Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. E. gynėjo advokato Eriko Čerškaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. E. gynėjo advokato Eriko Čerškaus skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. LK-N-933, kuriuo nuspręsta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

D. E. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu ir pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 18 (aštuoniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaityta atlikta bausmės dalis pagal ankstesnį nuosprendį.

Bausmės vykdymo pradžia 2009 m. balandžio 8 d., pabaiga – 2027 m. balandžio 8 d. Nuteistasis 2/3 laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. balandžio 8 d.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. LK-N-933 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam D. E. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartimi nuteistojo D. E. skundas dėl Komisijos Nutarimo atmestas.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu nuteistojo D. E. gynėjas advokatas E. Čerškus prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas iš esmės atkartojo Komisijos Nutarime išdėstytus argumentus, kad D. E. deda pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau jos yra nepakankamos išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, bei sudaro manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, visi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai neabejotinai vertintini teigiamai, tačiau jie nėra pakankami šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas neįvertino esminių skundo argumentų, rodančių Komisijos Nutarimo nepagrįstumą, ir nepasisakė dėl prie skundo pridėtų papildomų duomenų apie įsiskolinimų dengimą ir nuteistojo paskatinimą.

1.2. D. E. Komisijai yra pristatomas pakartotinai. Tai rodo, kad resocializacijos specialistai ne formaliai, o įsigilindami į visas aplinkybes jau pakankamai ilgą laiką sekė ir vertino nuteistojo D. E. elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nepaisant neigiamų ankstesnių sprendimų savo atžvilgiu, nuteistasis rodo didelę motyvaciją ir vis tiek nepraranda vilties pasinaudoti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos teise bei savo elgesiu visokeriopai stengiasi užsitarnauti Komisijos ir teismo pasitikėjimą. Paskutinio svarstymo metu Komisija rekomendavo nuteistajam tęsti darbinę veiklą, nedaryti teisės pažeidimų, dalyvauti nenuolatinio pobūdžio įstaigos pasiūlytoje darbinėje veikloje, savanoriškai dengti skolą ir dalyvauti mąstymą bei nuostatas koreguojančiose priemonėse. D. E. pilnai įvykdė jam pateiktas rekomendacijas, tai buvo pripažinta ir skundžiamoje nutartyje. Nuteistasis jau dalyvavo ir pabaigė visas įstaigoje taikomas kryptingam jo nusikalstamumo rizikos mažinimui tinkamas intervencines priemones bei programas.

1.3. Specialistų sudarytame pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime, naudojant OASys metodiką, yra nurodoma, kad D. E. nusikalstamo elgesio rizikos balai tik nežymiai viršija žemos rizikos grupės ribas. Tuo tarpu nei Komisija, nei teismas balų mažėjimo dinamikos nenagrinėjo ir jų nevertino. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinimų metu išliko vidutinė ir reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo, kadangi iki šiol didžiąja dalimi egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių skaičių nuteistasis privalo mažinti. Vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas vertino išimtinai tik D. E. priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių, neatsižvelgdamas į Socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, kurioje nurodoma kaip nuteistajam sekėsi valdyti jam vertinimų metu išskirtus kriminogeninius veiksnius, kokiu priemonių jis tam ėmėsi, kaip kito jo dinaminių rizikos veiksnių įvertinimai. Vien nuteistojo priskyrimas konkrečiai (žemai, vidutinei ar aukštai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

