Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Viza“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl valdymo fakto patvirtinimo bei suinteresuoto asmens Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-01 sprendimo civilinėje byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Viza“ pareiškimu prašo nustatyti faktą, kad įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą: vandentiekio tinklus V (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); buitinių nuotekų tinklus 1KF (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)); buitinių nuotekų tinklus 2KF (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikšteles Ibi, Ib2 ir Ib3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 1994-10-11 iš viešųjų varžytynių nusipirko namų valdą: administracinį pastatą lB2p, sargo namelį 2Hlp, buitines patalpas 3Hlp, buitines patalpas 12Hlp, dirbtuves 6Plp, dirbtuves ISPlp, dirbtuves 19Plp, lentpjūvę lOPlp, kiemo rūsį 26Ilp, sandėlius 4Flp, 5Flp, 7Flp, 8Flp, 9Flp, HFlp, 13Flp, HFlp, 15Flp, 16Flp, 17Flp, 21F1Ž, 22F1Ž. 23F1Ž, 24F1Ž bei kitus kiemo statinius (lauko tualetą, tvorą Itl. tvorą It2, vartus It3 ir vartus It4), esančius (duomenys neskelbtini), kurie buvo registruoti Klaipėdos valstybinės jūrinės žvejybos laivyno bazės „Jūra“ vardu. Visi šie statiniai pareiškėjui buvo perduoti 1995-10-30 aktu. Visas kitas namų valdoje buvęs kilnojamasis turtas ir komunikacijos buvo perduoti atskirais aktais. Visas namų valdos plotas yra aptvertas vientisa tvora su dvejais vartais. Šiuos statinius, t. y. tvorą su vartais, pareiškėjas taip pat įgijo viešosiose varžytinėse. Nuo 2002 iki 2003 m. pareiškėjas suderinęs projektą su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atliko šios tvoros rekonstrukciją, po to tvora kaip statinys buvo pripažinta tinkama naudoti. Į nupirkto namo valdos teritoriją patenka ginčo objektai: vandentieko tinklai V (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų tinklai (un. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo aikštelės Ibi, Ib2, Ib3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tinklai yra susieti su administraciniu pastatu ir buitiniu korpusu ir nėra prijungti prie miesto tinklų. Šiuos objektus prižiūri, remontuoja bei naudoja savo reikmėms nuo 1995-01-30 . Pareiškėjas realiai naudoja, valdo ir eksploatuoja ginčo objektus, todėl prašo pripažinti faktą, kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į šiuos nekilnojamuosius daiktus (vandens ir buitinių nuotekų tinklus, taip pat kiemo aikštelės).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-01 sprendimu pareiškėjos UAB „Viza“ pareiškimą tenkino: nustatė faktą, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą: vandentiekio tinklus V (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); buitinių nuotekų tinklus 1KF (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); buitinių nuotekų tinklus 2KF (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikšteles Ibi, Ib2 ir Ib3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad UAB ,, Viza“ 1994-10-11 įsigijo administracinį pastatą lB2p, sargo namelį 2Hlp, buitines patalpas 3Hlp, buitines patalpas 12Hlp, dirbtuves 6Plp, dirbtuves ISPlp, dirbtuves 19Plp, lentpjūvę lOPlp, kiemo rūsį 26Ilp, sandėlius 4Flp, 5Flp, 7Flp, 8Flp, 9Flp, HFlp, 13Flp, HFlp, 15Flp, 16Flp, 17Flp, 21F1Ž, 22F1Ž. 23F1Ž, 24F1Ž bei kitus kiemo statinius. Šie statiniai yra aptverti tvora, įrengtos kiemo aikštelės . Statinių aptarnavimui naudojami vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai, kurie nėra prijungti prie miesto tinklo. Kadangi pareiškėjas juos eksploatuoja, prižiūri, remontuoja nuo pastatų įsigijimo momento, rūpinasi jų dokumentacijos sutvarkymu, todėl, teismo nuomone, buvo pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į šį turtą įgyjamosios senaties pagrindu. Pažymėjo, kad ginčo kiemo aikštelės yra kapitaliai įrengtos, išbetonuotos, todėl jos laikytinos turtu, turinčiu tam tikrą vertę, nepriklausomai nuo to, kur šios aikštelės yra. Šias aikšteles pareiškėjas eksploatuoja kaip nuosavas, jas remontuoja, saugo, prižiūri nuomoja. Pareiškėjas kiemo aikštelėmis disponuoja atvirai, sąžiningai, nepertraukiamai bei valdo jas kaip savo, nes nuomoja, rekonstruoja, remontuoja.

