Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2015-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-123-446/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-05-29
Bylos Nr.
1-123-446/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Kaltinamasis
G. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-123-446/2015Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00070-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.12.; 1.2.29.1.; 2.10.1.4. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 29 d.Kelmė

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00070-15 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi 1971 m. kovo 6 d. Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas spec. vidurinis, išsituokusi, registruota Kelmės darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) teista:

1) Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, BK 64¹ straipnsį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, šiuo metu atlieka bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji G. S., dirbdama akcinės bendrovės Lietuvos pašto Šiaulių regiono Tytuvėnų pašto laiškininkės vairuojančios automobilį pareigose, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini) savo namuose, suklastojo tikrus dokumentus, t. y. pinigų priėmimo kvitų antrus egzempliorius, įrašydama į juos pagal pinigų priėmimo kvitų pirmus egzempliorius tikrovės neatitinkančius duomenis, juos laikė savo namuose ir gabeno iš (duomenys neskelbtini) į Tytuvėnų paštą, t. y.:

– 2014 m. (data nenurodyta) pinigų priėmimo kvito lf. serija LVC Nr. 6228470 pirmąjį egzempliorių išrašydama už komunalinius mokesčius G. K. 94,94 Lt, į antrąjį egzempliorių išrašė, kad jis išrašytas 2014 m. vasario 14 d. už prekes I. B. – 24,55 Lt;

– 2014 m. sausio 16 d. pinigų priėmimo kvito lf. serija LVC Nr. 6290723 pirmąjį egzempliorių išrašydama už elektrą V. G. 73,43 Lt, į antrąjį egzempliorių įrašė, kad jis išrašytas 2014 m. sausio 16 d. už prenumeratą („Vakaro žinios“) V. R. – 17,08 Lt;

– 2014 m. kovo 14 d. pinigų priėmimo kvito lf. serija LVC Nr. 6460312 pirmąjį egzempliorių išrašydama už komunalinius mokesčius G. K. 68,40 Lt, į antrąjį egzempliorių įrašė, kad jis išrašytas 2014 m. kovo 15 d. („Omnitel“) mokestis G. K. – 9,78 Lt;

– 2014 m. balandžio 15 d. pinigų priėmimo kvito lf. serija LVC Nr. 6460333 pirmąjį egzempliorių išrašydama už komunalinius mokesčius G. K. 131,08 Lt, į antrąjį egzempliorių įrašė, kad jis išrašytas R. J. už prenumeratą („Kelmės kraštas“) – 7,89 Lt;

– 2014 m. (data neįrašyta) pinigų priėmimo kvito 1f. serija LVC Nr. 6460789 pirmąjį egzempliorių išrašydama už elektrą ir „Omnitel“ G. K. 51,81 Lt, į antrąjį egzempliorių įrašė, kad jis išrašytas 201 m. gegužės 14 d. mokestis už vandenį F. Č. – 17,54 Lt;

ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus – pinigų priėmimo kvitų antrus egzempliorius panaudojo pristatydama į akcinės bendrovės Lietuvos pašto Šiaulių regiono Tytuvėnų pašto kasą užpajamavimui.