1.4. Nuteistasis D. E. atitinka visus rekomenduotinus kriterijus, kurie įprastai turėtų būti nustatomi, sprendžiant dėl akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką: 1) nuteistasis D. E. geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, geba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardinti asmeninį taikytų priemonių poveikį ir naudą; 2) nuteistojo keliama didelės žalos rizika yra vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad ši rizika yra tiesiogiai sietina su praeityje pasireiškusio nusikalstamo elgesio ypatybėmis, tačiau šiuo metu dėl elgesio ar mąstymo problemų didelės žalos rizika neįžvelgiama; 3) bausmės atlikimo metu nuteistasis rodo teigiamą iniciatyvą darbui laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir nėra nusistatęs prieš darbą joje. Nuteistojo asmens bylos medžiagoje nėra duomenų apie atsisakymą dirbti administracijos siūlomą darbą, priešingai – atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolė kalėjime D. E. sutiko dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, buvo skatintas už gerbūvio darbų atlikimą. Šiuo metu nuteistasis turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį – Vilniaus kalėjimo administracijos leidimu vykdo individualią veiklą pagal pažymą, kuri Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu buvo prilyginta darbinei veiklai. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju D. E. taip pat turėtų darbą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai įsitraukė į neatlygintino darbo iniciatyvas, savanoriškai atliko nemokamus darbus, kurių jo atlikti niekas neįpareigojo; 4) nuteistasis, nors ir turi įsiskolinimų, tačiau jis kas mėnesį dengia juos savarankiškai. Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus duomenimis, D. E. šiuo metu iš tiesų yra skolingas pakankamai reikšmingą sumą, todėl, vertinant objektyviai, net ir visas likęs nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas nebūtų pakankamas pilnai padengti turimus įsiskolinimus. Viena iš patiektų rekomendacijų nuteistajam D. E. buvo savanoriškai dengti skolą, todėl nuteistasis stengėsi turimus įsiskolinimus didesne apimtimi; 5) nuteistasis D. E. paskutinius tris mėnesius neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus. Paskutinė drausminė nuobauda nuteistajam skirta 2021 metais, taip pat nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo ne kartą skatintas, paskutinį kartą – Vilniaus kalėjimo viršininko 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimu; 6) nuteistasis D. E. pagal turimas galimybes nustatytais terminais yra įvykdęs paskutiniu lygtinio paleidimo Komisijos nutarimu jam pateiktas rekomendacijas dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo.

1.5. Skundžiamoje nutartyje pateikti bendro pobūdžio teiginiai apie būtinybę ir toliau mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, kurie niekaip nepagrindžia sprendimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam. Tokia teismo pozicija parodo išankstinį nusistatymą ir prieštarauja pagrindiniams bausmių vykdymo teisės principams. Skundžiamos nutarties turinys parodo, kad D. E. elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuojantys duomenys teismui yra nereikšmingi, o prioritetą teismas skiria nuteistąjį neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, susijusioms su jo elgesiu nusikalstamų veikų padarymo metu. Sutiktina, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti, tačiau kiekvienas nuteistasis, demonstruodamas nepriekaištingą elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tikisi pasinaudoti įstatymo jam suteikiamomis garantijomis.

1.6. Nuteistojo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir nuteistojo resocializacijos laipsniu. Tokių skundžiamoje nutartyje nurodytų dirbtinių sąlygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukūrimas, priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įvertina teismas kvalifikuodamas veiką ir skirdamas bausmę, todėl Komisijos ir teismo nurodyti motyvai akivaizdžiai neatitinka tų kriterijų, kuriais remiantis turi būti vertinama bausmę atliekančiojo asmens asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu. Sutiktina, kad nurodytos su D. E. elgesiu ir asmenybe susijusios aplinkybės egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau D. E. už tai buvo nuteistas, už tai jam buvo paskirta bausmė ir šios aplinkybės nepasikeis nei per likusį bausmės atlikimo laikotarpį, nei visą likusį gyvenimą. Neginčijama, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Vien tik padaryto nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Skirdamas griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, D. E. jau buvo nuteistas už padarytus nusikaltimus ir už tai jam buvo paskirta bausmė, todėl šis faktas negali daryti įtakos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui. Vien tik padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių ir labai sunkių nusikaltimų neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką. Jei E. E. anksčiau padarė teisės pažeidimą ir palaikė ryšius su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis, tai jis už tai jau yra nuteistas. Iš D. E. siunčiamų ir gaunamų laiškų, pokalbių telefonu bei pasimatymų galima padaryti vienareikšmę išvadą, kad D. E. bendrauja daugiausiai su savo artimaisiais. O ta aplinkybė, kad įkalinimo įstaigoje jam tenka gyventi su kitais nuteistaisiais, niekaip nepriklauso nuo D. E. valios.