Suinteresuotas asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-01 sprendimą ir bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino salygų, kurioms esant galima konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą, todėl nepagrįstai konstatavo nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatini faktą. Paaiškino, kad ginčo turtas priklauso valstybinei žvejybos laivyno įmonei „Jūra“, po šios įmonės likvidavimo priklauso valstybei. Pažymi, kad ginčo objektai niekada nebuvo parduoti pareiškėjai. Teisės aktai imperatyviai nurodo, kad nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyvendinta į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, nors jie ir nėra registruoti valstybės ar savivaldybės vardu. Teigia, kad pareiškėja neįrodė, kad ji faktiškai valdo ginčo turtą, t. y. nėra įgyjamosios senaties atsiradimo fakto, t. y. sąžiningo, teisėto, atviro, nepertraukiamo daikto valdymo kaip savo ne mažiau kaip dešimt metų. Patenkinus pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisės patvirtinimo į ginčo objektus, bus pažeisti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos interesai. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kaip valstybinio jūrų uosto žemės sklypą nuomojanti įmonė (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 str.), pasibaigus žemės nuomos sutarties terminui ar ją nutraukus, privalėtų išpirkti ginčo objektus. Be to, atliekant uosto vystymo darbus, jei ginčo objektai kliudytų uosto infrastruktūrai vystyti, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turėtų šiuos objektus išpirkti arba paimti visuomenės poreikiams ir teisingai už juos atlyginti (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 31 str.). Su pareiškėju ir anksčiau yra kilę ginčų dėl jo nuomojamos teritorijos planavimo, todėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nesutinka, kad būtų tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi įgijimo fakto nustatymo, nes tokiu atveju bus iškeltas vieno subjekto interesas aukščiau nei visos visuomenės interesai, kuriuos tenkina valstybės įmonė, administruojanti, vystanti ir valdanti uostą.

Pareiškėja atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-01 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 1994-10-11 iš viešųjų varžytinių nusipirko nekilnojamojo turto objektus, išvardytus turto pardavimo iš viešųjų varžytynių akte(b.l.8). Šie nekilnojamojo turto objektai nuosavybės teise priklausė valstybinei įmonei. Iš VĮ Registrų centro sprendimo (b.l. 22) nustatyta, kad kiemo aikštelės, vandentiekio tinklai, buitinių nuotekų tinklai, ryšių tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), į kuriuos pretenduoja pareiškėja, nebuvo įtraukti į parduotų nekilnojamojo turto objektų nekilnojamojo turto, kadastro ir registro bylą. Ginčo objektų kadastro duomenys pirmą kartą buvo užfiksuoti 2005 m.(b.l.32-35), nurodant šių objektų statybos metus 1965 m. Be to, ir pareiškėja nurodo, jog šiuos objektus valdo nuo 1994-10-11, kai įsigijo pastatus iš viešųjų varžytynių. Buitinių nuotekų, ryšių tinklai, kiemo aikštelės, į kuriuos pretenduoja pareiškėja, yra įrengti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir šį sklypą patikėjimo teise valdo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, todėl įvertinus šių daiktų specifiką vieningame valstybei priklausančiame žemės sklype ir ryšį su žeme, jų statybos metus, darytina išvada, jog jie nelaikytini pareiškėjos nuosavybės teise įsigytų pastatų priklausiniais. Pagal CK 4.13 str. 1 d. antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Tai reiškia, kad jis nėra pagrindinio daikto esminė dalis, kaip kad, pavyzdžiui, namo stogas, konstrukcijos. Dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra pažymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje (CK 4.19 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje ir pareiškėjos įsigytas nuosavybės teise nekilnojamasis turtas, ir ginčo inžineriniai tinklai, kiemo aišktelės sukurti kaip daiktai statybos būdu, nuosavybė į juos atsirado CK 4.47 str. 4 p. pagrindu. Akivaizdu, kad buitinių nuotekų, elektros tinklai, kiemo aikštelės 1965 metais buvo įrengtos valstybės lėšomis, žemės sklypas, kuriame yra įrengti ginčo buitinių nuotekų tinklai, kiemo aikštelės jų įrengimo metu buvo ir iki šiol yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Ginčo inžinierinė įranga yra suprojektuota, pastatyta ir naudojama vandens, elektros tiekimui ir nuotekų šalinimui, tai yra įvadai, jungiantys pareiškėjo pastatų vidaus tinklus su skirstomaisiais tinklais ir sudaro vieningą inžinerinę sistemą visame valstybei priklausančiame žemės sklype, kurią patikėjimo teise valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Šiai teritorijai taikomas specialus režimas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos jūrų uosto įstatyme.

2011-02-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 yra plačiai išaiškintas CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas. Paminėtoje nutartyje yra išaiškinta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008). Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Todėl byloje nustačius, jog ginčo įrenginius ir kiemo aikštelę kaip betoninę dangą ant valstybinės žemės statė valstybė dar 1965 metais nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja šiuos statinius įgijo įgijamąja senatimi.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškimas atmestinas( CPK 326 str. 1d.2p.). Ši byla nagrinėtina ypatingąja teisena( CPK 442 str. 9p., 530-533 str.), todėl iš pareiškėjos nepriteistinos apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme(CPK 443 str. 6d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-01 sprendimą panaikinti ir UAB ,,Viza‘‘ pareiškimą atmesti.