Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei R. Bardauskienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone ieškinį atsakovui V. B., tretysis E. G., dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė prašo atskirti vaiką E. B., gimusį (duomenys neskelbtini), nuo tėvo V. B.; priteisti iš V. B. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. B. po 50,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiantį infliaciją; patenkinus ieškinį, priteistą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti valdyti laikinajam vaiko rūpintojui E. G. iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo; nustatyti nepilnamečio E. B. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, laikinojo rūpintojo E. G. šeimoje.

2. Ieškovės ieškiniu ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepilnamečio vaiko E. B. motina - J. G., tėvas - V. B.. Nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau -Tarnyba) Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Raseinių rajone (toliau - Skyrius) kreipėsi nepilnametis E. B. ir jo brolis iš motinos pusės, bei informavo, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečio E. B. motina J. G., o vaiko tėvas V. B. jau apie 10 metų gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose ir sūnumi nesirūpina, nebendrauja, neteikia materialinio išlaikymo. Po mamos mirties E. rūpinasi jo brolis E. G.. Tarnybos Skyriui gavus informaciją apie tai, kad vaikas E. B. likęs be įstatyminio atstovo, vadovaujantis vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, atliekant vaiko situacijos vertinimą, 2023 m. rugpjūčio 3 d. bendraujant su nepilnamečio tėvu V. B., jis nurodė, kad gimus sūnui E., jis su vaiko motina gyveno apie 5 metus. Apie 10 metų jis gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose. Su sūnumi nėra bendravęs jau apie 10 metų, E., kaip sūnaus, jis nepažįsta, nežino, kaip jam sekasi mokslai, kokie jo planai ateičiai, kas jį domina. Galimybės pasirūpinti sūnumi neturi, nes neturi gyvenamojo būsto ir pakankamai pajamų, be neįgaliojo vežimėlio judėti negali. 2023 m. rugpjūčio 2 d. pokalbio su Tarnybos Skyriaus specialiste metu vaikas E. B. nurodė, kad savo tėvo nepažįsta, atsimena, kad mama ar brolis jam yra rodę tėvo nuotraukas, tačiau „sutikęs gatvėje - nepažintų". Iš vaikystės, kai tėvas dar gyveno kartu su jais, E. prisimena „tik kažkokius fragmentus". E. su tėvu gyventi nenori, nes jo nepažįsta kaip žmogaus ir tėvo, pats tėvas neturi kur gyventi, gyvena socialinės globos namuose. E. nori likti gyventi kartu su broliu ir jo šeima. 2023 m. rugpjūčio 4 d. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai pateikė informaciją, kad V. B. socialinės globos namuose gyvena nuo 2015 m. gegužės 4 d., jam nuo 2019 m. balandžio 17 d. neterminuotai nustatytas pirmo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, juda tik neįgaliojo vežimėlio pagalba. Tarnybos Skyriaus specialistai 2023 m. rugpjūčio 7 d. atliko vaiko E. B. situacijos vertinimą, nustatė apsaugos vaikui poreikį, kreipėsi dėl Tarnybos mobilios komandos sudarymo dėl intensyvios pagalbos tėvui ir vaikui teikimo, dėl atvejo vadybininko paskyrimo bei priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo paimti vaiką iš jo įstatyminio atstovo. Atsakovas V. B. nepriėmė Tarnybos mobilios komandos pagalbos. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo tenkintas Tarnybos Skyriaus prašymas bei išduotas leidimas paimti E. B. iš tėvo V. B., E. B. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju skirtas E. G.. 2024 m. vasario 21 d. Raseinių socialinių paslaugų centras raštu pateikė informaciją, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis V. B. šeimai, posėdyje dalyvavo Globos namų socialinė darbuotoja, kuri paaiškino esamą situaciją, kad V. B. negali savimi pasirūpinti, juda tik invalido vežimėlio pagalba, nes nevaldo kojų. V. B. pripažino, kad jo ir sūnaus E. B. ryšiai nutrūkę. Vyras daug metų su sūnumi nebendravo, neišlaikė. V. B. pripažino, kad šiuo metu pats gyvena globos namuose, jam pačiam reikalinga pagalba ir galimybės savarankiškai rūpintis ir auginti sūnaus E. neturi. Rašte nurodoma, kad V. B. atsisako jam siūlomų socialinių paslaugų motyvuodamas, kad visą jam reikiamą specialistų pagalbą vyras gaunantis (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose. Tarnybos Skyriaus specialistams, vykdant E. B. laikinosios rūpybos priežiūrą ir lankant vaiką rūpintojo šeimoje, 2023 m. vasario 14 d. E. nurodė, kad iki mamos mirties tėvo nepažinojo, nebendravo, vėliau tėvas paskambino jo broliui, klausė ar gali su juo pasikalbėti. Jie su tėvu susirašinėdavo žinutėmis. Dabar kai tėvas parašo, jis nebeatrašo, nes neturi apie ką su juo kalbėti. Parašė, kad nenori su juo daugiau bendrauti. Brolis siūlė nuvažiuoti aplankyti į (duomenys neskelbtini) tėvą, bet jis nenori. 2024 m. vasario 13 d. Tarnybos Skyriuje buvo atlikta neeilinė vaiko E. B. rūpybos peržiūros, kurios metu įvertinus Tarnybos Skyriuje turimą informaciją, buvo priimtas sprendimas, jog tikslinga kreiptis į teismą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo dėl tėvo ligos.