Kaltinamoji G. S., kai jai buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, kalta visiškai prisipažino ir parodė (62 b. l.), kad ji nuo 2006 m. birželio 28 d. pagal sudarytą darbo sutartį dirbo akcinės bendrovės Lietuvos paštas Šiaulių regiono Tytuvėnų skyriuje laiškininkės vairuojančios automobilį pareigose. Buvo pasirašiusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį. 2014 metų pradžioje, buvo sunki materialinė padėtis, todėl atlikdama paštininkės pareigas nusprendė iš klientų pasisavinti pinigus, suklastodama pinigų priėmimo kvitus. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. pradžios iki birželio mėn., tikslaus laiko tikrai nepamena, ji iš G. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir iš V. G., gyvenančio (duomenys neskelbtini), pasisavino mokesčius už elektrą, viso apie 800 Lt, tikslios sumos nepamena. Šiuos pinigus pasisavino, suklastodama pinigų priėmimo kvitus, t. y. jų antrus egzempliorius. Už pinigų pasisavinimą, jai kitoje byloje buvo pareikšti įtarimai ir Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu paskirta bausmė – viešieji darbai. G. K. ir V. G. į namus ji atnešdavo pensiją, šie sumokėdavo mokesčius. Ji turėdavo Lietuvos pašto Tytuvėnų skyriaus išduotą pinigų priėmimo kvitų knygelę. Pinigų priėmimo kvitai yra sunumeruoti, sudaryti iš dviejų egzempliorių, iš kurių pirmas egzempliorius atitenka pinigus pateikusiam asmeniui, t. y. klientui, o antras kvito egzempliorius pasilieka pas ją. Šį egzempliorių ne vėliau kaip kitą dieną turėdavo pristatyti į Lietuvos pašto Tytuvėnų skyriaus kasą, pinigų užpajamavimui. G. K. ir V. G. išrašydavo pinigų priėmimo kvitus, t. y. pirmus egzempliorius, kuriuose nurodydavo paslaugas, už kurias jie moka, nurodydavo mokėtinas sumas. Pinigų priėmimo kvitų pirmų egzempliorių neklastojo, juose surašydavo visą tikrą informaciją, t. y. paslaugas ir mokėtinas sumas bei pirmus kvitų egzempliorius pateikdavo klientui – G. K. ir V. G.. Išrašant pirmą pinigų priėmimo kvitą, ji po kvitu padėdavo popieriaus lapą, kad neįsirašytų antras egzempliorius. Tą pačią dieną grįžusi į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kvitus suklastodavo. Kitų asmenų, kurie nepageidaudavo paimti pinigų priėmimo kvitų ir kurių ji asmenims nepildydavo, tačiau iš asmenų paimdavo pinigus, namuose paėmusi naują pinigų priėmimo kvitą pirmą egzempliorių, uždėdavo ant antro tuščio egzemplioriaus, kurie turėjo būti išrašyti G. K. ir V. G. vardu (jų būdavo neužpildžiusi), surašydavo kito asmens (B. ir kt.) mokėtinas sumas ir mokesčius, tai būdavo už laikraščius ar prekes. Taip suklastodavo antrus pinigų priėmimo kvitų egzempliorius ir pasisavindavo G. K. bei V. G. pinigus. Suklastotus antrus pinigų priėmimo kvitų egzempliorius pateikdavo į Tytuvėnų pašto kasą užpajamavimui. Pinigus ji pasisavino iš G. K. ir V. G., suklastojo šiems asmenims išduotus pinigų priėmimo kvitų antrus egzempliorius. Suklastojo penkis pinigų priėmimo kvitų antrus egzempliorius. G. K. ir V. G. ji atlygino visą padarytą turtinę žalą. G. K. ir V. G. vėliau sumokėdavo už elektrą, pasiėmusi iš jų elektros apmokėjimo knygutę, kurioje nurodydavo trūkstamus elektros kilovatus, dalį pinigų asmenims grąžino grynais pinigais. Nukentėjusių asmenų atsiprašė, padarytą žalą atlygino visiškai. Kiek pamena, vieno ar dviejų pinigų priėmimo kvitų antrus egzempliorius ji į Tytuvėnų paštą nėra pristačiusi, kvitų nesuklastojo, jų neišsaugojo, nes netyčia, nepastebėjusi išplėšė ir pateikė klientams. Klientų pavardžių įvardinti negali, nes nepamena. Suklastodama kvitus, suprato, kad daro nusikaltimą. Pinigų priėmimo kvituose ir kvitų antruose egzemplioriuose pasirašydavo savo parašu, klientams pasirašyti nėra būtina. Kituose pinigų priėmimo kvituose yra nenurodžiusi surašymo datos, nes pamiršo. Pinigų priėmimo kvitus klastojo, nes norėjo pasisavinti iš klientų pinigus. Dėl to, kad suklastojo pinigų priėmimo kvitų antrus egzempliorius, nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios G. S. kaltė įrodyta.