1.7. Tiek Komisijos Nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad nuteistojo motyvacija keisti savo elgesį stebima tik nuo 2021 metų, kai tuo tarpu bausmė yra atliekama dar nuo 2009 m., tačiau pastarųjų penkerių metų laikotarpis yra pakankamai reikšmingas, vertinamas, kaip pakankamas laiko tarpas susidaryti tvirtas išvadas apie nuoseklias ir sistemingas D. E. pastangas keisti savo elgesį bei jo akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. D. E. pristatomas Komisijai pakartotinai, o ankstesnės rekomendacijos buvo pilnai įvykdytos. Nuteistasis terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, jis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuolat ir itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse, kurių rezultatai išsamiai aptarti Socialinio tyrimo išvadoje. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis D. E. yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, nuteistasis yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Nuteistasis D. E. nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, todėl nuteistojo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme.

1.8. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra įstatyme numatytas formalusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindas. D. E. jau atliko reikiamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sąlygoja jo teisę būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Jo atliktos bausmės dalis pilnai atitinka įstatymo nustatytą formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų, t. y. privalomą atlikti bausmės laiką.

Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus ir susipažinęs su nuteistojo asmens bylos duomenimis bei teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. E. atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma socialinio tyrimo išvada, kurioje yra pateikiama informacija apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad Komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kadangi skundas pateiktas dėl Komisijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimo, šiuo atveju, siekiant nustatyti nuteistojo elgesio pažangą, nagrinėtina asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada, surašyta 2025 m. lapkričio 7 d.

Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis D. E. 1991 m. (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje baigė 9 klases. Įstojo į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kurioje mokėsi tinkuotojo dažytojo profesijos, tačiau metams nepraėjus iš mokyklos išėjo pats. Nuteistojo teigimu, jam nepatiko pasirinkta profesija dėl kenksmingų darbo sąlygų (tokių kaip dulkės ir pan.). Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pradėjo važinėti į Lenkiją, prekiavo turgavietėse perpardavinėdamas brangiau cigaretes ir degtinę; veždavo prekes į Lenkiją, parduodavo ir grįždavo į Lietuvą su pinigais. Pasak paties nuteistojo, tuo laikotarpiu Lietuvoje buvo itin maži atlyginimai, todėl jis nematė prasmės dirbti oficialiai. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis D. E. nuo 2023 m. lapkričio 28 d. vykdo individualią veiklą, t. y. užsiima dirbtinės bižuterijos ir panašių gaminių gamyba, o nuo 2024 m. balandžio 29 d. nuteistojo vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis su viena bendrove turi pasirašęs darbo sutartį, pagal kurią bendrovė perka jo teikiamas individualios veiklos paslaugas, už jas moka apie 300–600 Eur. Iki tol nuteistasis nedirbo, nes manė, jog atlyginimas už darbą įkalinimo įstaigoje yra nepakankamas. Nuteistasis 2010 m. įgijo pagrindinį išsilavinimą (duomenys neskelbtini) bendrojo lavinimo centre. 2015 m. (duomenys neskelbtini) įgijo vidurinį išsilavinimą. 2012 m. Pravieniškių 3-uose pataisos namuose įgijo elektrokaro vairuotojo specialybę. 2017 m. (duomenys neskelbtini) įgijo želdinių tvarkytojo kvalifikaciją. 2021 m. (duomenys neskelbtini) centre įgijo ožinio krano operatoriaus kvalifikaciją. Nuteistasis įsitraukdavo į neatlygintinų darbų atlikimą: 2023 m. birželio 25 d. tvarkė bendro naudojimo patalpas bei plovė pirmo gyvenamojo korpuso ketvirto aukšto bendrojo naudojimo koridoriaus patalpas. Nuteistasis vertinimo metu taip pat pateikė duomenis, kad po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis dirbtų vadybininku. Vis dėlto, aukštesnysis teismas pastebi, kad nors šiuo metu iš tikrųjų yra pastebimi teigiami pokyčiai nuteistojo darbinėje veikloje, jis turi kelias profesines kvalifikacijas ir padarė pažangą šioje srityje, tačiau nuteistasis iki suėmimo oficialiai niekur nedirbo, darbinę patirtį kaupti pradėjo tik atlikdamas dabartinę laisvės atėmimo bausmę, taigi, jis vis dar stokoja oficialios darbinės patirties ir įgūdžių, taip pat jis tik formaliai patvirtino savo galimybę dirbti po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Be to, nors nuteistasis laisvės atėmimo metu įgijo kelias specialybes, tačiau ne visas jas realizavo.

