Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-12-21 · Civilinė byla Nr. 2-694/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-21
Bylos Nr.
2-694/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Vincas Verseckas, Vigintas Višinskis
Atsakovas
A. M., R.M.
Kategorijos
  • 118.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-694/2006 SProcesinio sprendimo kategorija 118.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. M. ir R.M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-642-390/2006 pagal ieškovo bankrutavusios Rasmutės Manelienės stomatologinės klinikos ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Ratio“, Ra. M., A. M., akcinei bendrovei bankui „Snoras“, tretysis asmuo akcinė bendrovė bankas „Hansabankas“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas bankrutavusi Rasmutės Manelienės stomatologinė klinika kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams bankrutuojančiai UAB „Ratio“, R. M., A.M., AB bankui „Snoras“, kuriuo prašė:

1. Pripažinti negaliojančia 2002-06-13 sutartį, kuria Rasmutės Manelienės stomatologinė klinika ir A.M. pardavė UAB „Ratio“ gydymo paskirties stomatologinę kliniką su priklausiniais (Antakalnio g. 38-33, Vilniuje).

2. Pripažinti negaliojančia 2002-05-31 preliminariąją sutartį, kuria Rasmutės Manelienės stomatologinė klinika įsipareigojo parduoti UAB „Ratio“ pastato dalį.

3. Pripažinti negaliojančiu 2002-06-04 kredito sutarties Nr. 031-97040 tarp UAB „Ratio“ ir AB banko „Snoras“ 7.2 punktą.

4. Pripažinti negaliojančiu 2002-06-18 hipotekos lakštą Nr. 01119990004914, kuriuo UAB „Ratio“ įkeitė AB bankui „Snoras“ nekilnojamąjį turtą.

Bylos neišnagrinėjus iš esmės, ieškovas teismui pateikė prašymą nutraukti bylą, nurodydamas, jog nuo savo ieškinio atsisako.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 2 d. nutartimi bylą nutraukė ir nurodė, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškininių reikalavimų priimtinas, nes ieškovo veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Teismui priėmus atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų, byla nutrauktina, konstatuojant jog šalys dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismą negalės (CPK 249 straipsnis).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai prašo Kauno apygardos teismo nutartį panaikinti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešam interesui. Atsakovai teigia, kad pripažinus R. Manelienės stomatologijos klinikos sudarytus sandorius negaliojančiais atsirastų papildomų lėšų patenkinti šios klinikos kreditorių interesus ir neliktų pagrindo išieškojimą nukreipti į atsakovų turtą.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į atskirąjį skundą bankrutavusios R. Manelienės stomatologijos klinika, BUAB „Ratio“ ir AB bankas „Snoras“ prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal CPK 140 straipsnio pirmą dalį, ieškovas bet kurioje civilinio proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui atsisakąs nuo ieškinio, nurodęs, jog jam žinomos atsisakymo nuo ieškinio procesinės pasekmės, o teismas nutartimi priima ieškovo atsisakymą ir civilinę bylą nutraukia, jeigu atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Atsisakymas nuo ieškinio yra viena iš šalies teisių, dispozityvumo principo civiliniame procese įgyvendinimas, tačiau teismas neturi priimti ieškovo ieškinio atsisakymo, jei šis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 13 str., 42 str. 1 d., 2 d.).

Apeliantai skundžia teismo nutartį priimti atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukti, siekdami, kad byla būtų toliau nagrinėjama. Tačiau apeliantai nenurodo, jokių imperatyvių įstatymo normų, kurios galimai yra pažeistos teismui priėmus ieškovo atsisakymą nuo ieškinio.

Kolegija pažymi, jog teismui priėmus atsisakymą nuo ieškinio nebuvo pažeistas ir viešasis interesas. Viešasis interesas bendriausia prasme apibūdintinas Konstitucijos 2 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybę kuria tauta“ ir 5 straipsnio trečiosios dalies nuostata „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“. Viešasis interesas suprantamas kaip visuomenės ar jos dalies suinteresuotumas konkrečiu valdžios įstaigų ar jų pareigūnų sprendimu, poelgiu, veiksmu. Pagal Konstitucinio teismo praktiką, visuomenė ir viešosios institucijos viešąjį interesą privalo ginti ir skatinti. <...> Viešasis interesas susijęs su viešąja teise (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Darytina išvada, jog viešasis interesas egzistuoja tais atvejais, kai sprendimai, veiksmai atliekami viešajame sektoriuje. Todėl, kolegijos nuomone, galimas ieškovų teisių pažeidimas negali būti laikomas viešuoju interesu.

Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantai, konkrečių įstatymų ar jų (apeliantų) teisių pažeidimų nenurodo, tačiau siekia panaikinti nekilnojamojo turto perleidimo sandorius ir pasinaudodami nekilnojamojo turto kainų padidėjimu padengti įsiskolinimus.

Remdamasi išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, o atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo ją naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintaras PečiulisVincas VerseckasVigintas Višinskis