Liudytojas V. G. parodė, kad 2014 m. kovo mėn. pradžioje, į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gautas akcinės bendrovės „Lesto“ pranešimas, kad jie skolingi už elektros energijos suvartojimą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki kovo mėn., t .y. buvo nesumokėta 139 Lt. Tada kreipėsi jis į akcinės bendrovės „Lesto“ buhalteriją, kur sužinojo, kad tikrai yra skolingi 139 Lt. Tada kreipėsi į Tytuvėnų pašto darbuotoją G. S., kuri iš jo už 2014 m. sausio mėnesį paėmė 72,64 Lt, už vasario mėnesį 66,36 Lt. G. S. pasakė, kad 139 Lt už sausio ir vasario mėn. ji įnešė į akcinės bendrovės „Lesto“ buhalteriją, tačiau dėl kompiuterio klaidos pinigai neužskaityti. Paskambino į akcinės bendrovės „Lesto“ buhalteriją, pranešė, kad G. S. 139 Lt iš jo paėmė ir dėl pašto kompiuterio klaidos pinigai nebuvo apskaityti. Praėjus keletui dienų iš AB „Lesto“ gavo pranešimą, kad pinigai yra sumokėti. Po to 2014 m. gegužės mėn. pradžioje gavo pranešimą iš akcinės bendrovės „Lesto“, kad jis vėl yra skolingas už 2014 m. kovo mėnesį 66,36 Lt ir balandžio mėnesį 118,50 Lt, viso 184,86 Lt. Vėl kreipėsi į G. S., kuri pasakė, kad dabar įnešė pinigus. Dėl ko G. S. neįnešė pinigų, nesakė. Pinigus ji įnešė 2014 m. gegužės 12 d. Už 2014 m. gegužės mėnesį G. S. taip pat nesumokėjo 85,32 Lt. Vėliau pinigus įnešė. Civilinio ieškinio jis nereikš, kadangi žala atlyginta, G. S. pretenzijų neturi (37-38 b. l.).

Liudytoja G. K. parodė, kad kartu su sūnumi P. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Visus komunalinius mokesčius moka ji. Pensiją kas mėnesį pristatydavo Tytuvėnų pašto skyriaus laiškininkė G. S.. Apie metus laiko, t. y. nuo 2013 m. pabaigos, tikslios datos nepamena, ji už visus komunalinius mokesčius ir kitas paslaugas mokėdavo laiškininkei G. S.. Iš savo pensijos paduodavo pinigus G. S., kuri jai išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, kur buvo nurodyta, už kokias paslaugas ji sumoka, nurodyta paslaugų mokėtina suma. Kvite ji ir G. S. pasirašydavo parašu. G. S. visada jai duodavo pinigų priėmimo kvito originalą, o ar G. S. sau pasilikdavo kvito dublikatą, to nežino, nepamena. Kokia pinigų priėmimo kvite buvo nurodyta už paslaugas, tiek ji grynais pinigais sumokėdavo G. S.. 2014 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tikslios datos gerai nepamena, ji nuvyko į elektros tinklų „Lesto“ Kelmės skyrių, kur norėjo pasikeisti elektros mokėjimo knygutę. „Lesto“ darbuotoja pranešė, kad nėra sumokėta už suvartotą elektros energiją nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2014 m. birželio 12 d., t. y. už 4 mėnesius, bei už 2014 m. liepos mėnesį, iš viso 405,74 Lt. Už suvartotą elektros energiją birželio mėnesį buvo sumokėta. Už kiek elektros energijos kilovatvalandžių buvo nesumokėta, nepamena, tik kiek žino iš viso buvo nesumokėta 405,74 Lt. Tai sužinojusi ji iš karto kreipėsi į Tytuvėnų pašto laiškininkę G. S.. Ši paaiškino, kad pažiūrės ir išsiaiškins. Atvežė jai elektros energijos knygutę ir paaiškino, kad viskas yra tvarkoje. Ji 2014 rugpjūčio mėnesio viduryje, tikslios datos nepamena, vėl kreipėsi į „Lesto“, kur jai paaiškino, kad už elektros energiją, t. y. už 5 mėn. nėra sumokėta. Kreipėsi į Tytuvėnų pašto skyrių, kur buvo išsiaiškinta, kad G. S. pasisavino jos 405,74 Lt. 2014 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos nežino, G. S. sumokėjo už elektros energiją apie 305 Lt ir jai davė 100 Lt grynais pinigais. G. S. atlygino visą padarytą turtinę žalą, todėl civilinio ieškinio byloje nereikš, pretenzijų G. S. neturi, nes ši jos atsiprašė. Už kitas mokėtas paslaugas G. S. sumokėdavo. Dėl kokios priežasties G. S. nesumokėdavo už elektrą, jai nepaaiškino. G. S. pensiją pristatydavo apie mėnesio 12 d., tada G. S. ir sumokėdavo už mokesčius. Pinigų priėmimo kvituose G. S. įrašydavo mokėjimo datą, tačiau 2014 m. liepos mėn. pinigų mokėjimo kvite Nr. 6460789 data nebuvo įrašyta (42-43 b. l.).