3. Tarnybos skyrius dėl vaiko išlaikymo mano, kad V. B. pagal savo galimybes privalo prisidėti prie savo sūnaus E. B. išlaikymo, todėl iš V. B. prašo priteisti 50 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą priteisti prašo nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Kadangi E. B. gyvena ir yra rūpinamas brolio E. G.. Prašo jį paskirti materialinio išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

4. Atsakovui V. B. procesiniai dokumentai įteikti, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėjama V. B. nedalyvaujant.

5. Trečiasis asmuo E. G. paaiškino, kad jis sutinka ir nori rūpintis broliu, tai yra E. B.. Nurodė, kad E. B. savo tėvo nepažįsta, su juo bendrauti nenori. V. B. yra pats reikalingas priežiūros, todėl ir negalėtų pasirūpinti savo sūnum.

Ieškinys tenkintinas.

6. Iš gimimo liudijimų kopijų matyti, kad E. B., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. B., motina – J. G.. Vaiko tėvas V. B. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų 2023 m. rugpjūčio 4 d. rašto Nr.(4.3)4-418 duomenimis gyvena (duomenys neskelbtini) globos namuose nuo 2015 m. gegužės 4 d., nuo 2019 m. balandžio 17 d. jam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis; asmuo juda tik neįgaliojo vežimėlio pagalba. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) informacinės sistemos duomenų bazės išraše nurodyta, kad V. B. nustatytas pirmo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2019 m. balandžio 13 d. 2023 m. rugpjūčio 9 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kur nurodyta, kad V. B. nesutinka priimt mobilios komandos pagalbos. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką E. B. iš tėvo V. B.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis V. B. mokama neįgaliojo pensija (262,01 Eur/mėn.) ir vienišo asmens išmoka (38,23 Eur/mėn.). Raseinių rajono savivaldybės mero 2023 m. rugpjūčio 31 d. potvarkiu Nr. M-469 E. B. nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. skirta laikinoji rūpyba, rūpintoju skirtas E. G., jo rūpybos vieta kartu su rūpintoju E. G. jo gyvenamojoje vietoje. Raseinių socialinių paslaugų centras pateikė informaciją, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis, gauta informacija apie V. B. iš Globos namų; globos namų socialinė darbuotoja informavo, kad V. B. juda tik invalido vežimėlio pagalba, nes visiškai nevaldo kojų; globos namuose gauna visą jam reikalingą pagalbą ir priežiūrą. Su šeima dirbo mobili komanda, kuri nurodė, kas su V. B. susitiko jo gyvenamojoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, vyras situaciją supranta, supranta, kad jis niekuo negali padėti savo vaikui, nes pačiam reikalinga pagalba, sutiko, kad būtų teikiama pagalba jo sūnui. V. B. pripažino, kad gaunantis pajamų ir nevengiantis už jas nusipirkti alaus, į veiklas neįsitraukia, bet į renginius nuvažiuoja pažiūrėti. Pripažįsta, kad