Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Algirdo Gapučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. gynėjo A.Cemnolonsko apeliacinį skundą dėl 2007-07-20 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir L. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad 2007-03-29 apie 20.00 val. pirmoje stotelėje nuo troleibusų žiedo Pašilaičių mikrorajone, Vilniuje už 60 Lt, kurie narkotinių medžiagų įgijimui buvo gauti iš L. P., turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo vieną maišelį su 6 vnt. geltonos spalvos tablečių su įspaustais „Tulpės“ logotipais psichotropinės medžiagos, MDMA masė 0,393 g, kurias laikydamas prie savęs, 2007-03-30 18 val. automobiliu VW (duomenys neskelbtini), vairuojamu I. P., atgabeno iš Vilniaus į Anykščius ir neteisėtai laikė iki 2007-03-30 19 val., kuomet (duomenys neskelbtini) skvere, Anykščiuose perdavė L. P. vieną maišelį su 6 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos ir už tai gavo 25 Lt.

Apeliantas prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2007-07-20 nuosprendį R. G. atžvilgiu pakeisti. Skiriant bausmę, nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirtąją 2 metų laisvės atėmimo bausmę R. G. pakeisti bausme, nesusijusia su realiu laisvės atėmimu.

Savo prašymą, apeliantas motyvuoja tuo, kad pirmos instancijos teismo išvada, skiriant bausmę, nepagrįsta. Nurodo, jog iki nusikalstamos veikos padarymo R. G. mokėsi, buvo neteistas, administracine tvarka nebaustas, gyvena su šeima. Nusikalstamą veiką padarė ne savo iniciatyva, o sukurstytas kito asmens. Be to, teismas tinkamai neatsižvelgė ir į tai, kad nuteistojo nupirkta ir perduota psichotropinė medžiaga nepriklauso prie stipriai veikiančių narkotinių medžiagų, bei į nedidelį psichotropinės medžiagos kiekį. Pažymi, kad nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių, nes visa psichotropinė medžiaga išimta policijos pareigūnų. Po nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis kaltu visiškai prisipažino, nurodė visas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodo, jog nuteistasis toliau tęsia studijas Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos statybos fakultete, siekia įsigyti specialybę, o po nusikalstamos veikos padarymo nepadarė jokių teisės pažeidimų. Apelianto nuomone, nuteistasis suprato savo kaltę ir yra pasiryžęs daugiau nebenusikalsti. Taip pat atsižvelgtina, į nuteistojo jauną amžių. Gynėjas nurodo, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis nuteistojo atskyrimas nuo šeimos, studijų nutraukimas, neigiamai paveiktų socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebūtų pasiekti realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus jį nuo visuomenės.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog nuteistasis nusikaltimą padarė iš savanaudiškų paskatų, nes apie atlygį iš anksto nebuvo tartasi. Už L. P. pinigus psichotropinė medžiaga buvo nupirkta iš draugiškumo, be jokių savanaudiškų paskatų, o kad L. P., gavęs psichotropines medžiagas, už atvežimą sumokėjo 25- Lt, negalima laikyti, jog nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų, todėl ši sunkinanti aplinkybė iš nuosprendžio šalintina.

Paskirta bausmė, numatyta BK 260 str. l d. sankcijoje, neatitiktų BK 41 str.2 d. 5 p. reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nuteistajam parinkta reali laisvės atėmimo bausmė iš esmės prieštarauja teisingumo principui, todėl, skiriant bausmę yra pagrindas vadovautis BK 54 str. 3 d. nuostatomis.

Nuteistasis ir jo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, R. G. pagrįstai pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas. Nuteistojo kaltė neginčijama ir skunde. Neneigiama, jog R. G. turėdamas tikslą platinti iš nenustatyto asmens už 60-Lt neteisėtai įgijo maišelį su 6 vnt. geltonos spalvos tablečių psichotropinės medžiagos, jas atgabeno iš Vilniaus į Anykščius, neteisėtai laikė iki 2007-03-30 ir perdavė L. P. vieną maišelį su 6 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos ir už tai gavo 25 Lt.

Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas nepagrįstai pripažino, jog nuteistasis nusikaltimą padarė iš savanaudiškų paskatų. Šie apelianto teiginiai yra paneigti byloje surinktais duomenimis. Byloje yra įrodyta, jog už atvežimą nuteistasis gavo atlygį. Todėl ši sunkinanti aplinkybė iš nuosprendžio nėra šalintina.