Liudytojas P. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su juo gyvena mama G. K.. Už suvartotą elektros energiją pats nemokėdavo, už šią paslaugą kas mėnesį iki 12 ar 15 dienos sumokėdavo grynais pinigais mama akcinės bendrovės Lietuvos pašto Tytuvėnų pašto darbuotojai – laiškininkei G. S.. Paštininkė G. S. atvykdavo į namus, atveždavo mamai pensiją ir tuo pačiu mama sumokėdavo G. S. už suvartotą elektros energiją ir kitus mokesčius t. y. „Gala“ televiziją, mobiliojo ryšio abonentą „Omnitel“, užsakydavo spaudą. Kai G. S. atveždavo mamai G. K. pensiją ir mama sumokėdavo grynais pinigais, jo dažniausiai namuose nebūdavo arba jis būdavo kieme, todėl negali pasakyti, ar mama pasirašydavo G. S. pateiktuose pinigų priėmimo kvituose. Tačiau, kiek jam žinoma, G. S. kiekvieną mėnesį palikdavo mamai pinigų priėmimo kvitą. Pinigų priėmimo kvituose buvo matyti, kiek ir už ką mama sumokėdavo, tačiau nepamena, ar juose mama ir G. S. pasirašydavo. Pinigų priėmimo kvitas mamai buvo išduodamas originalas, o ne nuorašas. 2014 m. birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, į namus gavo pranešimą iš elektros tinklų „Lesto“, kad yra nesumokėjęs už elektrą. G. S. jis paklausė, kodėl nėra sumokėta už elektrą, ši atsakė, kad yra viską sumokėjusi ir jokių problemų neturi būti. 2014 m. liepos mėnesį, datos nepamena, pradėjo domėtis, kodėl reikia antrą kartą mokėti už elektros energiją. Mama G. K. buvo nuvykusi į „Lesto“ Kelmės skyrių, kur išsiaiškino, jog už suvartotą elektros energiją nemokėta nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2014 m. birželio 12 d. (t. y. 4 mėn.) bei už 2014 m. liepos mėnesį, viso 405,74 Lt. Kiek pamena, 2014 m. liepos 15 d. elektros skaitiklio parodymas buvo 38627, už 159 kw buvo sumokėta G. S. 75,37 Lt. 2014 m. rugpjūčio 7 d. elektros tinklų darbuotojui patikrinus, nustatė, kad jo sumokėti pinigai nepatekdavo į elektros tinklų sąskaitą, rodė, kad yra sumokėta iki 37771 elektros skaitiklio parodymų. Pagal jo skaičiavimus Tytuvėnų pašto laiškininkė pasisavino pinigus už 856 kw, iš viso 405,74 Lt. 2014 m. liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, G. S. atvykusi į namus jo ir mamos G. K. atsiprašė, prisipažino, kad pasisavino iš mamos G. K. 405,74 Lt. G. S. 2014 m. liepos ar rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena, sumokėjo 308,10 Lt skolą elektros tinklams „Lesto“ ir 100 Lt grąžino mamai G. K.. G. S. padarytą turtinę žalą atlygino pilnai, todėl jai pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Neturtinė žala dėl šio įvykio nepadaryta (40-41 b. l.).