su sūnumi ryšys nutrūkęs. Nurodė, kad neturintis iš ko išlaikyti savo sūnų, nes pajamos labai minimalios. Atvejo vadybininkė nurodė, kad dalis jam siūlomų paslaugų dubliuotųsi su tomis, kurias V. B. gauna globos namuose. Be to V. B. sėdi neįgaliojo vežimėlyje ir jį atvežti kad ir į tėvystės įgūdžių mokymus būtų sunku. V. B. supranta, kad jo galimybės auginti vaiką yra sunkiai įmanomos. Ne to specialistė nurodė, kad kalbantis su V. B. pastebėjo, kad vyras savo kaltės dėl nebendravimo su sūnumi nemato. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes prieita išvados, kad V. B. atvejo vadybos procesas neinicijuotas. Raseinių pagalbos šeimai namai 2024 m. vasario 20 d. raštu Nr. SD-55 informavo, kad E. B. nustatyta laikinoji rūpyba brolio E. G. šeimoje, rūpintojas užtikrina tinkamą paauglio priežiūrą, laisvalaikį, popamokinę veiklą. Domisi E. B. ugdymo procesu ir rezultatais, leidžiamu laisvalaikiu, sveikatos būkle, tenkina jo poreikius. E. B. tėvas V. B. nebendradarbiauja su globos centro specialistais, nėra kreipęsis pagalbos, nesidomėjo vaiko poreikiais. 2024 m. vasario 21 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 4GPA-90 nurodyta, kad E. B. rūpintojo E. G. namus laiko savais namais, čia jaučiasi gerai. Su brolio šeima sutaria gerai, nori, kad brolis juo rūpintųsi iki jam sukaks pilnametystė. Kol mama mirė, jis ir gyveno su broliu ir mama. Jau iki mamos mirties tėvas su jais negyveno, jo nepažinojo, nebendravo. Rūpintojas nurodė, kad dar iki jų mamos mirties, jie visi gyveno kartu, todėl po jos mirties gyvenimo situacija nepasikeitė. Visą informaciją ir pagalbą gauna iš Globos centro specialistų, žino kur kreiptis. Po mamos mirties E. iš pradžių su tėvu bendravo, atrodė, kad jam įdomu pažinti savo tėvą, tačiau vėliau bendravimas nutrūko. E. G. tinkamai atlieka rūpintojo pareigas. E. G. išreiškė norą rūointi E. nuolatinėje rūpyboje. Priimta išvada, kad yra tikslinga kreiptis į teismą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo dėl jo ligos, tęsti vaiko laikinąją rūpybą iki teismo sprendimo vaikui nustatyti nuolatinę globą (rūpybą).

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).

7. Tėvų valdžia ribojama gali būti tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t.y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Civilinio kodekso 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. LR CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti (pvz., jie yra alkoholikai, narkomanai ir pan.), kad nevykdo pareigų vaikams, t.y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama LR CK 3.180 straipsnio pagrindu. Objektyvios aplinkybės galėtų būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi, dėl susiklosčiusių, nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių negalėdami išlaikyti vaiko materialiai, išvykę į ilgalaikę komandiruotę darbo reikalais ir pan.).

8. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad atsakovas neįgalus, nuo 2015 m. gegužės 4 d. gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, NDNT duomenimis, nuo 2019 m. balandžio 13 d. V. B. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Asmuo juda tik neįgaliojo vežimėlio pagalba, nes visiškai nevaikšto. Kaip Nurodė, globos namų socialinė darbuotoja atvejo vadybos metu, V. B. reikia rūpintis, jis pats savimi pasirūpinti negali. V. B. supranta, kad jis pats rūpintis sūnumi negali, taip pat pripažįsta, kad su sūnumi ilgą laiką nebendravęs, jų ryšys nutrūkęs. Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. dar iki nepilnamečio vaiko E. B. mamos J. G. mirties kartu negyveno dešimt metų, su nepilnamečiu vaiku niekada nebendravo, joks ryšys tarp jų nebuvo ir nėra susiformavęs. Akivaizdu, kad dalis atsakovo kaltės dėl ryšio nesukūrimo su savo sūnumi yra ir V. B., tačiau dėl aiškiai matomų ir objektyvių priežasčių nėra galimybės. Kad V. B. galėtų rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi. Mirus E. B. motinai ir vaikui likus be tėvų, buvo nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirtas E. B. brolis E. G., kuris tinkamai atlieka rūpintojo pareigas. E. B. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 4GPA-90 duomenimis yra tinkamai prižiūrimas, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos UAB ,,I.“ klinikoje.

9. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog šiuo metu atsakovas dėl objektyvių priežasčių, t.y. ligos, dėl kurios jis gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, dėl nesusiformavusių nepilnamečio vaiko ir tėvo ryšio, negali rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, neturi galimybės gyventi su sūnumi ir jį auklėti, savarankiškai juo rūpintis. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti nepilnametį vaiką E. B. nuo tėvo V. B.. Atskirtam nuo tėvo nepilnamečiui vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 str. 2 d.). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaikais ir reikalauti juos grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 3 d.).

10. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą atskirti E. B. nuo tėvo V. B., teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. B. atskirtas nuo savo vaiko E. B., teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl globos (rūpybos) nepilnamečiui E. B. nustatymo ir globėjo (rūpintojo) jam paskyrimo.

11. Atskyrus vaiką E. B., gimusį (duomenys neskelbtini), nuo tėvo V. B., E. B. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo nustatytina laikino rūpintojo, paskirto Raseinių rajono savivaldybės mero 2023 m. rugpjūčio 31 d. potvarkiu Nr. M-469, gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo priteisimo

12. Atskyrus E. B. nuo tėvo V. B., V. B. išlieka turtinė pareiga savo vaikui. Tėvas privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką (LR CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvo turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.).

13. Nustatyta, kad V. B. pajamas sudaro šalpos neįgaliojo pensija 262,01 Eur/mėn. ir vienišo asmens išmoka – 38,23 Eur/mėn. V. B. gyvena socialinės globos namuose, jis neįgalus, savimi pats pasirūpinti negali. Atsakovas nedarbingas, nes juda tik neįgaliojo vežimėlio pagalba, nors ir yra darbingo amžiaus vyras. Byloje nėra duomenų, kad V. B. turėtų daugiau išlaikytinių. Vaikų interesai yra pirmesni, todėl privalo būti prioritetiniai ir tenkintini. Atsižvelgiant į tai, kad privalo bent minimaliai tenkinti vaiko poreikius, atsižvelgiant į tai, kad pats V. B. yra reikalingas priežiūros, E. B. iš tėvo V. B. priteistinas materialinis išlaikymas po 50,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dinos, t.y. 2024 m. kovo 15 d., iki vaiko pilnametystės, t.y. iki 2026 m. birželio 25 d. (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

14. Iš atsakovo priteistas išlaikymas uzufrukto teise pavestinas tvarkyti rūpintojui E. G.. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

15. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

16. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai).

17. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

18. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, o bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), taip pat įvertinus tai, kad asmuo neįgalus, jo pajamos minimalios, yra globos įstaigoje, nesiekė vilkinti proceso (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 7 dalis), V. B. iš dalies atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą ir iš atsakovo V. B. į valstybės biudžetą priteistina 10,00 Eur žyminio mokesčio už materialinį išlaikymą vaikui (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš atsakovo nepriteistino teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 400-409 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Atskirti nepilnametį vaiką E. B., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą laikinojo rūpintojo E. G. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti materialinį išlaikymą E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jo tėvo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 0 ct) kas mėnesį, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2024 m. kovo 15 d., iki vaiko pilnametystės.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,00 Eur (dešimt eurų 0 ct) žyminio mokesčio į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos vieną iš surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.