Teisėjų kolegija nesutinka su tuo, kad nuosprendyje neatsižvelgė, jog nuteistojo nupirkta ir perduota psichotropinė medžiaga nepriklauso prie stipriai veikiančių narkotinių medžiagų, bei į nedidelį psichotropinės medžiagos kiekį. Būtent todėl, kad psichotropinių medžiagų kiekis nedidėlis veika ir buvo kvalifikuota pagal BK 260 str. 1 d., o ne pagal 2 ar 3 to paties straipsnio dalis. Tai, kad R. G. platinta psichotropinė medžiaga nepriklauso prie stipriai veikiančių narkotinių medžiagų veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Gynėjas skunde nurodęs, jog nuteistojo nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių taip pat vertinama kaip nepagrįstas argumentas, kadangi BK 260 str. 1 d. nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybė kyla už pačią veiką, neatsižvelgiant į jos pavojingų padarinių kilimą.

Teismas objektyviai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą ir atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai - BK 11 str.), nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, į nusikalstamos veikos pasekmes. R. G. padarė tyčinį, sunkų ir baigtą nusikaltimą. Tačiau kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, į kitas svarbias aplinkybes ir padarė klaidingą išvadą, jog R. G. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neprieštarautų teisingumo principui. R. G. skiriant bausmę yra labai svarbios sekančios aplinkybės: Nuteistasis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi, tiek šiuo metu mokosi (yra pažangus), neteistas, administracine tvarka nebaustas. Nėra padaręs jokių teisės pažeidimų po nusikalstamos veikos išaiškinimo. Tai rodo, jog padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis ir R. G. nusiteikimas ateityje gyventi dorai yra realus. Nuteistasis charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Iš apeliaciniam teismui pateiktos charakteristikos matyti, kad jis aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, domisi sportu. Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamą veiką R. G. padarė būdamas labai jauno amžiaus. Psichotropines medžiagas įgijo ir į Anykščius atgabeno priprašytas draugo. Byloje nėra duomenų, kad R. G. pats rodė iniciatyvą platinant tas psichotropines medžiagas. Sulaikytas policijos pareigūnų nuteistasis iškarto ir pilnai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir davė išsamius parodymus. Tai, kad R. G. prisipažinimas ir gailėjimasis yra nuoširdūs matyti iš to, kad jis nurodė asmenį per kurį surado psichotropinių medžiagų platintoja Vilniuje, bei to platintojo telefono numerį. Nors tai yra ne šios bylos dalykas ir tai neatsispindi surinktoje medžiagoje, tačiau yra pagrindas manyti, jog tokia R. G. informacija galėjo padėti operatyvinių tarnybų pareigūnams aiškinantis narkotinių bei psichotropinių medžiagų platintojų tinklą. Tai vertintina kaip išimtinės aplinkybės.

Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatskiriamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra viena svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų. Pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekstą tai reiškią, kad siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).

R. G. už atsitiktinę nusikalstamą veiką (nėra įrodymų, kad jis narkotinių priemonių platinimų vertėsi sistemingai, o bet kokios abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę jis ilgam laikui bus pašalintas iš teigiamos socialinės aplinkos, kurioje yra įsitvirtinęs ir teigiamai vertinamas, bus užkirstas kelias jam tęsti mokslus, įgyti specialybę ir ateityje doru darbu užsidirbti pragyvenimui. Tokiu būdu būtų pažeista aukščiau minėta proporcija.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegijos nuomone, bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas vadovaujantis BK 41 str. 2 d. 5 p. R. G. neskiriant laisvės atėmimo bausmės. Kadangi R. G. atžvilgiu taikyti BK 62 str. nėra pagrindo, todėl vadovaujamasi BK 54 str. 3 d. ir jam skirtina laisvės apribojimo bausmė maksimaliam dviejų metų laikotarpiui. R. G. įpareigotinas tęsti mokslus. Kadangi nusikaltimas buvo padarytas L. P., vartojančio psichotropines priemones poveikyje, todėl skirtinas draudimas bendrauti su L. P..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos mėn. 20 d. nuosprendį pakeisti:

R. G., pripažintam kaltu pagal LR BK 260 str. 1 d., vadovaujanti LR BK 54 str. 3 d. skirti bausmę – laisvės apribojimą dviems metams, įpareigojant tęsti mokslus bei uždrausti bendrauti su L. P., gyvenančiu Šviesos 5-7, Anykščių m.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas S. B.