Liudytoja E. B. parodė, kad dirba akcinės bendrovės Lietuvos paštas Šiaulių regiono Tytuvėnų pašto skyriaus viršininko pareigose. Apie 7 metus Tytuvėnų pašte dirbo laiškininkė, vairuojanti automobilį G. S.. G. S. pagal pareigybę turėjo aptarnauti kaimo teritorijas. 2014 m. liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, į akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ Kelmės pašto skyrių kreipėsi P. K. ir pranešė, kad jis sumoka pinigus G. S. už suvartotą elektros energiją, tačiau įmokos į elektros tinklų sąskaitą nepatekdavo, pateikė pinigų priėmimo kvitus Nr. 6228470, Nr. 6460312, Nr. 6460333 (originalus). Tada ji patikrino G. S. pateiktus pinigų priėmimo kvitus 1f. dublikatus ir paaiškėjo, kad pinigų priėmimo kvituose (originaluose) Nr. 6228470, Nr. 6460312, Nr. 6460333, Nr. 6290723, Nr. 6348767 neatitinka įrašai su šiū kvitų dublikatuose pateiktais įrašais, t. y. pinigų priėmimo kvite (originale) nurodyta, kad už mokesčius pinigus įnešė G. K., o minėtu numeriu pažymėtame kvito dublikate nurodyta, kad pinigus įnešė visai kitas asmuo. Pinigų priėmimo kvituose originaluose ir dublikatuose įrašai turi būti identiškai. Pinigų priėmimo kvito originalas turi būti atiduotas pinigus už paslaugas apmokėjusiam klientui. Kvito dublikatas su pinigais turi būti grąžinami į Tytuvėnų pašto skyrių, kur pinigai užpajamuojami. Kvituose turi pasirašyti pinigus priėmęs asmuo, t. y. laiškininkas, o pinigus pateikusio asmens, užtenka, kad būtų pažymėta asmens vardas ir pavardė. Šiaulių apskrities pašto vindikacijos skyrius atliko patikrinimą ir buvo nustatyta, kad pagal klientės G. K. pateiktų 1f. kvitų bendra neužpajamuota suma lygi 346,23 Lt, o pagal kliento V. G. pateiktų 1f. kvitų bendra neužpajamuota suma lygi 121,62 Lt. P. K., atstovaujančio savo mamą G. K., paaiškinime buvo nurodyta, kad laiškininkė G. S. už elektros energiją neįnešė (neapmokėjo) 405,74 Lt, kuriuos G. K. perdavė. 2014 m. rugpjūčio 21 d. V. G. paaiškinime buvo nurodyta, kad už elektros energiją G. S. buvo perdavęs 85,32 Lt, tačiau už paslaugą nebuvo sumokėta. Pagal pinigų priėmimo kvitus Nr. 62900723, Nr. 6348767 matyti, kad V. G. sumokėjo G. S. 121,62 Lt, tačiau šios sumos G. S. į paštą nepristatė ir ši suma neužpajamuota. Kiek jai žinoma, G. S. V. G. atlygino padarytą žalą, likusį skirtumą, t. y. 36,30 Lt, įnešė į pašto sąskaitą. G. S. atlygino padarytą turtinę žalą už G. K. sumokėdama 308,89 Lt bei sumokėdama 100 Lt G. K. grynais. Šiaulių apskrities pašto vindikacijos skyrius 2014 m. rugpjūčio 28 d. atliko patikrinimaą (revizijos ataskaitos Nr. 3), kuriame nustatyta, kad G. S. pasisavino 527,36 Lt. G. S. dalies pinigų priėmimo kvitų nėra išsaugojusi, paaiškino, kad per klaidą galėjo išplėšti ir atiduoti su originalais klientams. G. S. prisipažino, kad pasisavino iš piliečių pinigus, pnigus išleido savo reikmėms. G. S. nuo 2014 m. sausio mėnesio atlikdama laiškininkės pareigas, darydavo klaidų, t. y. į pinigų priėmimo kvitus neįrašydavo datos, darydavo kvituose taisymus, atsiskaitydavo ne laiku, trūko dviejų kvitų, t. y. kvitų Nr. 6460471, Nr. 6460767. 2014 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje G. S. buvo atleista iš akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ Tytuvėnų pašto skyriaus laiškininkės, vairuojančios automobilį pareigų (44-45 b. l.).

