- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- 1S-471-634/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-02048-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis (pirm.), Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė
- Nuteistasis
- S. P.
- Prokuroras
- Kauno apygardos prokuratūra Alytaus apylinkės prokuratūra
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą taikyti nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. P. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199-2 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 15 d., bausmės pabaiga – 2024 m. birželio 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 8 d. priimtu nutarimu nutarė taikyti nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 metų 1 mėnesio 28 dienų (neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. balandžio 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą dėl nuteistojo S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrindus ir motyvus, sprendė, kad nuteistojo S. P. pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis S. P. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad:
1.1. skundžiama teismo nutartis neatitinka privalomų konstitucinės doktrinos reikalavimų. Nutartyje yra tik aprašomoji ir rezoliucinės dalys bei pasisakymai apie jo asmenybę, kas negali būti laikoma motyvuojamąja dalimi BPK 360 straipsnio prasme.
1.2. Apylinkės teismas atsisakė vykdyti savo pareigą patvirtinti Komisijos nutarimą, tuo pažeisdamas jo teises ir teisėtus lūkesčius. Teismo sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo jį diskriminuoja kitų asmenų atžvilgiu, kuriems teismas patvirtino Lygtinio paleidimo komisijos nutarimus, todėl skundžiama nutartis privalo būti panaikinta.
1.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė non ibis in idem principą, kuris numato, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Teismas negalėjo nutartyje pasisakyti apie tai, kad jis bylos nagrinėjimo metu nepripažino savo kaltės ir apie tai, kad nėra duomenų, jog jis iš esmės pakeitė savo elgesį.
1.4. Ankstesnė įkalinimo įstaiga sprendė, kad visas įmanomas socialinės reabilitacijos priemones jis jau yra įvykdęs ir jo tolimesnis buvimas pataisos namuose yra netikslingas, todėl perkėlė jį į Pusiaukelės namus, kur jis intensyviai ruošiasi lygtiniam paleidimui ir yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi skundžiama nutartis turi būti pripažinta kaip nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. P. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. P. atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos bei yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
6. S. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvauja elgesio pataisos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pagal „OASys“ metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika žema – 35 balai (žema nuo 0 iki 40 balų). Sprendžiant apie S. P. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti visapusiškai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai, nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.
7. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad S. P. bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka už šiurkštų režimo pažeidimą – alkoholio vartojimą, už tai jam buvo paskirta drausminė nuobauda – perkeltas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę. Nors šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau tai parodo, kad nuteistojo elgesys nebuvo nuoseklus ir nepriekaištingas visą bausmės atlikimo laikotarpį. S. P. 8 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, stropų mokslą bei dalyvavimą dvasinio ugdymo programoje. Nuteistojo gauti paskatinimai parodo, kad jis iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę.
8. Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi ir dirba. Atlikdamas bausmę pusiaukelės namuose vykdo individualią veiklą, užsiima automobilių pirkimu, remontu ir pardavimu. Šiuo metu nuteistasis ieškosi papildomo darbo, o išėjęs į laisvę norėtų atsidaryti nuosavas automobilių remonto dirbtuves. S. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei glaudžiai bendrauja su artimaisiais, kas gali veikti kaip apsauginis faktorius pakartotinai nenusikalsti.
9. Nors šios aplinkybės teigimai charakterizuoja S. P., tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Nors nuteistojo elgesyje ir stebimi teigiami elgesio pokyčiai, tačiau apygardos teismui pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog S. P. bausmės atlikimo metu dalyvaudamas įvairiose elgesio pataisos programose iš esmės pakeitė savo elgesį ir nuostatas.
10. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis žino ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio, tačiau jį sumenkina. S. P. yra linkęs nutylėti su nusikaltimo padarymo susijusius aspektus, bendravime stebima manipuliacija. Savo elgesį analizuoti ir kritiškai vertinti sugeba, tačiau tai daro kiek paviršutiniškai iš esmės neanalizuodamas svarbiausių ir didžiausią įtaką nusikalstamam elgesiui reikštis turėjusių veiksnių. Analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo kaip asmenybės bruožo veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdingas stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties - pasekmės ryšį. Nuteistajam stinga gebėjimo kritiškai save vertinti atpažįstant ir įvardijant pozityvius ir negatyvius (keistinus) savo asmenybės bruožus ar asmenines savybes. Psichologinio vertinimo metu emocijos stabilios, tačiau stebimas vidutinis nerimo lygis. Šios aplinkybės parodo, kad tai gali apsunkinti nuteistojo adaptaciją ir integraciją laisvėje, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų.
11. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo sugebėjimas atpažinti problemas vertintinas kaip nepakankamas: stinga gilesnės savianalizės ir introspekcijos gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problemiškiausios ir spręstinos. Problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti taip pat nepakankamai: pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamos strategijos. Tikslų siekimo gebėjimai išugdyti vidutiniškai: tikslus formuluota abstrakčiai, negeba įvardinti konkrečių žingsnių ar veiksmų, nestiprina jų planavimu ar adekvačia motyvacija. Teisės pažeidėjas bausmės atlikimo metu yra dalyvavęs keliose resocializacijos programų, tačiau jų naudos sau asmeniškai įvardinti negeba. Šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones, kad nuteistasis paleistas lygtinai sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. P. praeityje teistas 2 kartus. Nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teisės pažeidimai, mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, silpnai išvystyti problemų atpažinimo, jų sprendimo, pasekmių suvokimo bei tikslų kėlimo gebėjimai). Nuteistasis nėra visiškai atsiribojęs nuo nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatų, iš dalies jas palaiko. Anksčiau nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis pažeidė lygtinumo sąlygas. Šios aplinkybės neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
13. Nuteistasis S. P. savo veiksmais dar gali mažinant nusikalstamo elgesio riziką skatinančius veiksnius. Nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizikos balas nuo praėjusio vertinimo sumažėjo tik 3 balais (2018 m. gruodžio 4 d. vertinimo metu buvo 38 balai). Iš šiuo metu nuteistajam nustatytų 35 balų, statinių kriminogeninių svertinių taškų suma 20, kas parodo, kad likę net 15 svertinių taškų yra dinaminiai veiksniai, t. y. kintantys, kuriuos nuteistasis gali sumažinti tinkamu savo elgesiu. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog S. P. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
14. Teismas konstatuoja, kad nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. P. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
15. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, padaryto nusikaltimų pobūdį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam S. P. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo S. P. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.