2025 m. lapkričio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-3489 nustatyta, kad ankstesni ir pastarieji padaryti nusikaltimai yra susieti su D. E. finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis. Nors pats nuteistasis nepripažįsta, kad turi finansinių sunkumų ir jo nusikalstamos veikos yra susijusios su finansinėmis problemomis, tačiau jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, už vadovavimą nusikalstamam susivienijimui ir neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti. Nusikalstamas susivienijimas buvo sukurtas siekiant daryti nusikaltimus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. Iš neteisėtos prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis buvo gauta ne mažiau kaip 320 500 Lt (92 823,22 Eur) nauda. 2025 m. balandžio 2 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo finansų skyriaus pažymos duomenimis, nuteistasis D. E. skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 38 391,42 Eur. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 173,85 Eur, tuo metu nuteistasis savanoriškai buvo sumokėjęs 391,42 Eur. 2025 metų spalio mėnesio duomenimis, nuteistasis šiai dienai savanoriškai yra atlyginęs iš viso 1060 Eur. Nuteistasis kiekvieną mėnesį sumoka po 50 Eur skolai padengti ir tai patvirtina byloje pateikti duomenys. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu nuteistojo turimi įsiskolinimai, kuriuos jis iš tikrųjų stengiasi padengti, vis dar yra dideli, be to, kaip teisingai pastebėta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis finansinius įsiskolinimus pradėjo dengti tik pastaruoju metu, nors laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2009 metų, todėl manytina, kad dabartinė nuteistojo materialinė padėtis gali tik apsunkinti jo tolesnį integracijos procesą. Analizuojant nuteistojo gyvenimo būdo laisvėje ypatumus pastebėtina, kad nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje pasižymėjo įsitraukimu į rizikingas situacijas, asmeninių tikslų siekimu neteisėtais būdais bei priemonėmis, artimų ryšių palaikymu su asmenimis, kuriems yra būdingas polinkis elgtis nusikalstamai. Šiuo metu nuteistasis geba atpažinti tam tikras aktualiausias problemas, tiesiogiai susijusias su praeityje pasireiškusia nusikalstama veika. Nuteistasis šiuo metu palaiko glaudžius socialinius ryšius palaiko su motina, sutuoktine, seserimi, broliu, dukra, bendrauja su jais telefonu, o pasimatymų metu dažniausiai lankomas savo sutuoktinės. Nuteistojo teigimu, tarpusavio santykiai su artimaisiais yra pakankamai stiprūs, sulaukia jų palaikymo ir paramos, tačiau, pabrėžtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jo nusikalstamų veikų vykdymo metu, todėl manytina, jog santykiai su artimaisiais laisvėje nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo.

Pasak nuteistojo gynėjo, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nepagrįstai atsižvelgiama į nuteistojo ankstesnius padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, nes, nuteistojo gynėjo teigimu, juos jau įvertino teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, o toks pakartotinis nusikaltimų vertinimas yra vertinamas kaip dvigubas nubaudimas. Visgi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Pabrėžtina, kad svarstant lygtinio paleidimo galimybes būtina atsižvelgti į tai, už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis bei kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės. Tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė 19 metų amžiaus, o 26 metų buvo pirmą kartą teisiamas (už chuliganizmą). Nuteistojo kriminalinę patirtį sudaro keturi teistumai, t. y. jis praeityje teistas keturis kartus, įskaitant dabartinį teistumą, laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka pirmą kartą. Pažymėtina, kad anksčiau D. E. už nusikalstamas veikas buvo skiriamos tiek švelnesnės (arešto), tiek griežtesnės (laisvės atėmimo) bausmės, taip pat taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis D. E. netinkamai vykdė teismo įsipareigojimus (be leidimo išvyko į užsienį dirbti), todėl 2004 m. balandžio 19 d. buvo nuteistas už teismo sprendimo nevykdymą. Tai parodo, kad minėtos priemonės neturėjo teigiamo poveikio D. E. elgesiui ir neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. D. E. būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, jo nusikaltimai pasižymi vis sunkėjančia dinamika. Nagrinėjamu atveju nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkių nusikaltimų padarymą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą veikiant organizuotoje grupėje, dalyvavimą su kitais asmenimis šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, už tai, kad vadovaujant nusikalstamam susivienijimui neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, organizavo automobilio vagystę bei neteisėtai atėmė laisvę asmeniui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis bylą nagrinėjant teisme savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino. 2025 m. lapkričio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-3489 nurodyta, kad individualaus pokalbio metu nuteistasis savo kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų pripažino dalinai. D. E. būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, jo nusikaltimai pasižymi vis sunkėjančia dinamika. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai tik parodo, kad jis nėra linkęs pilnai prisiimti atsakomybės už savo atliktus nusikalstamus veiksmus ir bausmės tikslai nėra dar galutinai pasiekti.