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. pranešime Nr. 1-293-496/2014/3227 (4 b. l.) nurodyta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokurorės Dianos Vileikienės pateiktą pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kur G. S. buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys, kad G. S. galimai padarė ir nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau tai nebuvo išspręsta vadovaujantis BPK 2 straipsniu, todėl siūlyta imti procesinių priemonių šiems G. S. veiksmams ištirti ir įvertinti. Šio pranešimo pagrindu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje 2015 m. vasario 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Akcinės bendrovės Lietuvos paštas 2014 m. rugpjūčio 28 d. revizijos ataskaitoje Nr. 3 (6-15 b. l.) nustatyta, kad laiškininkė G. S. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. į Tytuvėnų pašto kasą neįnešė 527,36 Lt surinktų pinigų iš akcinės bendrovės Lietuvos paštas klientų už suteiktas paslaugas. Ši suma gali būti netiksli, kadangi iš klientų gautų raštiškų pretenzijų dėl nepervestų mokesčių galima tik dalinai nustatyti buvusį laiškininkės G. S. dokumentų klastojimo ir pinigų pasisavinimo mastą, nes buvo klastojami, neišrašomi, negrąžinami (pamesti) kvitai 1f. Revizijos metu G. S. atlygino 491,85 Lt. Laiškininkė nepateikė atsiskaitymui pinigų priėmimo kvitų 1f. serija LVC Nr. 6460767 ir LVC Nr. 6460471. 2014 m. sausio mėn. – 2014 m. rugpjūčio mėn. laiškininkė G. S., suteikdama paslaugas kliento namuose klastodavo kvitus 1f. (nesutapdavo abiejų egzempliorių duomenys), nepildydavo visai arba nepilnai užpildydavo kvitus 1f. (nenurodydavo jų išrašymo datos), laiku neatsiskaitydavo už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes pašto viršininkei, pasisavindavo klientų pinigus.

Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Iš aptartų duomenų darytina išvada, kad kaltinamoji G. S. savo namuose, suklastojo tikrus dokumentus, t. y. pinigų priėmimo kvitų antrus egzempliorius, įrašydama į juos pagal pinigų priėmimo kvitų pirmus egzempliorius tikrovės neatitinkančius duomenis, juos laikė savo namuose ir gabeno iš (duomenys neskelbtini) į Tytuvėnų paštą ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus – pinigų priėmimo kvitų antrus egzempliorius panaudojo pristatydama į akcinės bendrovės Lietuvos pašto Šiaulių regiono Tytuvėnų pašto kasą užpajamavimui, t. y. padarė nesunkų nusikaltimą, tokia kaltinamosios veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 daleis dispoziciją.

Kaltinamosios G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad ji visiškai prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji G. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino visiškai (62 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo skirti mažesnio dydžio nei siūlo prokurorė baudą (82 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą bauda skirtina už nesunkų nusikaltimą yra iki 500 MGL dydžio. Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, kad G. S. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, dokumentų klastojimą ji padarė būdama neteista, tuo pat metu kaip ir svetimo turto pasisavinimą, už ką ji jau yra nuteista 2014 m. gruodžio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, nusikalstamais veiksmais padarytą žalą atlygino, šiuo metu ji yra bedarbė (75-76 b. l.), kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl prokurorės siūlomą baudą tikslinga mažinti. Kadangi G. S. visiškai prisipažino kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kadangi dokumentų klastojimą D. S. įvykdė prieš priimant jos atžvilgiu 2014 m. gruodžio 19 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl paskirtoji bausmė bendrinama su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, viešųjų darbų bausmę BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu keičiant bauda.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės 2015 m. balandžio 29 d. nutarimu (63-65 b. l.), kaltinamajai G. S. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 21 MGL dydžio – 790,86 Eur (septynių šimtų devyniasdešimties eurų 86 euro ct) – bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 14 MGL dydžio – 527,24 Eur (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų 24 euro ct) – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme, bausmes iš dalies sudedant, viešuosius darbus keičiant bauda, galutinę subendrintą bausmę paskirti 18 MGL dydžio – 677,88 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 88 euro ct) - baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. S. panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Nustatyti, kad G. S. paskirtą baudą privalo sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui. Vengiant baudą sumokėti savo noru ir nesant galimybės ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti areštu.

Išaiškinti G. S., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vilma Raščiuvienė