21 d. Nr. 1-47-13 sprendimu), patvirtino priedo 5 – „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi miesto gatvių ir aikščių vietomis automobiliams statyti nuostatų“ 1.5 p. ir 1.8 p., priimti pagal savo kompetenciją teisės aktus, kuriuose būtų nurodyta, jog prie pastato (duomenys ne, atkarpoje skirtoje valstybės įstaigai – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritoriniam padaliniui, t. y. prie valstybės saugomos kultūros vertybės – pastato (duomenys neskelbtini), savivaldybės patvirtinti nuostatai dėl vietinių rinkliavų taikymo netaikomi, ir įpareigoti šią atkarpą paženklinti Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka, įgyvendinant Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punkto nuostatas.

Patikslintame skunde pareiškėjas, be kita ko, pažymėjo, jog skundas teikiamas dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, kadangi sąmoningai vilkinamas sprendimo savivaldybės kompetencijai priskirtu klausimu pagal Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktą ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas priėmimas, tuo trikdoma institucijos veikla, todėl ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies pagrindu skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

III.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, 2011 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui patikslintą prašymą, kuriame patikslino skundo reikalavimus, tačiau atsisakė sumokėti žyminį mokestį, nurodydamas, kad skundas teikiamas dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl neapmokestinamas. Pažymėjo, jog pagal ABTĮ 33 straipsnį viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus gali būti laikomas neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo ar neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą, o iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, ką savo skunde nurodo ir pats pareiškėjas, taigi jis priėmė neigiamą sprendimą, t. y. atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, o šį sprendimą pareiškėjas ir skundžia teismui. Konstatavo, jog atsakovo veiksmai negali būti laikomi vilkinimu, o pareiškėjo paduotas skundas nelaikytinas skundu dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir į žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategoriją pagal ABTĮ 40 straipsnį nepatenka, todėl pareiškėjas privalėjo sumokėti žyminį mokestį, kas jam buvo nurodyta 2011 m. lapkričio 13 d. nutartyje, įpareigojant jį pašalinti šį skundo trūkumą, tačiau jis žyminio mokesčio nesumokėjo, t. y. nustatytu laiku nepašalino šio skundo trūkumo, todėl skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.

IV.

Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 12 d. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo prašyme nurodytų visų aplinkybių ir pateiktų skunde prašymų. Pažymi, jog skunde yra aiškiai nurodyta (ir pridėti rašytiniai įrodymai), jog jis tris kartus tuo pačiu klausimu kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, tačiau valstybės institucijos prašymą savivaldybės administracija tenkinti atsisakė, tris kartus priimdama neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, o būtent tokie veiksmai įrodo, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija vilkina priimti sprendimą pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 32 punktą ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą, t. y. pagal savivaldybei nustatytą kompetenciją, tačiau Panevėžio apygardos administracinis teismas šių akivaizdžių aplinkybių nevertino, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011 buvo nurodęs tai padaryti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu tuo pagrindu, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino ankstesnėmis teismo nutartimis nurodyto skundo trūkumo – jis nesumokėjo žyminio mokesčio, kurį sumokėti privalėjo, nes jo paduotas skundas – pareiškėjas ginčijo atsakovo atsisakymą atlikti veiksmus, t. y. tenkinti jo prašymą – į ABTĮ 40 straipsnyje žyminiu mokesčių neapmokestinamų skundų kategoriją nepatenka.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko, teigdamas, jog skundą jis teikia dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos sprendimo, kuriuo atsisakoma tenkinti valstybės institucijos prašymą ir įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių, vykdant Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2000 m. gruodžio 13 d. Nr. 12-5 dėl vietinės rinkliavos nuostatų (patikslintas 2006 m. balandžio 21 d. Nr. 1-47-13 sprendimu), patvirtino priedo 5 – „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi miesto gatvių ir aikščių vietomis automobiliams statyti nuostatų“ 1.5 p. ir 1.8 p., priimti pagal savo kompetenciją teisės aktus, kuriuose būtų nurodyta, jog prie pastato (duomenys neskelbtini), atkarpoje skirtoje valstybės įstaigai – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritoriniam padaliniui, t. y. prie valstybės saugomos kultūros vertybės – pastato (duomenys neskelbtini), savivaldybės patvirtinti nuostatai dėl vietinių rinkliavų taikymo netaikomi, ir įpareigoti šią atkarpą paženklinti Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka, įgyvendinant Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punkto nuostatas.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Atkreiptinas dėmesys, jog ABTĮ 38 straipsnis numato, jog išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. Tuo tarpu ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad žyminiu mokesčiu skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus neapmokestinami.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aktualų teisinį reguliavimą ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šiojo neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad pareiškėjas savo skunde ir nurodo, jog skundžia atsakovo atsisakymą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, taigi iš esmės – neigiamą jo sprendimą, kaip savo nutartyje argumentuoja pirmosios instancijos teismas, išanalizavusi byloje esančius dokumentus (b. l. 5 – 13), teisėjų kolegija negali daryti vienareikšmės išvados, toks atsisakymas negali būti vertinamas kaip vilkinimas atlikti veiksmus. Pažymėtina, kad šis vertinimas yra susijęs su neteisminių administracinių procedūrų, kurių dalį sudaro ir materialinės teisės normos, teisiniu kvalifikavimu.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, bei tai, kad byloje ginčas kyla tik dėl žyminio mokesčio nesumokėjimo, kaip teismui paduotino skundo trūkumo (ABTĮ 38 straipsnis), bei pažymint, kad tiek atsakovas, tiek pareiškėjas yra viešojo administravimo subjektai, spręstina, jog skundžiama 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Taigi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 148 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVeslava Ruskan