Nuteistojo skunde taip pat kategoriškai nesutinkama su Komisijos ir apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamumo riziką, kadangi nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat dalyvauja elgesio pataisos programose. Aukštesnysis teismas šiame kontekste pažymi, kad vien tai, jog priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra savaime pagrindas konstatuoti, kad Komisija ar apylinkės teismas netinkamai įvertino D. E. asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją. Sutiktina, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, iš tikrųjų aktyviai dalyvauja prevencijos, socialinės reabilitacijos ir intervencinėse programose, taip pat stengiasi dirbti, užsiima individualia veikla, laikosi nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas taip pat į šias aplinkybes atsižvelgė ir jas įvertino teigiamai. Vis dėlto, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama tik už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, darbą ar profesijų įgijimą. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju, atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, D. E. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, todėl šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką. Pažymėtina, kad D. E. dabartinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo 5 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuo 2022 m. birželio 10 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, tačiau tik neseniai, t. y. nuo 2025 m. balandžio 22 d. jis perkeltas atlikti bausmės lengvosios grupės sąlygomis, be to, jis 12 kartų baustas drausmine tvarka. Paskutinį kartą nuobauda buvo paskirta 2021 m. rugsėjo 7 d. už tai, kad nevykdė pareigūno nurodymo eiti į IV lokalinį sektorių pasirašyti dokumentų (4 t., 2 d., b. l. 129–130). Sutiktina, kad nuteistajam paskirta nuobauda nebegalioja ir pastaruosius kelerius metus nuteistasis pasižymi vis labiau disciplinuotu elgesiu, be to, nuteistojo gynėjas kartu su skundu pateikė papildomus duomenis, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimu nuteistasis D. E. buvo skatintas ir jam suteikta papildoma trumpalaikė išvyka, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas praeityje užfiksuotas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei tik parodo, kad D. E. visos bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nepriekaištingai ir vis dar deda per mažai pastangų, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip ir socialinio tyrimo išvadoje, Komisijos Nutarime nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje nuteistojo elgesys nuoseklia teigiama dinamika nepasižymi. Nuteistasis iš tikrųjų išsprendė gyvenamosios vietos klausimą (pasak jo paties, gyventų kartu su sutuoktine, pastarajai nuosavybės teise priklausančiam bute, kuri, be kita ko, 2024 m. lapkričio 27 d. elektroniniu paštu pateikė pasirašytą raštą, kuriame ji nurodo sutinkanti, kad jos sutuoktinis gyventų jos bute), taip pat formaliai patvirtino savo įdarbinimo galimybes paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, kėlė savo profesines kompetencijas, dalyvavo tiksliniuose užsiėmimuose, tačiau probleminė sritis, susijusi su oficialios darbinės patirties stygiumi, apsunkinta finansine padėtimi dėl turimų skolų ir lėšų paskirstymo įgūdžių stokos, kriminalinių grupių įtaka išlieka aktuali bei reikalaujanti nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Remiantis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė (2 t. 1 d., b. l. 187). Nors pastaruoju metu nuteistojo motyvacija spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas akivaizdžiai sustiprėjo, manytina, kad pažanga dar nėra tokia akivaizdi, kad leistų neabejoti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Nagrinėjamu atveju privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų reikšmingų aplinkybių visumą, kurią apylinkės teismas savo skundžiamoje nutartyje išsamiai įvertino ir aptarė. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas siekiant įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals. Tačiau pabrėžiama, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio pakartotinai spręsti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ateityje. Iš Komisijos Nutarimo matyti, kad nors šiuo metu buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pakartotinai šis klausimas bus svarstomas 2026 m. gegužės 20 d. (2 t. 1 d., b. l. 190–191). Taigi, nuteistasis toliau gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus D. E. nusikalstamo elgesio rizikos ne itin žymią kaitą, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo D. E. gynėjo advokato Eriko Čerškaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.